Daugiau pagarbos kitam!
STASĖ E. SEMĖNIENĖ
Perskaičiusi Broniaus Nainio straipsnio antraštę „Po
šešių savaičių tėvynėje” (2009 m. liepos 24 d.),
iš džiaugsmo kone rankas pradėjau trinti, tikėdamasi malonių,
įdomių naujienų ar įspūdžių iš Lietuvos. Kur tau!
Pradėsiu nuo to, kaip jis vienu neapgalvotu žodžiu sukėlė tarp moterų
tokį piktą šurmulį, tarsi būtų įsmeigęs pagalį į bičių avilį!
Nainys rašo: „O ar ne naujo ‘gelbėtojo’
ieškodami žaibo greičiu tik per vieną ratą į prezidento kėdę
įsodino ir Lietuvoje pirmą moterį – merginą Dalią
Grybauskaitę?” Ai, ai, žmogeli mielas, ar ne per daug paties
pasakyta?! Pirmiausia, mūsų gerbiama prezidentė yra ne mergina, o
moteris. Moteriškosios giminės atstovės per 30 metų
nebevadinamos merginomis. Tą net patvirtino jau XIX a. prancūzų
rašytojas – romanistas Honore de Balzac. Iškeldamas
moterį savo romane „Trisdešimties metų moteris”, jis
įdomiai aprašė moters grožį, subrendimą, gilią galvoseną ir kita
esant pačiame aukščiausiame zenite.
Na, o mūsų trejetas šaunių poečių Juodvalkė, Saulaitė ir
Zalatorė net savanoriškai pakeitė pavardžių galūnes, kad nebūtų
aišku, ar jos, anot Nainio, merginos, ar ne. Šitų
kūrybingų rašytojų sumanymas, praktika parodė, gal ir yra labai
vertingas.
B. Nainys turėtų atminti, kad jis užkabino ne kokią eilinę pilietę, bet
pačią LR prezidentę. Ir jei jis nenori (ar nepageidauja, nes atsiduoda
jo nelinkimas jos pusėn) jai suteikti reikiamą pagarbą, vis viena
privalo pagarbiai atsiliepti apie savo tėvynės vadovę! Juk mes gerbiame
ne patį asmenį, bet jo užimamas labai svarbias pareigas! Kitaip sakant,
Nainys nevykusiai, nepagarbiai atsiliepė ne apie D. Grybauskaitę, bet
gerbiamą LR prezidentę. Kiekvienas žmogus turi gerbti kitą žmogų!
Jau dabar mūsų Prezidentė verta pagarbos. Ne tik už tai, jog perpus
nukirpo savo algą arba pamilusi savąją liaudį bando pagerinti jos
būklę. Bet kad stengiasi visur kreipti žvilgsnį, kur mato klaidas,
Lietuvą traukti iš įvairių jos bėdų, kiek ji pajėgia.
Štai ir to paties „Draugo” pirmame puslapyje po
antrašte „Bankai skaičiuoja didžiulius nuostolius”
ir žemiau pridėta R. Šarkino nuotrauka rašoma:
„Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas
po susitikimo su šalies prezidente pareiškė, kad sutinka
sumažinti savo atlyginimą.” Aha, kaip strėlė šovė į galvą
pageidaujama mintis, reiškia, kad prezidentė jį paveikė ar bent
paskatino. Neapsirikta! Tolėliau skaitome: „Šarkinas po
susitikimo su šalies prezidente pareiškė, kad jo
atlyginimas yra per didelis ir jis sutinka jį sumažinti. (...)
prezidentė centrinio banko vadovą perspėjo dėl grėsmės banko
įvaizdžiui.” Va, ir išlindo yla iš maišo! O
straipsnio pabaigoje – „R. Šarkinas tvirtino, kad
prezidentės išsakytos pastabos yra teisingos.” Bravo!
Kodėl viso to Nainys nenori nei matyti, nei girdėti?
Neatlyžo Nainys nei rašinio gale, nešykščiai
berdamas glėbį priekaištų prezidentei. Pavadinęs ją
„papuošalu” (o gandai mus pasiekė, jog ji rengiasi
kukliai, neprabangiai) užsienio svečiams žavėti, skraido po pasaulį,
vieną vakarą pietauja su Japonijos imperatoriumi Tokyo, kitą – su
Ispanijos karalium Madride, trečią – pasiplepėti apie steigiamą
iškiliųjų moterų klubą su Suomijos prezidente Helsinkyje. Gal
galų gale D. Grybauskaitė supras, ką ji, kaip Lietuvos prezidentė, turi
daryti?” – oratoriškai po pamokymo nusprendė
orakulas. Mes turėtumėme tik didžiuotis savo prezidente, pripažinta,
įvertinta, pagerbta bei apdovanota visoje Europoje, vieningai ją
remdami, padėdami jai tempiant sunkų (paveldėtą!) sunkmečio vežimą, o
ne kaišiot pagalius į ratus, net ją pačią murkdant, kaip tai
daro Nainys, Lietuvos pilietis.
Palietęs Lietuvos ekonominį gyvenimą, „praėjusiais metais
pradėjusį riedėti žemyn ir Lietuvoje tautiečių dėl to kaltinamą
valdžią”, Nainys, „patikslina”, kad kaltinamos
„visos trys valdžios: Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė”.
Suvertęs visą bėdą į vieną krūvą, nė puse lūpų neprasitarė apie
dabartinę vis dar besiplečiančią krizę visame pasaulyje. Atrodo, it
visiškai negirdėjo, kas tą krizę sukėlė! Ne kas kitas, kaip JAV
– jų „gudročių” bankininkų šykštumas.
Ir pasklido po visą pasaulį tarsi maras... Griūva JAV – jų
galingos bendrovės, užsidaro kai kurie stambūs bankai, iš darbo
paleidžiami tūkstančiai darbininkų (ką čia ir beminėti – visa tai
visi žino iš spaudos), net daugelis mūsiškių čia gerokai
nukentėjo. Štai tau ir Amerikos „nuopelnai” –
visose srityse ji pradininkė – vadovė. Va, kaip, pavyzdžiui, toji
neužmirštamoji JAV depresija (1929–1933) pasiekė ir
Lietuvą, mums, vaikams, tada girdint apie „krizę”. Ar
amerikiečiai tuomet kaltino savo valdžią arba dabar
„keikia” Obama, Bush, Kongresą ar Senatą? Ne!
Aiman! Aukščiausią viršūnę pasiekė Nainys be krislelio
atsakomybės teigdamas: „Toks pat ‘gelbėtojas’ buvo ir
valstybę visais atžvilgiais nualinęs ir į krizę (sic?!) įgrūdęs
prezidentas Valdas Adamkus”! Nesąmonė! Jeronimas Tamkutonis
rašė, kad prez. V. Adamkus Lietuvai nepadarė nei gero, nei
blogo. Kai kurie kiti buvo visiškai priešingos nuomonės.
Protingai pusiausvyrą surado Donatas Januta, išmintingai
suvesdamas vieno „politiko” ir kito nepolitiko (Algimanto
Gurecko) samprotavimus į vientisą, teisingą tašką. Nesu V.
Adamkų nei šlovinanti, nei plakanti pilietė, tiktai žvelgianti
tiesos akimis. O V. Adamkus daug gero padarė, jau vien plačiai
išgarsindamas bei pristatydamas Lietuvą visiems kraštams;
mokėdamas daug svetimų kalbų, atstovaudamas Lietuvai visame pasaulyje,
apsišvietęs pasauliniu mastu, nemeluotai itin stengėsi pakelti
savo mylimų tautiečių moralę, orumą bei savigarbą ir daug daugiau.
Užtat visai užtarnautai kasmet buvo išrenkamas dėkingos tautos
populiariausia asmenybe! Tikriausiai Nainys suvokia, kad prez. V.
Adamkus buvo Konstitucijos pusiau surištomis rankomis. Tai
padarė jį it „popieriniu prezidentu”, sekant vaikystėje
Lietuvoje girdėtą kai kuriems vyrams skiriamą „epitetą”
– popierinis liūtas!
B. Nainys, dirbdamas JAV LB, dažnai sukeldavo nesantaiką, dabar jis
savo „hobby” pasirinko vanoti LR garbingus prezidentus.
Laikas atprast nuo prasto įpročio, gerb. Nainy, ir pamesti savo mėgiamą
užsiėmimą. Pagerbkite savo žilą galvą, – pradėkite gerbti savo
artimą! Sėkmės!