Užsienio lietuviai nori įsitraukti, o ne būti įtraukti
DALIA CIDZIKAITÈ
Šiųmetinis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) ir Pasaulio
lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų pirmininkų suvažiavimas,
vykęs liepos 29–30 d. LR Seimo rūmuose, prasidėjo provokuojančia
sesija, pavadinta ,,Ko mes pageidaujame iš Lietuvos?”,
kurioje pranešimus skaitė nemažas būrys kraštų LB
atstovų: Šveicarijos LB pirmininkė Jūratė Caspersen, Lenkijos LB
pirmininkas Petras Maksimavičius, Australijos LB pirmininkė Angonita
Wallis, Rusijos atstovas Antanas Rasiulis, atstovas iš
Argentinos Ruben Jose Repšys ir Vokietijos Gintaras Ručys.
,,Draugas” pakalbino vieną iš sesijos dalyvių –
Šveicarijos LB pirmininkę, PLB valdybos narę Jūratę Caspersen,
savo pranešime nevengusią ir aštresnių kampų. Pasak jos,
JAV prezidentas John F. Kennedy garsiąją frazę ir sukūrė atsakymui į
klausimą, kokį iškėlė suvažiavimas. Tuo pačiu ji patikino, jog
užsienio lietuviai niekada nenusivils Lietuva, ,,nes Lietuva esame mes
patys: tai mūsų Tėvynė, mūsų tėvai ir seneliai ar jų kapai, mūsų
gimtieji miestai, mokyklos, draugai ir bičiuliai”. Nusivilti
galime tik žmonėmis, pastebėjo pašnekovė, kurie nenori
pripažinti kito žmogaus įnašo į naujos ir modernios Lietuvos
kūrimą, skuba išvykusius iš Lietuvos neigiamai
paženklinti ir atimti pilietinę teisę išlikti lietuviais arba
kurie griauna gerai veikusius bendradarbiavimo tarp užsienio lietuvių
ir Lietuvos įstaigų pamatus.
Į pageidavimus nebuvo atsižvelgta
Savo pranešime Caspersen (,,Drauge” išspausdintas
2010 m. rugpjūčio 13 d.) išsakė kritiką dėl skubotų ir
neapgalvotų Seimo sprendimų uždaryti ar pertvarkyti Tautinių mažumų ir
išeivijos departamentą prie LR Vyriausybės (TMID), VšĮ
Lietuvos institutą ir kitas įstaigas. Ji klausė, kodėl toks sprendimas
buvo priimtas, kam tai buvo naudinga ir koks buvo tokio sprendimo
tikslas. Kita vertus, kodėl, priimant tokius svarbius sprendimus, kurie
darys įtaką daugiau nei 1 milijonui užsienio lietuvių, nebuvo
atsižvelgta į PLB nuomonę?
Priminsiu, jog bandydami užbėgti Vyriausybės ir LR Seimo sprendimui už
akių, PLB valdyba ir Europos kraštų LB pirmininkų dauguma
pasirašė kreipimąsi į tuometinį LR Prezidentą Valdą Adamkų,
Seimo pirmininką Arūną Valinską ir Ministrą pirmininką Andrių Kubilių,
teigdami, kad jei TMID’as turi būti pertvarkytas, tai naujas
Užsienio lietuvių departamentas turėtų likti prie LR Vyriausybės, o
TMID’o užsienio lietuvių skyriaus darbuotojai automatiškai
pereitų į naująjį darinį ir taip būtų išsaugoti nusistovėję
santykiai, patirtis ir įdirbis. Taip pat raštuose nuogąstauta,
kad užsienio lietuvių veiklos priežiūros pavedimas Užsienio reikalų
ministerijai, kuri kraštuose veiks per ambasadas, neigiamai
paveiks atstovybių ir bendruomenių santykius. Deja, kaip sakė
Caspersen, net ir po pakartotinų kreipimųsi į aukščiau minėtus
adresatus bei po to, kai Seimas nubalsavo už tokį Vyriausybės
pasiūlymą, užsienio lietuviai nesulaukė paaiškinimo, ko siekta
tokia pertvarka. Nuo šių metų sausio mėnesio visos Caspersen
išvardytos įstaigos buvo panaikintos, vietoj jų įsteigiant naują
Užsienio lietuvių departamentą po Lietuvos Užsienio reikalų
ministerijos (URM) stogu.
Pageidavimai atsispindi priimtose rezoliucijose
Daugelis minėtoje sesijoje kalbėjusiųjų išsakė savo bendruomenės
konkrečius pageidavimus – nuo galimybės nors retkarčiais sulaukti
kunigo iš Lietuvos lietuviškoms Mišioms (Rusija ir
Australija), konsulatų įkūrimo jų šalyse, profesionalios
pagalbos lituanistinėms mokykloms ir jų mokytojams iki turiningos
video/DVD informacijos apie Lietuvoje vykstančius kultūrinius
renginius, politines ir visuomenines akcijas. Buvo tokių pasisakymų,
kurie nieko nepageidavo iš Lietuvos, nes visa, kas jiems
reikalinga, sakė Šveicarijos atstovė, jie susikuria patys. Buvo
pageidavimų nesikišti ir netrukdyti bendruomenėms veikti pagal
savo principus.
Tačiau, pastebėjo Caspersen, reikšmingiausi ir bendriausi
pageidavimai atsispindi suvažiavimo priimtose rekomendacijose. Tai: 1)
Dėl LR pilietybės išsaugojimo visiems lietuvių kilmės asmenims;
2) Dėl užsienio lietuvių ryšių su Lietuva gerinimo, siūlant
sukurti tokią veiklos platformą, kuri užtikrintų veiksmingą Lietuvos ir
užsienio lietuvių bendradarbiavimą ir problemų sprendimą; 3) Dėl
užsienio lietuvių projektų paraiškų svarstymo komisijos, siūlant
į ją įtraukti daugiau kultūros, švietimo ir PLB atstovų ir 4)
Dėl elektroninio balsavimo, siūlant įvesti balsavimo e. būdu galimybę
ir taip palengvinti ir paskatinti aktyvesnį užsienio lietuvių
dalyvavimą Lietuvos viešajame ir politiniame gyvenime.
Paklausta, ar tai yra realūs pageidavimai, mano pašnekovė
atsakė: ,,Mūsų akimis – taip. Ar jie taps realybe? Priklausys nuo
mūsų Vyriausybės ir Seimo narių geros valios ir pastangų.”
Tvirta pamaina
Šveicarijos LB atstovė pasidžiaugė, jog šiemet
suvažiavime dalyvavo net keletas naujų LB pirmininkų, ypač aktyviai
pasisakė jaunimas. Jie ir rekomendacijas PLB valdybos darbui pagerinti
pateikė: palaikyti glaudesnį ryšį su kraštų bendruomenių
valdybomis; patobulinti PLB interneto svetainę; aktyviau dalyvauti
Lietuvos pilietinėse akcijose ir nuolatos gerinti PLB įvaizdį Lietuvoje
bei skleisti informaciją apie PLB per įvairias visuomenės informavimo
priemones. ,,Džiugu matyti, kad turime ateinančią tvirtą
pamainą”, – sakė PLB valdybos narė.
Suvažiavimo metu buvo išsakyta naujų minčių, kaip
išsaugoti vienintelį bendrą leidinį „Pasaulio
lietuvis”. Caspersen teigiamai įvertino ir Prezidentės Dalios
Grybauskaitės sutikimą prieš suvažiavimą susitikti su PLB
valdybos nariais atviram pokalbiui, be žurnalistų ir filmavimo kamerų.
Strategija nulems tolimesnį ryšį
PLB ir PLJS kraštų pirmininkų suvažiavime nebuvo kalbėta apie
Užsienio lietuvių departamento prie URM paskelbtą „Globalios
Lietuvos” strategiją, mat dokumentas PLB valdybą pasiekė tik
viena diena prieš suvažiavimą. Caspersen įsitikinusi, jog
šis dokumentas yra labai svarbus – būtent jis ateityje
nulems PLB ir užsienio lietuvių ryšį tiek su Lietuvos vyriausybe
ir kitomis valstybinėmis įstaigomis, tiek su Lietuva apskritai.
Ji mano, jog norint, kad ši strategija būtų įgyvendinta, jai
turi pilnai pritarti PLB. ,,Tai, – sakė ji, – turi tapti ne
užsienio lietuvių įtraukimu į Lietuvos pilietinį, politinį, ekonominį
ir kultūrinį gyvenimą, bet jų įsitraukimu. Turime pajausti, kad tai yra
mūsų strategija, o ne strategija mums.” Pasak Šveicarijos
LB pirmininkės, Lietuvos valstybė negali prievarta įtraukti užsienio
lietuvių dirbti savo šaliai, bet gali sukurti pagrindą, ant
kurio būtų veikiama taip, kaip užsienio lietuviams atrodo teisinga ir
tinkama įsijungti į Lietuvos ateities kūrimą. ,,Toks veiklos pagrindas
turi būti paremtas ne kuravimu, bet partneryste”, – pabrėžė
mano pašnekovė.
Nors minėto departamento pasiūlyta ,,Globalios Lietuvos”
strategija dar nėra galutinis variantas ir todėl sunku ją vertinti,
Caspersen nuomone, yra du kertiniai klausimai, kurie turi būti
išspręsti prieš ar bent jau kartu su strategijos priėmimu
ir jos patvirtinimu. Tai – pilietybės klausimas ir Lietuvos
vyriausybės santykio ir bendradarbiavimo su PLB sukūrimas. ,,Būtent
šių dviejų klausimų sprendimai nulems, kiek užsienio lietuvių
paramos ši strategija sulauks”, – įsitikinusi ji.
Pašnekovė išsakė viltį, kad ,,Globali Lietuva”
suteiks galimybę tapti vieninga ir globalia lietuvių tauta, neskirstoma
į lietuvius, gyvenančius Lietuvoje, ir lietuvius gyvenančius užsienyje,
jungiama bendros lietuvių tapatybės, kuriančia modernią ir pažangią
Lietuvos ateitį.
Suvažiavimo metu nutarta šios strategijos klausimu
išreikšti vieningą užsienio lietuvių nuomonę per PLB
valdybą. Visų kraštų LB valdybos savo krašto nuomonę
pažadėjo pateikti PLB valdybos pirmininkei Reginai Narušienei
iki rugsėjo 1 d.