Birutė Kairienė su Brighton parko LB apylinkės pirm. Salomėja Daulienė

Kaip sekasi Vidurio vakarų apygardai?
Pokalbis su šios apygardos valdybos pirmininke Birute Kairiene

SIGITA ŠIMKUVIENĖ

Per JAV LB Tarybos suvažiavimus ar po jų pradedama kalbėti apie šios organizacijos įstatų keitimą dėl apygardų, užsimenama apie jų nereikalingumą. Iš savo pačios patirties žinau, kad lengviau artimą ryšį palaikyti su dešimčia negu su šešiasdešimtčia visuomenininkų. Galiu drąsiai teigti, kad gerai dirbantis apygardos pirmininkas palengvina vieno ar kito projekto, kurį ruošia Krašto valdyba, atlikimą.

Todėl šįkart kalbinu Vidurio vakarų apygardos valdybos pirmininkę Birutę Kairienę ir prašau jos papasakoti apie jos vadovaujamos apygardos veiklą plačiau.

– Miela Birute, kaip pasikeitė LB veikla nuo to laiko, kai Jūs atėjote į aktyvią visuomeninę lietuvišką veiklą. Įdomu būtų sužinoti kaip vyksta veikla Jūsų apygardoje, gal turite pasiūlymų, kaip galėtume išjudinti kuo daugiau lietuvių bendrai veiklai?

– Nemanau, kad Lietuvių Bendruomenės veikla tapo skurdesnė ir neįdomi. Šiame naujų technologijų amžiuje viskas taip greitai vystosi ir keičiasi – bendravimo priemonės ir įrankiai, kad keičiasi ir žmoniškųjų vertybių kriterijai. ,,Lietuvių Chartos” pagrindinė nuostata, sakanti, „kad lietuvis turi prigimtinę teisę laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautiškumą per mokslą, kultūrą, švietimą ir šias vertybes perduoti kitoms kartoms”, visada išliks LB veiklos pagrindu. Kaip ir kokiais būdais mes sugebėsime tai skleisti ir perduoti jaunimui, tai ir apspręs organizacijos gyvavimą. Šiuo metu Vidurio vakarų apygardą sudaro 10 apylinkių ir dvi vietovės. Vienos iš jų dirba labai aktyviai, kitos – kiek lėčiau. Apylinkių veikla, manau, labai priklauso nuo ten gyvenančių žmonių, jų poreikių ir ypač nuo apylinkės valdybos pirmininko ir jos narių aktyvumo ir sumanumo.

Ne paslaptis, kad mūsų Lietuvių Bendruomenė nėra itin populiari  organizacija tarp jaunesnės kartos, kaip mes to norėtume. Daug kartų girdime iš vyresniosios kartos, kaip anksčiau buvo, kaip visi dirbo ir aukojo.

– Išvardink kelias priežastis, kodėl jaunimas neina į LB renginius? Ar mūsų veikla jam atrodo nuobodi?

– Taip, jaunimas nėra dažnas lankytojas LB veikloje ir renginiuose. Turbūt dėl to, kad nežinome ar tiesiog nepažįstame jaunimo poreikių, trūksta naujoviškos reklamos apie Bendruomenės darbus. Dar vienas dalykas, kuris atstumia jaunimą nuo LB veiklos, tai nepasitikėjimas jaunu žmogumi, jo sugebėjimų neįvertinimas. Per šiuos paskutinius šešerius metus bedirbant apylinkės valdyboje teko ne kartą susidurti su faktu, kai jaunuolis entuziastingai prisijungia prie bendruomenės veiklos, bet jam yra pasakoma, kad jis čia nieko neišmano ir jo sprendimai yra nevykę. Aišku, šis žmogus tikrai negrįš į bendruomeninę veiklą ir blogą požiūrį į ją paskleis tarp savo draugų. O jei būtų pasielgta atvirkščiai – įsiklausyta į jo nuomonę, tai padėtų geriau suprasti jaunimą, jo poreikius. Suprantama, egzistuoja kartų skirtumai, bet mes turėtume būti tolerantiškesni vieni kitiems, pasistengti suprasti skirtingą nuomonę. Žinau, kad be jaunimo nebus LB ateities. Mes savo noru kertame šaką, ant kurios patys sėdime.

– Gerbiama pirmininke, paskutiniu metu daug kalbama apie apygardų nereikalingumą. Kokia būtų Jūsų nuomonė? Kaip sekasi, vadovauti tokiam gausiam apylinkių būriui?

– Kalbas apie apygardų nereikalingumą esu girdėjusi. Mano nuomone jos yra reikalingos, kai reikia rengti rinkimus ar kokį didesnį renginį, kuris apylinkei yra ne pagal jėgas. Man likimas dažnai iškrečia pokštą. Į Vidurio vakarų apygardos pirmininkės postą papuoliau visai atsitiktinai. 2010 metų vasarą iš pareigų pasitraukus tuometinei apygardos pirmininkei Irenai Vilimienei, man, tada buvusiai apygardos vicepirmininkei, atiteko šis postas. Buvo tikrai nelengvas laikotarpis, mat tuo metu vadovavau ir Lemont apylinkei. Lemont apylinkė labai didelė, savo sąrašuose turime netoli tūkstančio žmonių, tai ir renginių turime nemažai. Patirties vadovauti apygardai turėjau labai mažai. Bet mane supo geri žmonės, kurie visada patardavo, pasakydavo gerą žodį, o, kai reikia, ir pakritikuodavo. Valdyboje tuo metu iždininke dirbo Genovaitė Treinienė, turinti ilgametę bendruomeninkės patirtį, sekretorė Zita Litvinienė, Algimantas Barniškis – žmonės, kuriais aš visada galėjau pasitikėti.

Apylinkių pirmininkai visada noriai ateidavo į pagalbą, kai to reikėdavo. Savo visuomeniniame darbe laikausi nuostatos ne vadovauti, o padėti – tegul apylinkės pačios tvarkosi pagal vietines sąlygas. Ir jei kam nors reikia pagalbos ar paramos, mes visada padėdavome, stengėmės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Sklandžiai praėjo rinkimai į LB XX Tarybą. Visos apylinkės, kurios organizavo rinkimus, laiku pristatė rinkimų rezultatus. Esu dėkinga visiems rinkiminių komisijų pirmininkams ir nariams už tvarkigai atliktą darbą. Parėmėme už Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą pasisakantį visuomeninį judėjimą, stengėmės dalyvauti apylinkių renginiuose.  

– Lankydamasi Jūsų apygardos suvažiavime džiaugiausi, matydama, kad šiais metais susirinko didesnis veikėjų būrys, buvo galima pamatyti keletą naujų veidų, jaunesnių bendruomenininkų. Kokias apylinkes norėtumėte išskirti, kokia veikla Jus žavi?

– Kaip minėjau, apylinkių veikla priklauso nuo vietinių poreikių ir ten dirbančių žmonių entuziazmo. Džiaugiuosi įvairiapusiška Brighton Park apylinkės veikla, kuriai ilgus metus vadovauja Salomėja Daulienė, taip pat Cicero, IL apylinkės veikla (pirmininkė Marija Remienė). East Čikagos, IN apylinkė (pirmininkė Birutė Vilutienė), nors ir negausi, bet ruošia įvairius renginius. Labai atgijo Indianapolis, IN apylinkės veikla, pradėjus vadovauti jaunai, labai energingai pirmininkei Sigitai Nusbaum. Ši apylinkė yra pavyzdys, ką gali padaryti jaunas, sumanus žmogus. Sigita sugebėjo išpopuliarinti Lietuvių vardą Indianapolis mieste, bendruomenė dalyvauja įvairiuose vietiniuose renginiuose. Reikia pasidžiaugti, kad iš numirusių prisikėlė ir Marquette Park apylinkė (pirmininkė Aušrelė Sakalaitė). Šiais metais Lemont apylinkei pradėjo vadovauti Violeta Valaitytė. Linkiu jai ištvermės ir naujų idėjų. Lemontiškiai jau suruošė porą puikių renginių.

Gražiai tvarkosi jauni Naperville, IL apylinkės žmonės. Apylinkė artimai bendradarbiauja su lituanistine mokykla, ir rezultatai yra puikūs. Čia darbuojasi dvi jaunos, energingos moterys: mokyklai vadovauja Jūratė Liutkienė, o apylinkei – Daina Jankevičius.

Norėčiau paminėti išmoningai dirbančią Waukegan–Lake County apylinkę (pirmininkas Algimantas Birgiola). Šios apylinkės veikla gali būti pavyzdys, kaip sudominti jaunus žmones, tėvelius LB veikla,  kaip reklamuoti savo bendruomenę.  Laikraščiai mirgėte mirga nuotraukomis iš įvairių renginių, o kas nenorės savęs ar savo vaiko pamatyti spaudoje?

Yra keletas apylinkių, vietovių, kur veikla dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra beveik apmirusi. Mūsų tikslas ir būtų atgaivinti tų apylinkių darbą, prikelti jas naujam gyvenimui. Labai svarbu, kas vadovauja apylinkei, kaip sugeba suburti žmones vienam bendram tikslui.       

– Kas, Jūsų nuomone, yra svarbiausia LB visuomeninėje veikloje?

– Tikėjimas, kad tu dirbi bendram tikslui, savo tautos labui. Kad ir tu pridėsi nors mažą smiltelę prie lietuviškumo, prie tos garbingos istorijos, kurią mūsų bočiai taip sunkiai iškovojo, išsaugojo iki mūsų laikų; kad būsime ne praradėjai, o kad perduosime tą lobį ateities kartoms. Labai svarbu mokėjimas bendrauti su įvairių kartų žmonėmis, taip pat matyti žmoguje gera, paskatinti, padrąsinti kitą.

– Šiais metais rugpjūčio 6–10 d. viešėjote Vilniuje, kur kaip viena iš 30 JAV LB atstovų dalyvavote PLB Seime. Kaip atėjote į Lietuvių Bendruomenę, kaip pradėjote savo veiklą?

 – Dar nuo vaikystės man įaugo į kraują meilė Lietuvai, gimtam kraštui. Prisimenu, kaip mama mus vaikus vakarais susisodindavo aplinkui ir verpdama dainuodavo partizaniškas dainas. Pasakodavo įvairias istorijas, kokie šaunūs vyrai partizanai buvo, kokie netikėliai rusai. Todėl ir aš pati, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, gal 10 metų nesiklausiau rusiškų dainų, nežiūrėjau rusiškų filmų. Aišku, tai kvaila, taip pamiršau rusų kalbą, bet tai buvo mano savotiškas protestas.

Likimas taip lėmė, kad jaunystėje susipažinau su „Žygiaiviais” – jaunimo-studentų organizacija, kurie per folklorą, per etnografiją stengėsi išlaikyti tautiškumą. Su jais išvaikščiojau tolimiausius Lietuvos kaimus ir miestelius, aplankiau senąsias kaimo dainininkes, dievadirbius, bažnyčias, piliakalnius, istorinius paminklus. Išmokau daugybę liaudies dainų ir žaidimų. Su mumis kartu keliavo Veronika Povilionienė, Juozas Dapkevičius, Vytautas Tumėnas, Gražina Dėdelytė ir daugelis kitų studentų ir meno veikėjų.

Esu laimingas žmogus, nes savo gyvenime sutikau labai daug gerų ir labai mažai blogų. Amerikoje susipažinau su Onute Plečkaityte, su ja kartu dirbome banke. Ji ir pakvietė ateiti į Lemont apylinkės valdybą. Jiems kaip tik tada reikėjo iždininko, o mano profesija yra buhalterinė apskaita. Šiose pareigose išdirbau ketverius metus, po to dar porą metų buvau Lemont valdybos pirmininke. Jau turiu nemažai patirties LB veikloje.

– Pačią prisimenu iš 2004 metais Putnam organizuoto „Jaunų bendruomenininkų” seminaro. Atvykote į seminarą daugiau sužinoti apie LB veiklą ir struktūrą. Čikagoje su savo valdyba padėjote Krašto valdybai rengti pirmąjį apylinkių pirmininkų suvažiavimą. Į Detroit vykusį antrąjį suvažiavimą jau atsivežėte naują Lemont apylinkės pirmininkę V. Valaitytę. Jūsų nuoširdžiu ir atsidavusiu darbu yra patenkinta Krašto valdyba, Jūsų apylinkės. Kaip Jums pavyksta viską atlikti?

– Man ši veikla yra prie širdies. Mėgstu būti tarp žmonių, mėgstu kurti, organizuoti. Ir kai renginys pavyksta, tikrai jaučiu dvasinį pakylėjimą. Labai smagu, kai prie tavęs prieina pagyvenęs žmogus, turintis turtingą patirtį, ir pasako, koks puikus buvo minėjimas. Tai būna didžiausias atpildas už nemiegotas naktis, gal ir tam tikras materialines išlaidas. Mūsų darbe labai svarbu perimti patirtį iš vyresnių žmonių, pasiklausti, remtis LB įstatais, kurie yra labai apgalvotai parašyti. Aš turėjau daug gerų patarėjų ir pagalbininkų, kurie man visada patardavo, ką daryti vienu ar kitu atveju. Tai buvę ilgamečiai valdybų pirmininkai ir nariai Gediminas Kazėnas, Kazimieras Laukaitis, Bronius Nainys, Pranas Jurkus, Baniutė Kronienė, Praurimė ir Leonidas Ragai, Genovaitė Treinienė ir daugelis kitų.

Mūsų darbe svarbiausia siekti užsibrėžto tikslo, meilės žmogui, įsiklausyti į kitų nuomonę ir, aišku, turėti organizacinių sugebėjimų. Taip pat labai svarbu, kad ir šeima palaikytų tave, padėtų šiame darbe. Aš turiu du puikius sūnus – Mindaugą ir Tautvilą bei marčią Aistę. Vaikai man visada ateina į pagalbą – ar svečią reikia pavaišinti, ar kur nuvežti, židinį užkurti. Marti puikiai kalba angliškai, kai reikia, pavertėjauja renginiuose. Norėčiau palinkėti visiems dirbti ranka rankon, be pykčio, be skriaudos, su meile tėvynei Lietuvai. Juk mes visi priklausome organizacijai tokiu gražiu pavadinimu „Lietuvių Bendruomenė”.

– Dėkojame mielai pirmininkei už nuoširdų pokalbį, iki susitikimo JAV LB XX Tarybos sesijoje Atlanta mieste.


Birutė Kairienė su šeima.