Loretos Timukienės nuotraukos.

Lietuvos elektros energijos pakankamumas ir papildomos 
išlaidos po Ignalinos AE uždarymo

Pranešimo, parengto pagal studiją ir pristatyto Lietuvos energetikos ministerijoje, santrauka

DR. STASYS BAČKAITIS,
P. E., CPM, Fellow SAE (JAV)

INŽ. VIKTORTAS JAUTOKAS,
NSPE, ISPE (JAV)

PROF. RIMAS SLAVICKAS,
Ph. D., P. E., SMIEEE (Canada)

JAV ir Kanados lietuvių mokslo darbuotojų koalicija liepos 4 d. Lietuvos energetikos ministerijoje Vilniuje pristatė savarankišką studiją, kaip nepriklausomą žvilgsnį į galimą elektros energijos problemą Lietuvoje, sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės veikimą. Mintis atlikti tokią studiją kilo JAV ir Kanados lietuvių mokslo darbuotojams po to, kai paaiškėjo, jog Lietuvos energijos ateities klausimas yra pakibęs ore ir ypatingai sunkiai apčiuopiamas. Šiuo klausimu atliktos Lietuvoje studijos, daugeliu atvejų paveiktos politinių, finansinių bei kitokių motyvų, iki šiol neatvedė prie skaidraus požiūrio, kas laukia Lietuvos Ignalinai užgesus. Iš vienos pusės pristatomi niūrūs vaizdai, pvz., krašto sugrįžimas į balanos ir žvakių amžių, iš kitos pusės, teigiama, kad nebus jokių problemų, išskyrus aukštesnes elektros kainas.

Paskutiniųjų metų ekonominis pasaulio nuosmukis bei dujų tiekėjo nepatikimumas tik dar labiau paskatino pažvelgti į Lietuvos elektros gamybos pakankamumą, siekiant patenkinti jos gyventojų poreikius, ir į galimas alternatyvas, kurios veiksmingai įgyvendinamos JAV ir Kanadoje. Nors ši studija yra ribota ir nepateikia detalių dėl sunkaus jų prieinamumo Lietuvoje, ji yra gana plati, paremta gausiais pasaulinės žiniasklaidos informacijos aruodais. Rašant ją pasitelkta konkrečia patirtimi, bendraujant su atitinkamais protų bankais, didžiaisiais elektros energijos gamintojais ir profesionaliais seminarais energetikos klausimais. Taip sutelkta informacija ir išdėstytos prognozės, aišku, negali būti tikslus ateinančių Lietuvos energetikos problemų išryškinimas, bet jis pateikia neblogus rėmus svarstant Lietuvos problemas, ieškant galimų alternatyvų.

***
Pranešimas susidėjo iš trijų dalių. Pirmoje apžvelgiami Lietuvos energijos ištekliai, jų potencialas prisidėti prie galimos energijos trūkumo sumažinimo. Pastebėta, jog Lietuvos žemės gelmių energijos ištekliai yra labai maži, vis dėlto reikia protingai panaudoti tai, kas turima. Tinkamai išvystyti atsinaujinantys šaltiniai galėtų svariai prisidėti prie galimo energijos trūkumo sumažinimo.

Antroje dalyje apžvelgiama, kaip energija Lietuvoje yra naudojama, ir ypač, kokiais būdais ji galėtų būti generuojama uždarius Ignaliną ir netekus organinių dujų tiekimo. Įvertintas elektros generavimas kiekvienoje Lietuvos elektrinėje pagal galimus kuro variantus (pvz., esant pilnam dujų tiekimui, dujų tiekimui nutrūkus, su elektros energijos importu ir pan.) iki 2027 metų pabaigos. Taip pat buvo prognozuojamas vartotojų elektros poreikis pagal tris galimus ekonominės veiklos scenarijus: pesimistinį, stagnacinį ir optimistinį. Nustačius būsimus poreikius, buvo lyginama, kaip elektros gamyba galėtų patenkinti vartotojų poreikius. Pagal poreikius buvo apskaičiuotos pridėtinės metinės elektros gamybos bei reikiamos energijos importui išlaidos 2010–2014 metais.

Prieita prie išvados, kad esant pilnam dujų tiekimui, net ir Ignaliną uždarius, Lietuva turi pakankamai gamybinio pajėgumo patenkinti visus poreikius. Tačiau nutrūkus dujų tiekimui, skystu kuru generuojamos elektros tiekimas tampa ribotas ir rizikingas, galintis atvesti prie visiško elektros sistemos sutrikimo, nes tik maža elektrinių dalis yra paruoštos naudoti alternatyvius kuro šaltinius ir skystą kurą, pvz., mazutą. Norint jas pritaikyti deginti alternatyvų kurą, reikia žymių technologinių pakeitimų, kurie nėrai greitai įgyvendinami. Riziką būtų galima žymiai sumažinti turint pakankamą elektros importo galimybę. Deja, importas iš Švedijos ir Lenkijos bus galimas tik tada, kai bus pastatyti elektros tinklai, kurių pirmasis bus užbaigtas tik 2016 metais. Nors galimas ribotas importas ir iš Suomijos, deja, jis visų pirma gali būti naudojamas pačios Estijos ir Latvijos poreikiams patenkinti. Abi iš šių valstybių, nutrūkus dujų tiekimui, taip pat susidurtų su elektros energijos gamybos stoka, ypatingai žiemos metu, kai pareikalavimas yra pats didžiausias.

Uždarius Ignaliną reikės patenkinti maždaug 70 proc. Lietuvos elektros poreikių kitu kuru, pvz., dujomis, nafta arba alternatyviu kuru. Todėl elektros generavimo sąnaudos Lietuvos poreikiams galėtų pakilti nuo 0 iki 500 mln. dol. 2010–2012 m. ir nuo 400 mln. iki 1,100 mln. dol. 2013–2014 m., priklausomai, koks kuras bus Lietuvai prieinamas, taip pat nuo labai didelių kuro kainų pokyčių. Pridėtinių sąnaudų atveju gamyba dujomis yra gerokai pigesnė nei nafta. Importuota elektra, remiantis ES kainomis, apskritai yra pigesnė nei dujomis pagaminta, tačiau skirtumas beveik išnyksta nukritus dujų kainoms iki 180 dol./1,000 kubinių metrų. Tokiam kainų sumažėjimui maža galimybė yra. Galima tikėtis, kad uždarius Ignaliną, 2010–2012 m. elektros energijos kaina Lietuvos vartotojams padvigubės, tai yra pasieks 50–60 centų (Lt) už kWh lygį. Tolimesnėje ateityje ji gali siekti net iki 75–90 centų.

Buvo aptariamos ir keliolika alternatyvų, kurios Lietuvai yra kritiškai svarbios apsirūpinant elektros energija. Tai atsinaujinantys energijos šaltiniai, pvz., medienos atliekų panaudojimas dideliu mastu, stambi vėjo energijos įrenginių (malūnų) statyba bei biodegalų ir greitai augančių žilvičių ar panašių augalų masinis auginimas ir panaudojimas kaip kuras elektrinėse. Lietuvos strategija turėtų siekti išvystyti 30–40 proc. energijos gavybos iš atsinaujinančių šaltinių per kuo įmanoma trumpesnį laiką. Taip būtų galima atsiriboti nuo importuojamų dujų priklausomybės.

Buvo priminta ir apie vieną iš paskutinių naujovių branduolinės energijos srityje. Tai naujai vystomų mažų atominių jėgainių įsisavinimas. Jos galėtų būti pastatytos įvairiuose Lietuvos regionuose kaip praktiškesnė, finansiškai labiau pakeliama ir naudingesnė alternatyva patenkinti gyventojų energijos poreikius nei vienos didelės atominės elektrinės statyba Visagine.

***
Trečioje studijos dalyje buvo paryškintas reikalas skatinti pažangą ir ekonomiškumą elektros perdavimo ir paskirstymo sistemų valdyme bei elektros vartojimo įpročiuose, kurie yra ypatingai svarbūs šiais ekonominio netikrumo laikais.

Smulkiai buvo aptariamas elektros perdavimo ir paskirstymo sistemų poveikių valdymas, kuris yra svarbus užsitikrinant patikimą ir ekonomišką elektros pristatymą. Reikalavimai dideliems energijos kiekio pervedimams iš ypač nutolusių geografinių vietų gali perkrauti egzistuojančias perdavimo linijas. Todėl reikia atnaujinti perdavimo tinklus padidinant atskirų linijų galią arba pastatyti naujas linijas su padidintu galingumu. Skatinama plėtoti protingus ir automatizuotus perdavimo tinklų tarpusavio ryšius tarp nacionalinių ir kaimyninių elektros tiekėjų. Tokios investicijos daugeliu atvejų yra naudingesnės nei statant naujas elektrines.

Visuomenės dėmesys aplinkos problemoms ir greitas kainų pakilimas nulemia energijos vartotojų konservaciją. Ji keičia vartotojų elektros energijos naudojimo struktūrą ir profilius.

Buvo aptartas našumo matų suformavimas. Jie pasireiškia, pvz., generavimo šaltinių išcentralizavimu, ekonomiškai praktiškų elektrinių vietovių parinkimu kuo arčiau apkrovos taškų, nemažu energijos taupymo programų pasirinkimu, nes tai pareikalauja mažiau išlaidų nei naujų elektrinių ir perdavimo tinklų statymas.

Technologijai tobulėjant, didelė ekonominė nauda bei žymūs sistemos veikimo pagerinimai pasiekiami įdiegiant gudrias technologijas perduodant ir paskirstant elektrą. Tuo užtikrinamas elektros energijos tiekimo patikimumas. Įvairi pramoninė gamyba, paslaugų procesai ir jautri vartotojų elektroninė įranga reikalauja aukštos aptarnavimo kokybės, pvz., nenutrūkstančio elektros srovės tiekimo arba pastovaus įtampos lygio esant įvairioms tinklo apkrovimo sąlygoms.

Protingi tinklai įgalina elektrą generuojančias firmas nuolat sekti elektros gamybą ir jos srautus, taip suteikiant aiškumą apie sistemos būklę. Nuolat matuojant įtampą ir elektros srovės tėkmę operaciniame laike, išvengiama srovės kamšaties ir galimo energijos tiekimo nutrūkimo. Nuolat tobulinama matavimo infrastruktūra įgalina elektros gamintojus pateikti vartotojams operatyvinę elektros kainą. Ji gali kartu veikti su ,,protinga buitine įranga” ir autonomiškai reguliuoti naudojimą per grįžtamojo ryšio informaciją iš elektrą tiekiančio tinklo ir pagal reikalą nukreipti elektros srautus iš alternatyvių šaltinių ir perdavimo linijų. Visa tai sumažina elektros kainas vartotojams ir gamintojų bei perdavėjų išlaidas.

Šalia technologinių tobulinimų, našumo kėlimo ir finansiškai pasiteisinančių buitinių reikalų standartų ieškojimo, gamintojai pamatytų, jog vartotojai supranta elektros kainų struktūrinius pokyčius ir noriai bendradarbiauja elektros kainų valdyme. Finansiškai veiksmingos pastangos Lietuvoje galėtų būti derinamos kaip susitarimas tarp Vyriausybės, pramonės ir verslo, elektros gamintojų ir vartotojų sektorių, pagerinant techninius standartus, panaudojant naujausias protingas kontrolines bei matavimo technologijas ir finansines paskatas elektros vartotojams.

***

Išvados. Siekiant sušvelninti neigiamas Ignalinos uždarymo pasekmes ir kylančias grėsmes energetikai, ekonomikai ir socialinėms gyventojų reikmėms, būtina parengti ir įgyvendinti įvairias priemones. Labai svarbu sudaryti veiklos planą, numatyti veiksmų vykdytojus, atlikimo terminus ir reikiamų investicijų apimtis. Suderintas atskirų energetikos sistemos veiklų planavimas padėtų sumažinti padidėjusių kainų poveikį ir išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų. Pvz., Lietuvos energetinį saugumą galima žymiai padidinti skubiai plečiant elektrinių skaičių, galinčių panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius, sutelkti pakankamas skysto kuro atsargas, kurias būtų galima tuoj pat panaudoti generuoti elektrai nutrūkus dujų tiekimui, taip pat sudarant su Latvijos dujų saugyklomis teisiškai įpareigojančias sutartis ir taip užsitikrinant dujų tiekimą ir t.t.

Nors elektros importas teoriškai galimas, jis yra toks pat nepatikimas, kaip ir dujų importas, bent iki 2016 metų, kai pradės veikti elektros tiltas iš Švedijos. Būtina taip pat padidinti elektros vartojimo našumą visuose buitinio ūkio, paslaugų ir pramonės sektoriuose bei perdavimo tinkluose. Ypatingai svarbu, kad Vyriausybė bei elektros gamintojai tiksliai informuotų gyventojus, su kokiomis problemomis jie susidurs sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės veikimą, kas daroma bandant sumažinti uždarymo pasekmes ir ką patys gyventojai galėtų padaryti prisidėdami prie energijos taupymo. Tik toks bendras susitarimas padės sumažinti būsimos elektros energijos krizės pasekmes.