gim
Stepono ir Onos Kavarskų penkių kartų palikuonys giminių susitikime prie Zapyškio. Ritonės Rudaitienės nuotr. 

Giminių susitikimai Lietuvoje

RITONĖ RUDAITIENĖ

Šią vasarą, švenčiant Lietuvos valstybės vardo paminėjimo tūkstantmetį, daug kur tėvynėje ta proga buvo ruošiami giminių susitikimai. Bent trijuose ir aš tikėjausi dalyvauti. Deja, į pirmąjį – Tonkūnų giminės, įvykusį Ruškeliuose, netoli Pasvalio, birželio 27–28 dienomis, nesuspėjau, tad teko vėliau pasitenkinti giminių darytomis nuotraukomis ir trijų su puse valandų trukmės DVD įrašu.

Kavarskų (penkių dukterų ir trijų sūnų) palikuonių, t.y. mano vyro Teodoro giminių susitikime, kuris buvo liepos 11–12 dienomis Zapyškio seniūnijos Jadagonių kaimo poilsiavietėje ,,Pušynas”, teko dalyvauti antrą kartą. Ši darni ir plati penkių kartų giminė, suburianti 100–105 asmenis, turi didelę organizacinę patirtį, nes susitikimus ruošia nuolat, kas ketverius metus. Praeitas susitikimas buvo 2005 metais Šedulos poilsiavietėje, netoli Tytuvėnų ir Šiluvos.

Vietovė kitam susitikimui paeiliui suieško kurios nors gaminės šakos atstovai. Visi, išskyrus iki 7 metų amžiaus vaikus, prisideda prie bendrų išlaidų, atsiveža gerą nuotaiką, šeimos naujienas, vestuvių, krikštynų ir kt. nuotraukas. Susipažįsta su iš anksto visiems atsiunčiama numatyta dienotvarke.

Šiais metais Kavarskų giminės susitikimas prasidėjo šeštadienio rytą, 11 val. šv. Mišiomis už Kavarskų giminės mirusiuosius Pažaislio vienuolyno bažnyčioje. Pasibaigus Mišioms, buvo apžiūrimos tame ,,Baroko perle” esančios vyskupo Brunono žūties freskos. 1 val. p. p. ,,Pušyno” poilsiavietėje – registracija, apgyvendinimas, priešpiečiai (švediškas stalas). 2:20 val. p.p. – iškilmingas susitikimo atidarymas konferencijų salėje, šeimų prisistatymai (15 min. kiekvienai), pasisakymai. 4:30 val. p.p. – pietūs, jubiliatų sveikinimai, pagerbimai ir t.t. 6 val. p.p. – aktyvus poilsis, sportiniai žaidimai, rateliai, šokiai, pokalbiai prie kavos puodelio ar alaus bokalo. 9 val. v. vakarienė prie laužo, pirtis. 12 val. r. – ugnies salvės ir jaunimo šokiai – diskoteka.

Ruošiant susitikimą tokiai gausiai ir įvairaus amžiaus žmonių grupei, tenka nelengvas uždavinys surasti poilsiavietę, kuri galėtų priglausti ir patenkinti ne tik vyresniuosius, (senelius), bet jaunimą (studentus), mažamečius (vaikus) ir vaikaičius. Kad visiems būtų smagu, ieškoma vietovės su krepšinio ir teniso aikštelėmis, smėlio dėže, sūpynėmis, pirtimi ir ežeru. Pasamdomi muzikantai. Nenuostabu, kad į šiuos giminės susitikimus jaunimo raginti nereikia.

Įsikūrus poilsiavietėje, visuomet yra pakeliama giminės logotipą turinti vėliava, kuri susitikimui baigiantis nuleidžiama, visiems giedant Lietuvos himną. Kavarskų palikuonys taip pat turi savo giminės dainą ir dar daug kitų gražių tradicijų. Kiekvieno susitikimo proga yra išleidžiamas dalyvių rašinių apie jų šeimas ar kitus gimines leidinys, iliustruotas spalvotomis nuotraukomis. Šiais metais Raminta Rudaitytė-Marchertienė paruošė, o pusbrolių ir pusseserių vaikai gražiai suvaidino ištrauką iš sovietmečio kaime gyvenusios tetos Karolinos prisiminimų apie susitikimus su partizanais ir stribais.

Antrame giminių susitikime dalyvavau kaip viešnia, nes tai buvo Milvydų giminės renginys. Mano dėdės Juozo Tonkūno žmona Janina buvo Milvydaitė. Šis giminių susitikimas buvo ne tiek gausus (gal apie 40 žmonių), bet jaukus ir šiltas. Jame dalyvavo iš Australijos atvykęs dėdienės Janinos brolvaikis Algis Milvydas, jo du sūnūs, duktė ir sesuo Rasa. Visi juos vadino ,,Australais”.

Liepos 5 d. 1 val. p.p. visi giminaičiai susirinko Molėtuose, observatorijoje. Kaip pasakojo gidas, ši observatorija yra garsi tuo, kad joje yra Europoje didžiausias, bet dėl nesandarios dangos negalintis veikti teleskopas. Pasibaigus ekskursijai, persikėlėme į netoliese esančią labai gražią ežero pakrantę. Neteko išsiaiškinti, ar tai buvo ūkininko sodyba, ar parkas. Ant ežero kranto stovėjo pirtis, pievoje pavėsinė, įrengta laužavietė, o aplink ją – mediniai suolai. Iš atsivežtų pintinių pasipylė visokiausios gėrybės. Du ilgi stalai vos sutalpino įvairius skanumynus: rūkytą žuvį, lietuviškus sūrius, medžioklines dešreles, sumuštinius, daržoves, vaisius, šakotį, grybukus ir kitokius kepsnius. Pasistiprinę ir atsigaivinę karštais ir šaltais gėrimais,visi susibūrė aplink laužavietę, kur giminės archyvistė – Valdovų rūmų restauratorė, atskleidė pačias paskutines surastas žinias apie Milvydų giminės šaknis, siekiančias XII šimtmetį! Ant žolės buvo išridentas ilgas popierinis takas su giminės medžio schema, kurią susidomėję giminaičiai atidžiai tyrinėjo, aiškindamiesi prosenelių kilmę.

Po dviejų dienų maždaug ta pati žmonių sudėtis vėl susitikome ,,Australams” specialiai užsakytoje ekskursijoje Valdovų rūmuose. Čia manęs laukė staigmena – atsitiktinai pusbrolio dukros atrasta neseniai staiga mirusio mano brolio Algio Tonkūno pavardė, iškalta rūmų atstatymui aukojusiųjų lentoje. Susijaudinus prisiliečiau ranka ir, raginama giminaitės, padariau nuotrauką. Tai dar vienas konkretus ženklas, bylojantis apie brolio gyvenimą ir vertybes…

Labai gaila, kad manosios giminės susitikimą teko matyti tik giminių darytose nuotraukose ir televizijos ekrane. Susitikimas buvo pradėtas šv. Mišiomis Pasvalio bažnyčioje bei senelių, prosenelių ir kitų giminių kapų lankymu. Šį renginį Ruškeliuose, ant Mušos kranto dėdės buvusiame ūkyje, organizavo jaunoji karta – didelės entuziastės – dviejų pusbrolių dvi dukterys. Specialiai paruoštoje ir išdabintoje daržinėje buvo vaišintasi karštais patiekalais, o po vaišių – dainuota, šokta ir smagiai žaidžiama. Sutartines dainavo ne tik gražiabalsės giminaitės – mama su savo dešimties metų dukra, bet ir vietinių dainininkų grupė. Gražia pasvalietiška tarme negirdėtas, senovines eiles deklamavo 91 m., buvusi ūkio talkininkė. Giminės susitikimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 60 asmenų pažymint, buvo pasodintas atminimo ąžuoliukas. Sutemus į dangų pakilo namų gamybos žibintai.

Aprašydama šiuos įvykius, pasidalinau dar vienu pluoštu mielų prisiminimų iš šią vasarą Lietuvoje patirtų įspūdžių kraičio. Visuomet mielai skaitau ,,Drauge” kitų išgyvenimus, tad šį kartą norėjau pasidalinti savaisiais.

gim

Molėtuose susitikę iš Milvydų kilę giminaičiai, džiaugiasi atradę protėvių šaknis XII amžiuje