skripsAteitininkų istorijos teminio būrelio vedėjas Aurimas Šukys ir prof. Skrupskelis. R. Kubiliūtės nuotraukos

Filmas, paroda ir knyga
Ateitininkų šimtmečio metais informacijos apie organizaciją nėra per daug

RAMUNĖ KUBILIŪTĖ

2010 metais ateitininkai abipus Atlanto įvairiais būdais mini ir švenčia savo organizacijos šimtmetį: plakatais, parodomis, straipsniais, pasikalbėjimais spaudoje ir pan. Berčiūnų stovykloje, prie Panevėžio, rugpjūčio mėn. pradžioje vyko prieškongresinė stovykla, kurioje dalyvavo apie 300 stovyklautojų (maždaug 40 iš Šiaurės Amerikos bei įvairių Europos kraštų). XVI Ateitininkų kongrese, Vilniuje, dalyvavo arti 500 dalyvių (maždaug 50–60 iš užsienio). Lietuvių visuomenė buvo kviečiama prisidėti, dalyvauti sesijose, pranešimuose, koncertuose, parodose ir iškilmingose šv. Mišiose, vykusiose įvairiose šventovėse.

Seniausia Lietuvos jaunimo organizija, katalikiškos pasaulėžiūros, švenčianti savo veiklos šimtmetį ir vėl atsikūrusi ir veikianti Lietuvoje nuo 1989 m., gal dar ne visiems Lietuvoje yra žinoma, nors Lietuvoje jai priklauso daugiau nei 3,000 narių. „Ateities” žurnalo redaktorė Reda Sopranaitė aprašė savo apsilankymą Šiauliuose (2010 m. nr. 4) Su keliais kitais ateitininkais ji lankėsi Stasio Šalkauskio gimnazijoje, gavusi pakvietimą pristatyti ateitininkus ir ateitininkų žurnalą „Ateitį”, kuris 2011 metais švęs savo šimtmetį. Kiekvienais metais gegužės mėn. šioje gimnazijoje organizuojamos konferencijos, parodos ir kiti renginiai, skirti prof. Šalkauskiui. Šiemet skaitykloje buvo parengta „Ateities” žurnalo paroda, „mokytojų, bibliotekininkių dalyvavimas susitikime rodo, kad stengiamasi moksleivius supažindinti ne tik su prof. St. Šalkauskiu, bet ir su organizacija, kurios vienu iš kūrėjų, ideologų jis buvo”. Tik vienas jaunuolis pakėlė ranką, kai mokiniai buvo paklausti, ką žino apie ateitininkų organizaciją. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos bibliotekoje „Ateities” redaktorės ir kitų ateitininkų susitikime su gimnazistais viena mergina „nuoširdžiai pasakė, kad iki šio susitikimo manė, jog ateitininkai – tai viena iš krikščioniškų atšakų”. Ateitininkų XVI kongreso metu Vilniuje vienas išeivijos ateitininkas, dalyvavęs šimtmečio renginiuose, pasakojo, kad jo giminės Lietuvoje patarė jam saugotis „tų sektų”...

Tačiau buvo ir susidomėjimo ateitininkais bei organizacijos šimtmečio renginiais. Prieš stovyklą ir kongresą ateitininkų tinklalapyje (www. ateitis.lt) pasirodė klausimas, skirtas kongreso ruošos komitetui: „Norėčiau sužinoti, ar galėčiau dalyvauti XVI Ateitininkų federacijos kongrese (konkrečiai teminėse grupėse), nebūdamas organizacijos nariu (bet svarstančiu juo tapti)?” Atsakymas – ,,Taip”. Ateitininkams įžygiuojant į Vilniaus katedrą Kongreso uždarymo šv. Mišioms, po ankstyvesnių šv. Mišių išeinanti jauna šeima teiravosi, kaip gali savo vaikus įrašyti į ateitininkus. O nemokamuose ateitininkų koncertuose Kaune bei Vilniuje buvo daug žiūrovų.

Kongreso metu dėl šimtmečio komiteto narių pastangų žinios apie ateitininkus ir įvairius šimtmečio renginius buvo sėkmingai paskleistos žiniasklaidoje. Buvo galima stebėti pagrindines Kongreso sesijas per internetą, o pasikalbėjimai su ateitininkų vadovais bei koncerto atlikėjais pasirodė spaudoje ir kitoje žiniasklaidoje – radijuje ir televizijos programose. Pastaruoju metu buvo pristatyti dar trys informaciją skleidžiantys projektai.

skrps

Filmas

XVI Ateitininkų kongreso metu buvo rodomas dokumentinis filmas „Šimtas ateities metų”. Tai ateitininkų federacijos pastangomis, įvairių fondų paremtas atliktas projektas. Filmo autoriai – Vytas Damaševičius ir Juozas Matonis. Filme stengiamasi aprėpti ateitininkijos steigimo aplinkybes, žydėjimo nuopelnus nepriklausomoje Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo, pasakojama apie ateitininkų vaidmenį rezistenciniame judėjime ir pogrindyje ateitininkijos išlaikymą išeivijoje, ir atkūrimą Lietuvoje bei veiklą šiomis dienomis. Filme daug įdomių istorinių vaizdų, bet yra ir pasikalbėjimų su šių dienų ateitininkais apie organizacijos prasmę praeityje ir šiais laikais. Ateitininkų kongreso metu filmą buvo galima įsigyti rodyti namuose bei susirinkimuose. Teko girdėti, kad ateitininkų šimtmečio komitetas dės pastangas, kad filmas (arba ta pati versija, arba dar labiau papildyta) būtų rodomas per Lietuvos televiziją.

skrups
 
Paroda

Parodos „Rašytojai ateitininkai (1910–1940)” atidarymas Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune įvyko liepos 24 d., parodą galima bus apžiūrėti iki spalio mėn. Parodoje galima susipažinti su ateitininkų autorių knygomis ir ,,Ateities” žurnalo viršeliais bei juose išspausdintais kūriniais, įvairiais rodiniais, ir įdomiomis nuotraukomis iš tų laikų ateitininkų meno korporacijos ,,Šatrijos” veiklos, išvykų. Parodą surengė muziejininkės Raminta Antanaitienė ir Ina Aleksaitienė, apipavidalino dailininkė Viktorija Paliokienė. Muziejaus žinutėse apie parodą padėkos skiriamos tuometinei Ateitininkų federacijos valdybos narei, dabar jau pirmininkei Rozvitai Vareikienei, sendraugei ateitininkei Apolonijai Nistelienei ir kolekcininkui R. Glezniui, kurie parodai pateikė rodinių, taip papildydami iš paties muziejaus fondų atrinktus rodinius. Iš girdėtų pasisakymų per teminių grupių pokalbius stovykloje bei kongrese susidarė vaizdas, kad jaunesnieji organizacijos nariai yra gal geriau susipažinę su žinomais literatūros kūrėjais, kurie grįžo į Lietuvą gyventi, pvz., Bernardu Brazdžioniu ir Kaziu Bradūnu, bet yra dar daug anų dienų kūrybingų žmonių, su kuriais galima susipažinti per jų darbus (Petronėlė Orintaitė, Alfonsas ŠešplaukisTyruolis, Vytautas Mačernis, Leonardas Žitkevičius, Paulius Jurkus ir kiti).
paroda

Knyga

Viename pasikalbėjime su žurnalistais buvęs Ateitininkų federacijos pirmininkas Vygantas Malinauskas sakė: ,,Bet mes sakome, kad negali būti ateitininkas, jeigu neskaitai rimtų knygų – labai pabrėžiame saviugdą, gebėjimo rašyti ir kalbėti lavinimą.” Ateitininkų prieškongresinėje stovykloje ir XVI Ateitininkų kongrese buvo sutikta ,,Naujojo židinioAidų” ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos išleista knyga „Ateities draugai: ateitininkų istorija (iki 1940 m.)”. Tai filosofijos profesoriaus, ateitininko Kęstučio Skrupskelio 798 puslapių darbo vaisius. Įdomioje ilgesnėje knygos pratarmėje autorius apibrėžė savo knygos apimtį, sakė, jog nenorėjo tai pakartoti, kas jau buvo aprašyta kitose, anksčiau išleistose knygose apie ateitininkų istoriją ar asmenybes. Jis rašo: ,,Mintis rašyti ateitininkų istoriją subrendo man pačiam to nepastebint (...), ir vėliau, atsiradus galimybei daugiau laisvalaikio praleisti Lietuvoje, nes valandos bibliotekose bei archyvuose man veikiau pramoga negu darbas, reikėjo susirasti įdomių temų”.

,,Ateities” žurnale jau buvo išspausdintos kai kurios autoriaus ankstesnės knygos skyrelių ištraukos, tikimasi, kad bus daugiau, nes autorius rašė, kad „Medžiagos per daug, ir ji per daug įvairi, tad daug kam šioje studijoje neatsirado vietos. Man buvo svarbiau dėmesio centre išlaikyti žmones ir jų idėjas, jiems veikiant konkrečioje aplinkoje. Stengiausi nepaskęsti smulkmenose, būtent faktuose, kurių nesugebėjau įprasminti.”

Teks palaukti „Ateities draugų” rezencijų iš šio laikmečio nusimanančiųjų ir į knygoje pateiktą medžiagąknyga įsigilinusiųjų. Į knygą įtraukti ,,Reikšmingesni ateitininkų federacijos įvykiai (iki 1942 m.)”, ,,Ateitininkų istorijos šaltiniai”, bet vienas apgailestavimas gal būtų, kad joje nėra santraukos anglų kalba, kuria būtų galima pasidalinti su lietuviškai neskaitančiais. Teko kalbėti su vienu skaitytoju, įsigijusiu knygą jau Berčiūnų stovykloje, jog jis negalėjęs knygos padėti iki paryčių – tokia ji įdomi. Teko matyti, kaip stovykloje teminėje grupėje knygos autorius bendravo su stovyklautojais, ypač gimnazistais, kurie kaip tik buvo pasirinkę kasdien eiti į teminio būrelio susitikimus apie ateitininkų istoriją. Susėdę lauke ratu ant suolų, sustatytų po padange, vieni vartė Skrupskelio knygą, bet visi įdėmiai klausėsi ir klausė klausimus, turėjo progos iš paties autorius sužinoti apie įdomų laiką ir ypatingus žmones, jų organizacijos pradininkais ir pradžią. Diskusijos vyko tris popietes ir apėmė įvairias temas: apie kaimą ir miestą, rašytojus, moteris ir vyrus, apie anų laikų veikėjus, jaunimą. Autorius taip pat kalbėjo visiems stovyklautojams ir vienoje teminėje grupėje Kongreso metu Vilniuje.

Pamačius susidomėjimą K. Skrupskelio knyga ir jo pasirinkta tema, galima teigti, kad ši knyga tinka ne tik V. Malinausko anksčiau minėtai „rimtos knygos” grupei, bet tuo pačiu ji tikriausiai suteiks daug kam progą įsigilinti į „įdomias temas” iš pirmojo ateitininkijos istorijos trisdešimtmečio. Vien skyrelių pavadinimai turėtų suintriguoti: ,,Po antrojo Žalgirio”, „Pasaulėžiūrinės kovos”, „Sendraugiai ir pinigai”, „Modernieji šokiai”, „Už vyrus doresnės”, „Nepiktinkit mažutėlių”, „Politikos verpetuose” ir pan.

* * *

Nežinant, kuri informacija bus kam įdomi ir aktuali, galima teigti, kad informacijos negali būti per daug. Ateitininkų federacijos šimtmečio komiteto ir paskirų organizacijos narių pastangomis šiais ateitininkijos sukaktuviniais metais informacijos apie ateitininkus buvo, yra ir bus toliau skleidžiama įvairiomis formomis. Tad ji turėtų rasti savą žiūrovą, skaitytoją ar lankytoją.

skrups