Vytas Bradūnas (ketvir. iš kair.) su komanda prie jų sukurto automobilio.

Vytas Bradūnas pasakoja apie savo dalyvavimą
„NUsolar” komandos projekte

Liepos pradžioje čikagiečiai per vietinę spaudą ir žiniasklaidą gal matė pasikalbėjimus su vienu iš Northwestern University (Evanston, IL) „NUsolar” (http://nusolar.org/) komandos dalyvių („Operations Chair”), tuometiniu inžinerijos fakulteto studentu Vytu Bradūnu. Kas pažįsta Vyto šeimą, žino, kad jis yra poeto, buvusio ,,Draugo” kultūrinio priedo redaktoriaus Kazio Bradūno ir jo žmonos Kazimieros, dabar gyvenančių Vilniuje, anūkas. Po universiteto užbaigimo birželį Vytas liepos mėnesį dar vieną kartą oficialiai kaip „NUsolar” komandos narys dalyvavo saulės energija varomų automobilių lenktynėse. Komandos suprojektuotas ypatingas SC5 automobilis (tai jau penktas universitetinės komandos projektas nuo 1998 m.) dalyvavo beveik dvi savaites užtrukusiose lenktynėse. Atstumas – 2,400 mylių tarp Dallas, Texas ir Calgary, Alberta (Canada). Vairuotojai kasdien nuvažiuodavo po porą šimtų mylių. Komandos turėjo suplanuoti, kiek mylių saulės energija ir baterijomis pakrauti automobiliai galės nuvažiuoti. Po lenktynių Vytas atostogavo, pailsėjęs sutiko atsakyti į klausimus apie šį savo įdomų laisvalaikio (bet atliekamą universiteto ribose) užsiėmimą. Tegul jis pats daugiau apie tai papasakoja.

– Tavo giminėje – poetai, mokytojai ir pan. Kaip pasirinkai inžinerijos specialybę? Ir kodėl pasirinkai lankyti universitetą prie Čikagos, nors gimei ir augai Baltimorėje?
– Nuo pat mažens domėjausi, kaip kas veikia, daug ką išardydavau, analizavau. Turėjau ,,priklausomumą” LEGO (LEGO – plastikinės kaladėlės naudojamos mažiems objektams pastatyti – R. K.). Turėjau polinkį matematikai ir griežtiesiems mokslams. Nepatiko literatūra ir istorija (kas mano giminėje labai neįprasta). Rezultatas – esu inžinierius. Man nereikėjo galvoti, ką noriu universitete studijuoti. Mano sesuo jau studijavo Northwestern universitete. Kai pradėjau duoti prašymus į įvairius universitetus, žinoma, turėjau paduoti prašymą ir į Northwestern, turbūt pajutęs savotišką lenktyniavimą, kuris vyksta tarp vaikų šeimoje. Kai su studentiškomis paskolomis buvau priimtas, nutariau, kad tai buvo labai ekonomiškas ir paprastas sprendimas.

– Kaip susidomėjai tokiu neįprastu laisvalaikiu – saulės energija varomu automobiliu? Ar tai prasidėjo viename iš universitete lankomų kursų? Kaip patekai į komandą?
– Galima sakyti, kad viskas buvo lemtinga – nuo pirmųjų studijų universitete metų, kai buvome paskirstyti į kambarius universiteto bendrabučiuose. Mūsų bute gyvenome keturi pirmokai ir keturi trečiokai. Tarp tų trečiokų – du buvę ,,Solar car” komandos nariai: vienas – tuometinis komandos pirmininkas, kitas – komandos mechaninis ,,kapitonas”. Iš pradžių eidavau į jų susirinkimus, nes galėjau veltui pavalgyti. Po to, kai maisto nelikdavo, vis rasdavau priežasčių ten sugrįžti. Po 2005 metų komandos vadovai išėjo, taip atsirado mums, jau antrokams, proga patekti į komandos vadovybės vietas. Aš jau tada sau pažadėjau, kad noriu matyti, kaip mūsų suprojektuotam automobiliui pasiseks rungtynėse.

– Ar rungtynės yra pagrindinis tikslas? Ar automobilio projektavimas ir jo statymas yra to projekto tikslas, o rungtynės – tik gauto rezultato išmėginimas?
– Northwestern universiteto „Solar car” projekto misija yra trejopa. Visų pirma, tai mūsų narių išmokslinimas. Sudarome savo nariams progas dalyvauti, atlikti sunkiausias universitetines užduotis, įgyti geriausią praktinę patirtį. Antra, rodome saulės energija varomo automobilio (,,solar car”) pavyzdį, kaip vieną alternatyvios energijos galimybę automobiliams. Tai darome lankydami ne vien ,,Solar car” renginius. Esame dalyvavę renginiuose muziejuose, mokyklose, automobilių parodose ir paraduose. ,,N’energy”, antrasis mūsų automobilis, šiuo metu rodomas Čikagos Adler Planetarium. Paskutinis mūsų tikslas – varžytis NASC (North American Solar Challenge) ir panašiose rungtynėse. Tokios rungtynės suteikia komandai rėmus, projektuojant, statant automobilius ir ruošiantis lenktyniauti.

– ,,NU Solar Car” svetainėje rašoma, kad rungtynės yra tarptautinės. Kur rungtyniavote apart JAV ir Kanados?
– Kol kas rungtyniavome tik JAV ir Kanadoje. Vyksta kitos pasaulinės rungtynės – WSC (World Solar Challenge) Australijoje ir kelios rungtynės Azijoje ir Afrikoje. Eina kalbos, kad ateityje bus rungtyniaujama Europoje (nors Lietuva kol kas nėra numatytame maršrute). „NUsolar” iki šiol lenktyniavo tik NASC ir FSGP (Formula Sun Grand Prix, kuriose reikia dalyvauti, norint patekti į NASC varžybas).

– Ar rungtyniaujant ir dalyvaujant ,,NUsolar” projekte teko sutikti kitų lietuvių (savo universitete ar priešininkų)?
– Su manim dirbo viena studentė Julia Padvoiskis, kuri yra lietuvių ir lenkų kilmės.

– Ar apie šį projektą esi kalbėjęs su kuo nors Lietuvoje ar kitur Europoje? Ar ten yra panašių projektų ir rungtynių?
– Nesu girdėjęs apie lietuvių komandas, bet šiose lenktynėse dalyvavo britų ir vokiečių komandos. Vokiečiai buvo ypač malonūs, nes paskutinę lenktynių dieną jie net padėjo mums pataisyti dalį mūsų automobilio.
 
– Žinoma, įdomu sužinoti, ar tavo šeimos nariai ir kiti giminės (pvz., seneliai Bradūnai Lietuvoje) domisi „NUsolar”? Ar jie seka rungtynes ar palydi jus?
– Daugelis mano giminių sekė rungtynes internete. Tėtukams Lietuvoje per paskutinius trejus metus dažnai pranešdavome vėlyviausias žinias apie automobilį. Jie negalėjo atsistebėti, kiek šis projektas kainavo.

– Kiek teko suprasti, tokie automobiliai – dideli pinigai. Kas jus finansuoja ir kiek rėmėjai (ar profesoriai) prižiūri, kad jūs automobilio nesudaužytumėte?
– Mūsų 2 metų biudžetas – maždaug 200,000 dol. Didžioji sumos dalis – lėšos, sutelktos už universiteto ribų, jas telkia komandos nariai. Kai kurios aukos yra ne piniginės – aukojamos mums reikalingos medžiagos, atliekami darbai, siūlomos konsultacijos. Piniginės aukos ateina iš didesnių įmonių, su kuriomis jau keletą metų esame užmezgę ryšius. Mažesnės kompanijos, kaip DMAXX, remia mus ir panašias į mus organizacijas, nes jos remia mūsų siekius ir nori būti tokių projektų dalimi. „NUsolar” – tai universitete bakalauro laipsnio siekiančiųjų studentų organizacija. Patys studentai viską daro, o patarėjai (profesoriai – R. K.) prisideda tik tada, kai jų įnašas yra reikalingas. Jie pritaria sprendimams ir pirkiniams, bet viską atlieka patys studentai. Yra labai retas atvejis, kad patarėjai nusvertų studentų sprendimą ar planuojamą pirkinį.

– Papasakok truputį apie pačias rungtynes, kaip šiemet sekėsi, palyginus su ankstesnėmis rungtynėmis? Jūs buvote trylikti iš 25. Ar patenkinti rezultatu?
– Šių metų tikslas buvo suprojektuoti ir pastatyti gerą, solidų automobilį, kuris galėtų išsilaikyti iki lenktynių pabaigos. Tai ir padarėme! Komanda labai džiaugiasi šių metų pasisekimu, šiais metais užimta vieta yra ta vieta, kurioje norime būti, siekdami 2010 metams užsibrėžto tikslo. Įrodėme, kad mūsų suprojektuotos sistemos veikia, daug išmokome. Per ateinančius 2 metus esame pasiruošę apsiimti atlikti didesnes užduotis. Didžiausia užduotis, kuri mūsų laukia, – norime pereiti nuo metalinių automobilio rėmų prie naujesnių medžiagų panaudojimo.

– Ko šis užsiėmimas tave išmokė? Ką galėsi panaudoti savo profesijoje?
– Nors išsėdėjau ir išklausiau 48 skirtingus Northwestern University kursus, vis tiek daugiau išmokau dalyvaudamas „NUsolar” projekte, negu visuose tuose kursuose. Tai buvo ne tik kasdieninės inžinerijos pamokos, bet ir projektų kūrimo, bendravimo, laiko planavimo, savęs koordinavimo patirtis. Ir ne tik tai. Kartu su kitais komandos nariais išmokau, kaip reikia vesti derybas su mažomis ir didelėmis kompanijomis, kaip pasivyti vėluojant su darbais, kaip sugyventi su sunkiai sugyvenamomis asmenybėmis, kaip suvokti, jog tikimės nerealių rezultatų, išmokau įveikti daug kitų pasitaikiusių netikėtumų. Su kiekvienu sunkumu stiprėjome ir kai pasiekėme šio ciklo pabaigą, išmokome įveikti sunkumus ir pasidarėme stipresni. Dauguma mūsų pradėsime dirbti ir mūsų techninės žinios nedaug kuo skirsis nuo mūsų klasiokų (tų, kurie komandos darbe nedalyvavo – R. K.). Tačiau mūsų žinių bagaže – mokėjimas išspręsti problemas. To klasėje neišmoksi, to neišmoksi spręsdamas uždavinius. Tokias gyvenimo pamokas išmokti pareikalavo daug valandų, mėnesių, metų sunkaus darbo ir uždavinių, tokių, kokius patyrėme „NUsolar”.

– Ką pasiūlytum kitiems studentams, kurie visu tuo domisi?
– Siūlyčiau, kad studentai surastų tokius projektus, kurie juos iš tiesų domintų ir motyvuotų. Siūlau pasirinkti tokius, kur reikėtų pasiryžimo pagerinti esamą padėtį. Noriu pabrėžti projektų svarbą. Jei domitės alternatyvios energijos paieškomis, puiku. Jei ne, paprasčiausiai – surask tai, kas tave domina. Tikriausiai artimoje ateityje nepamatysite tokios rūšies, kaip mūsų, automobilių, važiuojančių gatvėmis, gal niekad jų ir nebus. Tikriausiai matysite daug geriau veikiančius automobilius, kurie turi baką pakrovimui, gal saulės energijos lentas, kurios būtų laikomos ant namų stogų. Yra dar tokių technologijos įrengimų, kurių masiškai nebus galima pagaminti. Tai energijos išlaikymo ir pakrovimo sistemos, pvz., (naujos) baterijų technologijos, vandenilio kuro elementai ir pan. Už poros metų jau galėsime pamatyti tų naujų technologijų ankstyvas versijas. Ką reikia daryti, kad technologija greičiau pasistūmėtų į priekį? Reikia paskatinti didžiąsias automobilių ir kitas kompanijas investuoti į šių technologijų tyrimus ir pritaikymą. Benzinas dar yra pigus (taip, tą sakau, nes jo kaina gali būti dar aukštesnė, kol kompanijos rimtai pasižiūrės į alternatyvios energijos galimybes). Valdžia iš dalies čia vaidina vaidmenį, nes gali tai paskatinti (finansiškai), be to, automobilių sektorius galėtų agresyviau pradėti dirbti su pašalinėmis tyrimų grupėmis, ne vien tik tai daryti pačiose kompanijose.

– Dabar, kai esi ,,alumnas” (baigęs universitetą – R. K.), ar reikės užleisti savo vietą kitiems studentams? Kokie tavo profesiniai planai?
– Komandai jau vadovauja nauji 2008-2010 metų „NUsolar” automobilio vadovai. Aš esu tos programos ,,alumnas” ir galiu būti tik patarėjas. Negaliu prisidėti prie kasdieninės projekto veiklos. Šio mėnesio 27 dieną pradėsiu dirbti McMaster Carr (Elmhurst, IL), o po kelių metų galvoju siekti verslo administravimo (MBA) laipsnio.

– Sėkmės Vytui jo pasirinktoje inžinerijos srityje. O „NUsolar” komandai norisi palinkėti tolimesnės sėkmės. Kas žino, gal jaunų universitetų studentų pavyzdys paskatins ir paspartins alternatyvios energijos pritaikymą mūsų automobiliuose ir kasdieniniuose gyvenimuose.

Kalbino
Ramunė Kubiliūtė