Aldonos Saimininkienės „Kryžių kalnas”.

Lietuvos vardas

ALĖ NAMIKIENĖ

Rūtai Meilutytei laimėjus aukso medalį 2012 m. Londono olimpiadoje, kitą dieną atsivertus „Chicago Tribune” sporto skyrių, apėmė nepaprastai malonus jausmas medalius laimėjusių valstybių sąraše pamatyti ir Lietuvos vardą.

Ne visada taip buvo. Dar daugelis „Draugo” skaitytojų atsimena tuos laikus, kai, ištarus Lietuvos vardą, išgirsdavai: „What? Who? O, tai Sovietų Sąjunga.” 50 metų Lietuvos vardas buvo ištrintas iš pasaulio žemėlapių, o jei buvo minimas ar rašomas, tai su tuo baisiu priedu – USSR.

Išeivijoje nuolat ieškojome progų parodyti, kad šis mums brangus vardas būtų gyvas. Lietuvių liaudies menas buvo viena iš gana sėkmingų priemonių tai pasiekti. Pateiksiu kelis pavyzdžius.

* * *

Lionė Vilimienė, gyvenanti Los Angeles, California, pernai atšventusi dar labai darbingą 95ąjį gimtadienį, priklausė tarptautiniam universiteto moterų klubui, jame eidama lėšų telkimo skyriaus pirmininkės pareigas. Ruošiant parodas ar puotas, L. Vilimienė Kalėdų metu vaišių stalus papuošdavo maža eglute, padabinta baltais šiaudinukais, o Velykų parodai numargindavo daugiau nei 80 margučių. Lietuvių ir amerikiečių visuomenei vos ne kas metai suruošdavo parodas apie Lietuvą. Ypač pasisekusi paroda buvo 1970 m. „Kartą gintaro pakrantėje”. 1973 m. Bretwood, CA, miestelio laikraštyje ilgo straipsnio pradžioje rašoma: „In the spring, the good earth of Lithuania would yield much for the making of Easter...”, o nuotraukose – Lionė, su tautiniais drabužiais mokanti skautes marginti margučius.


Lionė Vilimienė 1973 m. parodoje, Los Angeles, CA.

* * *

Kitame Amerikos krašte – Jamestown mieste, North Dakota valstijoje, Ona ir Vytautas Adomaičiai 1965–1982 metais buvo galbūt vieninteliai lietuviai. Vytautas buvo JAV federalinės valdžios tarnautojas, o Ona su dukromis Gražina, Laima ir Rūta tuoj prisijungė prie JAV skaučių, priklausė iš kitų kraštų atvykusių moterų būriui ir kiekviena pasitaikiusia proga garsino Lietuvos vardą. Keliose Jamestown mokyklose ir bažnyčiose rodė, kaip marginti margučius, verti šiaudinukus. Nuo pat pirmųjų metų Jamestown pas Adomaičius lankėsi korespondentai, laikraščiuose buvo skelbiamos didžiulės jų nuotraukos, dažniausiai – su tautiniais drabužiais, straipsniuose buvo reiškiamas pasigėrėjimas ir nuostaba.

North Dakota valstijoje buvo paprotys, kad valstijos senatorius(ė) pagerbdavo visuomenei nusipelniusius asmenis, prisegdamas jų nuotrauką prie oficialaus JAV Senato laiško. Tokių laiškų Adomaitienė gavo kelis.

1975 m. Jamestown College kalbų skyriaus ruošiamame tarptautiniame pokylyje Adomaitienė suruošė apie Lietuvą parodą, sulaukusią gražaus įvertinimo. Ten ji susipažino su Rampaipan Srisopark, mokslininke iš Tailando, kuri, remdamasi Onos pasakojimais ir iš Adomaičių bibliotekos pasiskolintomis angliškomis knygomis, parašė knygą Tailando jaunimui. Grąžindama knygas Adomaičiams, autorė laiške dėkoja Onai: „Ir pridedu Jums kopiją įvado iš knygos ‘Mond Eee – Lake of the Moon’. Tai yra istorija, kurią parašiau, nuoširdžiai užjausdama Lietuvos žmones, per komunizmą praradusius savo laisvę.”

Nuo 1983 m. gyvendama Washington, DC, Adomaitienė Smithsonian Institution, kartu su Aldona Kinduriene, gruodžio mėnesį rodė, kaip verti šiaudinukus; baltais šiaudinukais padabino eglę tarptautinėje parodoje Du Pond Plaza Mall; suvėrė kelis šiaudinius šiaudinukus The Herbert Hoover Presidential Library muziejui. (Beje, Kazės Kuraitytės medžio drožinys „Tėviškė” būsimos konsulės Juzės Daužvardienės pastangomis buvo taip pat pasiųstas prez. Hoover muziejui.)

1990 m. vykstant demonstracijoms dėl Lietuvos laisvės, vienas policininkas Adomaitienei pagyrė Lietuvos trispalvės grožį. Ji tą vėliavą jam padovanojo ir netrukus gavo padėkos laišką iš policijos – Lietuvos trispalvė kabo jų vėliavų kambaryje.

Nuo 2003 m. Washington, DC Bazilikoje, kurioje yra Šiluvos Dievo Motinos koplyčia, Adomaičių dukros Rūtos rūpesčiu Kalėdų metu eglutės prie altoriaus puošiamos Onos suvertais šiaudiniais šiaudinukais.


Ona Adomaitienė, papuošusi eglutę baltais šiaudinukais, su Lietuvos ambasadoriumi Stasiu Lozoraičiu, jr. Lietuvos ambasadoje, 1983 m.

* * *

Naujai pastatytuose rūmuose „Indiana Welcome Center in Hammond” Birutė Vilutienė nuo 1999 m. kasmet JAV Lietuvių Bendruomenės vardu papuošia lietuvišką eglę baltais šiaudinukais. Yra laimėjusi ir pirmą premiją. Purdue University baigusi, B. Vilutienė su savo Alma Mater palaiko glaudų ryšį, kas antri metai ten vykstančioje tarptautinėje parodoje surengdama lietuvišką skyrių.


Birutė Vilutienė įrengė lietuvišką skyrių tarptautinėje parodoje, Purdue University Calumet Campus, 1985 m.


* * *

Regina Petrutienė iš Washington, DC su medžio darbais dalyvavo Kaziuko mugėse Boston, Worcester, Hartford, Rochester miestuose, surengė parodą Los Angeles. Knygos „Woodburning: Art&Craft” viršelį puošia Petrutienės ir Audronės Bartytės medžio darbai. Knygos viduje – daug nuotraukų, rašoma, kad Petrutienė yra gimusi Lietuvoje, o jos menas atspindi lietuvių liaudies meną. 1978 m. Petrutienė buvo paprašyta lietuvišku stiliumi padabinti medinę dėžutę Amerikos prezidento žmonai Rosalyn Carter. Tą dėžutę ji įteikė lankydamasi Baltuosiuose rūmuose. 1981 m. Amerikos prezidentūrai buvo padovanotas Petrutienės išmargintas medinis margutis su Gedimino stulpais, raštais ir Lietuvos vardu.


Regina Petrutienė Kaziuko mugėje, 1984 m.

* * *

„Nepainiokit meno ar religijos su politika” – nuolat girdėdavo Aldona Saimininkienė, nuo 1950 m. gyvenanti Hartford, CT. Amerikos rytų pakrantės De Cordova meno muziejus, Lincoln, MA, išrinkęs 1988 metų parodoms penkis A. Saimininkienės lipdytus šiaudo paveikslus, klausia, ką kuris paveikslas reiškia. „Aha... Tai Kryžių kalnas Lietuvoje, kurį sovietai kas naktį nugriauna, o lietuviai kitą rytą atstato... O čia – šv. Tėvui įteiktas paveikslas 1987 m. Lietuvos krikščionybės 600 m. jubiliejaus proga. Ta mergaitė, su grandinėmis suklupusi po kryžiumi, tai Lietuva, kenčianti sovietų vergiją...” Muziejaus leidinyje, aprašančiame dalyvaujančius menininkus (buvo 31 su 140 darbų), Saimininkienei skirtame puslapyje – jos nuotrauka su labai gražiu jos vertu šiaudiniu sodu ir ilgas straipsnis, kuriame yra ir šie žodžiai: „For Lithuanian folk artists, making art recreates the home they feel they have lost and reminds their audiences – each other and the world – that the old Lithuania will live...”

Ne tik šiaudo paveikslus kuria Saimininkienė. Ji ir mezga, ir šiaudinukus veria, ir medį skaptuoja, ir verbas riša bei margučius skutinėja. 30 vasarų Neringos stovykloje mokė stovyklautojus lietuviškų rankdarbių, dvi jaunas vasaras (buvo maži jos vaikučiai) darbavosi Šv. Jono stovykloje, Kanadoje, dvi vasaras – „Aušros” stovykloje, Pennsylvania. Kiekvienais metais mokė vaikų muziejuje West Hartford, miesto mokyklose, lituanistinėje mokykloje, parapijų centruose. 2010 m. Hartford buvo atidaryta paroda „Ambassadors of Folk: Connecticut Master Traditional Artists”, kurioje atrinkti menininkai (iš lietuvių – Aldona) pristatė Lietuvos, Peru, Tibeto, Norvegijos, Ukrainos, Suomijos ir Kinijos liaudies meną.

Prieš 3 metus šventėme Lietuvos vardo tūkstantmetį. Lietuvos vardas išliko gyvas per visas kančias, jis buvo ir yra gaivinamas ir žadinamas žmonių gerais darbais, pasiaukojimu, o šiais, 2012 metais, net penkiais olimpiniais medaliais padabintas.
Aldona Saimininkienė laiko paveikslą,
kuris Lietuvos vyčių buvo įteiktas šv.
Tėvui Romoje, 1987 m.