Ruduo: vaikams mokslas, o suaugusiems – posėdžiai
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Rugsėjo mėnuo – tai metinis šeimų ritualas, kai
vaikams perkami mokslo reikmenys, į kuprines dedamos knygos,
pasirašinėjamos įvairios formos, prie mokyklos autobusų
ašarojančios mamytės atsisveikina su pirmokais. Linda
Wacyk su ,,Michigan County Lines” skaitytojais dalinasi
mintimis ir įžvalgomis apie mokslus ir mokyklą. Jos manymu,
mokykla yra daugiau nei vieta, kur išmokstama
skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Mokykla yra ir vieta, kur
bendraujama, mezgamos pažintys, kur stiprinamos draugystės su kitais
mokiniais, mokytojais ir tėvais.
Tyrimai rodo, kad vaikai yra laimingesni ir paklusnesni, jei turi
draugų. Jų pažymiai geresni, be to, jie būna labiau įsitraukę
į mokyklos gyvenimą. Socialiai kompetentingi vaikai ir jaunuoliai
geriau sugyvena su savo mokytojais. Pastarieji juos labiau mėgsta
ir teikia daugiau dėmesio, kas padidina jų sėkmę moksle. Labiau į
mokyklos gyvenimą įsitraukę vaikai turi geresnę motyvaciją siekti
aukštumų moksle, aktyviau dalyvauja klasės
pašnekesiuose, turi mažesnę galimybę likti toje
pačioje klasėje dar metams.
Kas nutiktų, jeigu šįmet į mokinukų kuprines prikrautume
jiems reikalingų įgūdžių, skatinančių geresnius
santykius su klasiokais bei suaugusiais? Šios ,,gėrybės”
mažai kainuoja, nors reikalauja daug laiko ir pokalbių. Knygos
,,Success 101 for Teens: 7 Traits for Winning Life” autorius
Mark Hansen turi konkrečių pasiūlymų, kaip tai pradėti daryti. Jis
pataria su vaikais kalbėti konkrečiomis temomis, o ne bendrybėmis.
Mokslo metų pradžia yra labai geras metas su savo vaikais pakalbėti
apie draugystes. Daugelis vaikų patenka į bėdą, nes pasirenka
blogus draugus. Kiekvienų mokslo metų pradžioje vaikai susipažįsta
su naujais mokiniais. Vaikams reikia suvokti, kad, pvz.,
kitame suole sėdintis mokinys, pasakinėjantis atsakymus anglų kalbos
pamokose, nebūtinai yra vertas dėmesio ar draugystės. Suaugusieji
draugystes vertina pagal tai, kiek turima panašumų
pomėgiuose ir vertybėse. Jei tokį draugų atrankos kriterijų
tėvai perduotų savo vaikams, būtų didesnė galimybė, kad jų vaikai
pasirinks tinkamesnius draugus. Hansen išskiria septynis
bruožus, pagal kuriuos vaikai turėtų įvertinti save ir savo
draugus:
Ryžtingumas reiškia norą pasiekti tai, kas užsibrėžta. Tam reikia protinės ir fizinės paruošties.
Atsakomybė yra savo elgesio pasekmių, nesvarbu, ar jos būtų teigiamos, ar neigiamos, priėmimas.
Pasitikėjimas yra teigiamas savo jėgų įvertinimas. Jei stokojama
pasitikėjimo savimi, mažai kas kitas tokiu pasitikės.
Meilė reikalauja suprasti jausmų galią. Ji gali mus vesti į
aukštumas arba į prarają. Iš meilės kylančias jėgas
reikia nukreipti išmintingai.
Ištvermingumas reikalauja prisirišimo ir
įsitikinimo, kad visos pastangos yra nukreiptos užsibrėžtiems
tikslams pasiekti.
Svajonės yra svarbios, nes jos – mūsų degalai gyvenimo katile.
Reikia savo svajones palaikyti, nes jose glūdi vilties
išreiškimas.
Teigiama nuotaika yra labai svarbi svajones įgyvendinant.
Kas dieną žiniasklaidoje pilna aprašymų apie jaunimo
nesėkmes bei jų nusikaltimus. Tam reikia užbėgti už akių ir vaikams
duoti aiškias gaires, kurios padėtų jiems išvengti
sunkumų ir nurodytų prasmingo gyvenimo kryptį. Kartais matome
ant automobilių priklijuotus lipdukus, sakančius, kad ,,Mano
vaikas yra garbės sąraše”. Jei Jūsų vaikas to
užsitarnavo, užsikabinkite tokį lipduką ir ant savo automobilio. Tuo
pačiu vaikui pasakykite, kad didžiuojatės jo
draugiškumu, ištverme bei humoro jausmu. Šios
savybės gal nebus lipdukuose tiesiogiai suminėtos, bet jos
išlieka svarbios vaikų gyvenime dabar ir ateityje.
Laikas, praleistas mokinantis ar treniruojantis, yra svarbus
sėkmingam mokslui ir sportui. Taip pat svarbu moksleivio
ryšių palaikymas su tėvais. Bendramečiai turi daug įtakos,
bet moksliniai tyrimai rodo, kad tėvai turi daugiau įtakos. Vienoje
studijoje rasta, kad devyni iš dešimties jaunuolių
sakė, kad motina jiems turi daug įtakos. Aštuoni iš
dešimties tą patį patvirtino apie savo tėvą. Artimus
ryšius su tėvais turintys paaugliai geriau mokosi, mažiau rūko,
mažiau piktnaudžiauja narkotikais, rečiau tampa kitų neigiamų įpročių
įkalintais. Jei tėvai mano, kad jie prarado bet kokią įtaką savo
paaugliams, jie neturėtų nustoti su jais kalbėti, nes
paaugliai, nors gal to ir nepripažįsta, vis tiek
girdi tai, kas jiems sakoma.
* * *
Su rudeniu sugrįžta įvairi visuomeninė veikla, kuri neapsieina be
posėdžių ir susirinkimų. ,,Los Angeles Times”
dienraščio bendradarbis Scott J. Wilson, sudaręs penkių
punktų patarimus dėl ilgų posėdžių, nurodo, kaip jų
išvengti.
Pirmiausia, reikia turėti posėdžio tikslą ar tikslus. Prieš
posėdį reikia visiems išdalinti turimą informaciją, kad
posėdyje dalyvaujantys galėtų tai aptarti, o ne gaišti
laiką viską skaitydami posėdžio metu. Kuo geriau
pasiruošta prieš posėdį, tuo sėkmingesnis
bus pats posėdis. Prieš posėdį aptarkite posėdžio trukmę ir
to nutarimo laikykitės. Tai gali prisidėti prie darnios ir darbingos
nuotaikos posėdžio metu. Kai kur pramonėje ir versle posėdžiai
vyksta stovint. Tokie posėdžiai yra ne tik našesni, bet ir
trumpesni – žmonės nenori posėdžiauti ilgiau, negu
tarnauja jų keliai. Pagaliau, posėdžio pabaigoje svarbu apžvelgti
numatomus veiksmus ir kiekvieno asmens įsipareigojimą juos
vykdant. Tai neturėtų užtrukti ilgiau nei 30 sekundžių
kiekvienam posėdyje dalyvaujančiam, be to, kartais tai
iškelia svarbius, bet dar neaptartus klausimus.
Tad mokinukams prieš akis mokslas, o jų tėveliams ir kitiems
suaugusiems – (trumpi) posėdžiai. Išminties ir tikros
draugystės abiem šioms grupėms!