Panevėžio veiklios moterys dalyvauja ne tik politikoje
Loreta Timukienė
Lietuvos istorijoje buvo daug įvairių įvykių ir progų, kada moterys
rodė patriotizmo pavyzdį, dalyvavo valstybės atkūrime, pasirodė kaip
tikros profesionalės, atliko pilietinę pareigą. Apie tai byloja
Lietuvos moterų judėjimo istorija. XIX a. pabaigoje – XX a.
pradžioje prasidėjo organizuotas moterų judėjimas, kuris sutapo su
Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdžiu. Jo metu iškilo tokios
asmenybės kaip Julija Žymantienė-Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė,
Marija Pečkaukaitė-Šatrijos Ragana, Sofija
Kymantaitė-Čiurlionienė. Tai buvo moterys, kurios skleidė
tautiškumo ir nepriklausomybės idėjas, aktyviai dalyvavo jų
įgyvendinime.
1920 metais į Steigiamąjį Respublikos Seimą buvo išrinkta
net 10 moterų. Tų pačių metų Lietuvos Konstitucija įtvirtino lygias
moterų ir vyrų teises, o vėlesnė 1922 metų Konstitucija
skelbė moterų balsavimo teisę ir lyčių lygybę prieš
įstatymą. Šis pažangus jaunos valstybės žingsnis buvo labai
drąsus, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose Europos valstybėse
balsavimo teisė moterims buvo suteikta vėliau. Nors visa tai jau
istorija, tačiau pasėta sėkla davė pirmuosius savo vaisius.
Šiandien jau nekyla klausimas apie lygias moterų ir vyrų teises
– tai užtikrina Lietuvos Konstitucija ir įstatymai.
Rašytoja G. Petkevičaitė-Bitė 1907 m., pradėdama pirmąjį
Lietuvos moterų suvažiavimą Kaune, sakė: ,,Tik mokslu ir dora galima
visus žmonių skausmus užlopyti. (…) Kol mūsų lytis bus perkama,
o vyrai – pirkėjai, tol turėsime vyruose matyti savo interesų
priešus, tol turėsime jungtis į atskiras nuo vyrų draugijas savo
interesų apgynimui.” Ar galima teigti, kad ir šiomis
dienomis moterų norą burtis į klubus, organizacijas, sąjungas lemia tie
patys visuomenės gyvenimo dėsniai? O gal šiandien moterys bando
įrodyti, kad jos sugeba ne tik laikyti visus keturis namų kampus, bet
kartu ir tarti svarų žodį valstybės politiniame gyvenime?
Anuo metu G. Petkevičaitė-Bitė ragino moteris: dirbkime, mylėkime savo
ir svetimus vaikus, siekime mokslo, švieskimės, kovokime už savo
teises ir lygias galimybes, ir viskas eis į priekį. Be abejonės,
šiandien kur kas daugiau viešosios erdvės moterų:
žurnalisčių, politikių, moterų, užimančių ir gana aukštus
visuomeninės-kultūrinės veiklos pareigas. Ir savivaldoje, ir Lietuvos
Seime, ir Vyriausybėje moterų yra, nors iki Skandinavijos šalių
mums dar toli.
Ar visų moterų politikių veikla galime pasidžiaugti? Ar galime
pasakyti, kad iš jų veiklos, iš jų viešųjų kalbų
sklinda daugiau žmoniškumo, daugiau tikro, o ne parodomojo
rūpesčio žmonėmis? Deja, dažnai politikės, kartais galbūt ir to
nesiekdamos, būna aiškiai priklausomos nuo didžiosios politikos,
pajungtos kitų valiai ar galiai.
Moterys turi progą įrodyti, ko jos vertos
Kalbėdamas apie moterų politikių bendrą veiklą, Panevėžio vyskupas J.
E. Jonas Kauneckas sakė: ,,Lietuvoje trūksta bendravimo, mūsuose labai
gajus individualizmas. Žmogus su savo bėdomis lieka vienas.
Sveikintinas veiklių žmonių būrimasis, noras kartu brandinti politinę
visuomenę.” Galbūt šis J. E. vyskupo įvardytas siekis ir
buvo ta priežastis, paskatinusi Panevėžio miesto politikes įkurti savo
klubą.
Į politiką pasukusių moterų klubas ,,Veiklios moterys” susibūrė
prieš dvejus metus. „Paprasčiausiai, matyt, buvo atėjęs
laikas susiburti. Mes, moterys, spręsdamos kai kurias problemas, turime
pamiršti, kokioms partijoms priklausome”, – sako
klubo prezidentė Danutė Kriščiūnienė, pasidžiaugdama, kad
organizacijos veikloje dalyvauja 88 miesto moterys iš įvairių
politinių partijų.
Pasak klubo moterų, jas susiburti paskatino kauniečių moterų pavyzdys.
Kaunietės vėliau tapo ir pirmosiomis panevėžiečių rėmėjomis.
„Moteris yra ašis, apie kurią sukasi civilizacija”,
– įsitikinusi klubo prezidentė D. Kriščiūnienė. Ji sako,
kad svarbiausias organizacijos veiklos tikslas – siekti, jog
moterys dar labiau burtųsi draugėn, šviestųsi. Klubo moterys
mokosi kurti, keisti savo įvaizdį, bendrauja su kitomis
organizacijomis, užsiima kultūrine ir labdaringa veikla. „Manau,
jei numegsime kojinaites ir kam nors jas padovanosime, niekam
nenusižengsime, – sako klubo pezidentė. – O gal kada ir
kokį moterims naudingą sprendimą vyrams politikams į ausį
pašnibždėsime.” Panevėžio politikės įsitikinusios, kad
organizacijoje jos turi puikią progą įrodyti, ko yra vertos.
Reikia palaikyti moterų norą vienytis
Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, kalbėdama apie
moterų veiklą, sakė: ,,Moterų ir vyrų lygybės ir vaidmens visuomenėje
klausimas senas, kaip ir pats pasaulis. Mūsų pasaulis negali būti
tobulas ir neturi ateities, jei jo likimas priklauso nuo vienos lyties.
Reikia palaikyti moterų norą vienytis ir jų siekį parodyti, jog kartu
moterys gali nuveikti daug gražių darbų.”
Apie dvejų metų Panevėžio politikių klubo veiklą pasakoja dvi vaizdo
juostos: „Mums jau vieneri” ir ,,Antrieji augimo
metai”. Jose apie panevėžiečių darbus pasakoja ir filmuoti
vaizdai, ir pačios politikės. Klubo moterys rengia susitikimus su
Seimo nariais bei žymiais politikais, žiniasklaidos atstovais,
dalyvauja televizijos ir radijo laidose, kur pasisako svarbiais
politikos, kultūros, kitais visuomenei svarbiais klausimais. Per tą
laiką moterys aplankė ne vieną dešimtį daugiavaikių
šeimų, Panevėžio pataisos namams dovanojo knygų, žaislų.
Labdaros vakaro-aukciono metu surinktais pinigais „Veiklios
moterys” parėmė gabius vaikus, dalyvavo televizijos laidoje
„Bėdų turgus”, kur vienai šeimai dovanojo tūkstantį
litų. Klubo narės dalyvavo „Išsipildymo akcijoje
2006” – rėmė ir lankė A. Bandzos vaikų globos namų ir
Laikinųjų vaikų globos namų ugdytinius.
Panevėžietės surengė akciją „Laiškas Motinai”,
kurioje dalyvavo Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės
mokyklos mokiniai, tėvai, darbuotojai. Savo mintis motinai žodžiais ir
piešinias panoro išdėstyti 475 žmonės. Surašius
119 metrų ilgio laišką, buvo pasiektas Lietuvos rekordas. Klubo
moterys parėmė ne vieno autoriaus (G. Petkevičaitės-Bitės, S. Gedos, K.
V. Mikalauskaitės) knygų leidimą ir pristatymą, rūpinosi G.
Petkevičaitės-Bitės muziejaus, Skaistakalnio parko likimu. Veiklios
moterys randa laiko susibėgti į talkas, padeda tvarkyti parkus,
bažnyčias. Politikės atsiliepia ir į ligos ar kitos nelaimės
ištiktų žmonių pagalbos prašymus.
Kuoka neteko mosuoti
Tai, kad politikių veikla pastebima, liudija ir valdžios vyrų dėmesys.
Organizacijos įkūrimo proga Seimo narys Skirmantas Pabedinskas
panevėžietėms padovanojo simbolinę kuoką, tačiau ja, pasak moterų,
Panevėžio politikėms taip ir neteko prieš nieką užsimoti.
Klubo moterys laisvalaikiu kartu keliauja, jos aplankė ne vieną
spektaklį, koncertą, parodą. Politikės vyksta į seminarus,
konferencijas, iš kur parsiveža naujų minčių savo veiklai
plėtoti. Vienas renginys, kuriame dalyvavo panevėžietės –
Vilniaus moterų namų surengta konferencija „Moters teisės –
visuotinės žmogaus teisės” – buvo skirtas Europos Komisijos
2006–2008 m. skelbiamai kampanijai smurtui prieš moteris.
,,Veiklių moterų” surengtoje tarptautinėje mokslinėje
konferencijoje „Moteris: motina, politikė, verslininkė”
moterys dalijosi patirtimi, kaip joms pavyksta suderinti šiuos
daug dėmesio ir laiko reikalaujančius dalykus.
Panevėžietės džiaugiasi, kad per dvejus metus klubui pavyko užmegzti
draugystės ryšius su Gruzija, Latvija, Olandija, Vokietija,
Švedija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Panevėžio politikės
gražiai bendradarbiauja ne tik su kitų Lietuvos miestų moterimis, bet
ir su tautinių mažumų atstovais.
,,Veiklių moterų” klubas prieš metus dalyvavo susitikime
su dailininke Janina Monkutė-Marks, kuri papasakojo apie panašią
moterų veiklą JAV, kur menininkė gyvena. J. Monkutė-Marks iš
Čikagos buvo atvykusi į Kėdainius, ten surengė savo darbų parodą.
Vėliau savo kūrinius menininkė padovanojo pačios įkurtam
muziejui-galerijai.
Ne viena Panevėžio politikė džiaugėsi, kad klubo veikloje
dalyvaujančios moterys yra išsilavinusios, veiklios,
draugiškos, nepaisant to, kad jos priklauso skirtingoms
politinėms partijoms. Paklaustos, ar dažnai jos susirinkusios kalba
apie politiką, panevėžietės tvirtino, kad taip būna gana retai. Tai vis
dėlto kas vienija Panevėžio moteris – noras nelikti politinio
gyvenimo nuošalyje ar poreikis susibūrus nuveikti tokius darbus,
kurie dar kartą bylotų apie kilnią moters prigimtį?
Galima spėti, jog burtis moteris skatina gilus gyvenimo prasmės
suvokimas ir galimybė patikrinti vertybes, kuriomis grindžiamas ar
turėtų būti grindžiamas žmogiškas bendravimas, o drauge –
ir mūsų valstybės pamatai bei pažanga.