LR gen. konsulė S. Aniulienė:

Nuo š. m. rugpjūčio 4 dienos Lietuvos Respublikos generalinės konsulės pareigas Čikagoje pradėjo eiti Skaistė Aniulienė. Ji pakeitė kadenciją baigusį kolegą Arvydą Daunoravičių. S. Aniulienė Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje dirba nuo 1991 metų. Pastaraisiais metais ji dirbo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Personalo skyriaus vedėja (2005–2008), šios ministerijos Europos šalių departamento patarėja (2004–2005), o 2002–2004 metais – Lietuvos Respublikos ambasados Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ministre patarėja. Diplomatinis rangas – ministrė patarėja (2001).

Jau daugiau kaip mėnuo Čikagoje dirba nauja Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Skaistė Aniulienė. Siūlome mūsų skaitytojams Laimos Apanavičienės pokalbį su ja.

– Kaip sekėsi įsikurti?

– Dėkui, gerai. Atvažiuoti sekėsi gerai, kelionė neprailgo, įsikūrėme taip pat gerai.

– Kiek žinau, Lietuvoje esate viena pirmųjų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradėjusi dirbti diplomatinėje tarnyboje.

– Į užsienio reikalų ministeriją atėjau dirbti 1991 metais.

– Kaip sugalvojote pasukti tokiu moteriai netradiciniu keliu?

– Provokacija, išjunkite, prašau, mikrofoną (juokiasi). Prisimenate tą dvasią, kuri vyravo 1991 metais? Tikriausiai tuo viskas paaiškinama. Labai norėjosi būti ten, kur reikėjo.

– O ką Jūs esate baigusi?

– Aš baigiau Vilniaus universitetą, anglų kalbos specialybę. Prieš ateidama dirbti į Užsienio reikalų ministeriją dirbau bendroje Lietuvos-Didžiosios Britanijos įmonėje vertėja. Man ministerijoje įsidarbinti truputį padėjo ir ,,gyva” anglų kalba (teko vartoti ją kiekvieną dieną). Tuomet Lietuvoje dar ne itin daug žmonių galėjo laisvai susikalbėti angliškai.
 
– Pataikėte ,,ant bangos”, kai Lietuvai reikėjo daug naujų specialistų?

– Banga – ne banga, bet toks buvo laikmetis, kai atsivėrė labai didelės galimybės ir buvo gausus pasirinkimas.

– Kokia žemė užaugino būsimą konsulę?

– Užaugino mane Vilnius. Esu gimusi Klaipėdoje, tačiau dar mažą mane tėveliai atsivežė į Vilnių. Vilniuje baigiau Salomėjos Nėries mokyklą, vėliau – universitetą.

– Atėjusi dirbti į Užsienio reikalų ministeriją, aišku, iš karto nepradėjote dirbti diplomatinio darbo?

– Pradžioje dirbau protokolo skyriuje. Vėliau prasidėjo įvairiausi kursai, stažuotės. Reikėjo daug mokytis ir patiems. Tada Lietuvoje dar neturėjome institutų ar universitetų, kurios rengtų diplomatus.

– Jūsų kelias į diplomatiją ėjo per savąjį patyrimą?

– Tai tikrai buvo daugiau praktika, kolegų pagalba, labai didelis pačios noras daug skaityti, studijuoti. Be abejo, daug padėjo ir įvairiausių kursų lankymas.

– Ar nebaisu buvo pirmą kartą išvažiuoti į užsienį atstovauti Lietuvai?

– Gal tai ne taip garsiai vadinosi. Iš pradžių važiuodavome į tam tikrą konsulatą ar atstovybę dirbti kasdieninius, paprastus darbus. Ambasadorius atstovavo Lietuvai, o mes, ambasados darbuotojai, dirbdavome savo darbus. Tad nebuvo tokio suvokimo, kad aš važiuoju ,,atstovauti”. Aš važiuoju dirbti tam tikrą darbą.

– Kylant karjeros laiptais, kokia buvo Jūsų pirma ,,rimta” pakopa?

– Negalėčiau net pasakyti, kuri buvo pirma rimta, visos jos buvo rimtos. Reikėjo daryti įvairius darbus, visi jie buvo gera mokykla, tad kažkokio laiptelio negalėčiau išskirti.

– Ar buvote buvusi Amerikoje? Ar žinojote apie čia gyvenančią lietuvių bendruomenę?

– Esu buvusi jaunųjų diplomatų stažuotėje Amerikoje, Valstybės departamente. Tačiau tada nebuvau susitikusi nei su Lietuvių Bendruomene, nei su jos atstovais. Tiesa, jau tada žinojau, kad JAV gyvena daug lietuvių, tačiau neįsivaizdavau, kad taip išvystyta lietuviška veikla.

– Kaip Jums patiko Čikaga?

– Labai gražus miestas, priešingai susidariusiam stereotipui – tai žalias, gražios architektūros miestas. Nuostabūs gėlynai kai kuriose vietose man primena Druskininkus.

– Jūs daugiau nei mėnuo gyvenate Čikagoje (eiti pareigas gen. konsulė pradėjo nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d. – L. A.), kokiuose renginiuose teko pabuvoti ar susitikote su LB atstovais?

– Šį savaitgalį buvau St. Ignatius College Prep School, kur vyko Baltijos jėzuitų plėtros tarybos surengta paroda „Lietuvos jėzuitų provincijai – 400 metų”, buvau nuvykusi į Lemontą, apžiūrėjau Pasaulio lietuvių centrą, Balzeko lietuvių kultūros muziejų. Tai tokios pirmosios pažintys. Laukia susitikimai su Lietuvių verslo taryba, teks pabuvoti Santaros-Šviesos konferencijoje, pasidžiaugti mokslo metų atidarymu Čikagos lituanistinėje mokykloje, aptarti tolesnius darbus Čikagos miesto kultūros centre ir Susigiminiavusių miestų (Sister Cities) biure. Pasižiūrėjus į tvarkaraštį, atrodo, kad čia vyksta labai daug visokiausių renginių, kiekvienas savaitgalis užimtas.

– Neslėpsiu, džiugu šiose pareigose matyti moterį. Puikiai suprantu – šalia visų pareigų, didelių darbų mes turime šeimas, kurioms taip pat reikia mūsų. Kaip Jūs suspėjate? Gal turite kokią paslaptį ,,kaip dieną pailginti”?

– Paslapčių neturiu ir spėju sunkiai. Bet stengiuosi ir toliau bandysiu nepasiduoti.

– Konsulas privalo atlikti daug protokolinių darbų, tačiau ne mažiau svarbi ir neprotokolinė veikla. Ar turite numačiusi sritį, kurioje žadate daugiausia nuveikti?

– Aš manau, kad labiausiai reikėtų atsiliepti į Lietuvių Bendruomenės poreikius. Tiesiog įsiklausyti į žmones, ko jiems labiausiai reikia. Mano, kaip konsulės, pareigos ir yra tam, kad galėčiau padėti įgyvendinti čia esančiai bendruomenei jų siekius. Tai vienas iš svarbiausių dalykų. Pirmiausia, norėčiau įsiklausyti. Dar per trumpas mano buvimo laikas, tad dar nesu pajutusi, ko iš tikrųjų žmonėms labiausiai norėtųsi.

– Jūsų pirmtakas Arvydas Daunoravičius Jus supažindino su tuo, kas čia vyksta?

– Taip jis papasakojo apie bendruomenę. Taip pat papasakojo ir apie savo darbus – jis labai norėjo, kad mūsų tautos kultūra būtų labiau pristatyta amerikiečiams, kad mes neužsidarytume siaurame ratelyje. Tai iš tiesų gražus dalykas.

– Šis klausimas gal jau visiems įgrisęs, bet ką jūs manote dvigubos pilietybės klausimu?

– Nenorėčiau vertinti, kas teisus, kas ne, bet teisi yra mūsų Konstitucija – ji yra tokia, kokią mes patys ją priėmėme ir reikia jos laikytis.

– Artėja rinkimai į Lietuvos Seimą. Kaip jie vyks Čikagos konsulate?

– Jau dabar užsiregistravo per 1,600 rinkėjų, norinčių balsuoti paštu. Norėdami, kad rinkimai praeitų kuo sklandžiau, raginame piliečius balsuoti paštu. Balsavimui paštu užsiregistravę rinkėjai rinkimų dokumentus – rinkėjo pažymėjimus, biuletenius, kitą informaciją – gaus jų nurodytu adresu. Tie, kas nepageidauja balsuoti paštu, galės balsuoti atvykę į konsulatą. Norint sutaupyti laiko, raginame registruotis ir ketinančius balsuoti konsulate – taip iš anksto galėsime paruošti rinkėjų pažymėjimus, papildyti sąrašus. Galima bus balsuoti ir be išankstinės registracijos, tačiau tada teks kiek palaukti, kol bus tikrinami rinkėjų sąrašai, išrašomas rinkėjo pažymėjimas. Siūlome apsilankyti mūsų konsulato tinklalapyje adresu www.konsulatas.org, kur galima rasti išsamią informaciją apie rinkimus, registracijos anketą, kitos su rinkimais susijusios informacijos. Jei lieka klausimų, prašytume skambinti mums tel.: 312-397-0382 – pasistengsime atsakyti.

– Trumpai papasakokite apie savo šeimą.

– Vyras Rimvydas – verslininkas, dirba turizmo srityje, daug važinėja tarnybiniais reikalais. Dabar dar daugiau važinės (juokiasi). Auginame du vaikučius: sūnų Arą ir dukrą Altėją.

– Gal turite kokį pomėgį, sakysime, mėgstate žuvauti?

– Mėgstu žuvauti. Bet tam dabar nelieka laiko, nes naujas darbas ir dar maži vaikučiai atima visą laiką. Tad dabar žuvelės tegu plaukioja (juokiasi).

– Gal turite palinkėjimų mūsų skaitytojams?

– Pats didžiausias palinkėjimas sau pačiai ir skaitytojams būtų – šiltas ir nuoširdus bendravimas, kad nebūtume susipriešinę ar oficialūs, bet tiesiog kartu dirbtume.

– Palinkėsim, kad Čikaga Jums būtų gera, visada žydinti.