flor
Florida Lietuvių klubas ruošiasi 50 metų jubiliejui

ALGIS VAŠKEVIČIUS

Šie metai Florida valstijos lietuviams – ypatingi. Lapkričio mėnesį bus minimos vietos Lietuvių kluboflor 50-osios įkūrimo metinės. Apie Florida lietuvius, klubo istoriją ir jo perspektyvas kalbėjomės svetinguose klubo pirmininkės, St. Petersburg Lietuvių Bendruomenės vadovės, lituanistinės mokyklos „Saulutė” vadovės Vidos Meiluvienės namuose. Pokalbyje dalyvauja ir ilgametė aktyvi Florida lietuvių veikėja, steigiamojo klubo susirinkimo sekretorė Angelė Karnienė. Jos pačios bei jos vyro Albino Karniaus indėlis į vietos lietuvių gyvenimą – didžiulis ir žodžiais sunkiai nusakomas.

Po Antrojo pasaulinio karo nemažai XIX a. amžiaus pab. – XX a. prad. Amerikoje įsikūrusių lietuvių jau buvo solidaus amžiaus. Jie persikėlė į Florida, kurios klimatas čia visada traukė vyresnio amžiaus žmones. Buvo ir jaunesnių lietuvių, kurie vertėsi įvairiais verslais ar dirbo valstybės įstaigose – manoma, kad 1960 metais Tampa, St. Petersburg, Miami apylinkėse gyveno apie 300 lietuvių. Veikė įvairios lietuviškos organizacijos, bet jos apsiribojo gana siaura veikla.

1961 metų rudenį ,,Dailės’’ choras išsirinko komisiją ir pasiūlė parengti klubo įstatus bei sukviesti naujojo klubo steigiamąjį susirinkimą. Steigiamasis susirinkimas įvyko Gulfport, šalia St. Petersburg, Domicelės ir Kazimiero Štaupų garaže.

Tam susirinkimui sekretoriavusi A. Karnienė prisimena, jog pirmiausia buvo perskaityta klubo charta. Klubas pavadintas „Floridos Amerikos Lietuvių Klubas, Inc.’’ ir įregistruotas kaip pelno nesiekianti organizacija. Pagrindiniai naujojo klubo tikslai buvo skatinti solidarumą, draugiškumą, bendravimą tarp jo narių, rūpintis jų kultūrine, dvasine ir ekonomine gerove.

„Mums buvo labai svarbus bet koks atsiribojimas nuo komunistų ir jau veikusių jų organizacijų. Tad ir stojantieji į klubą turėjo užpildyti pareiškimą, kuriame tarp kitų punktų reikėjo nurodyti, jog stojantysis nėra komunistų partijos narys, bet kokia forma nerėmė ir nerems šios organizacijos. Be to, stojantysis turėjo remti demokratinės, nepriklausomos Lietuvos atkūrimą’’, – sakė A. Karnienė.

Pareiškimus pirmojo susirinkimo metu užpildė 40 narių, sumokėjo vieno dolerio metinį mokestį. Tada pirmininku išrinktas Liudvikas Čepelis, pirmininkavęs 1962–1964 metais, A. Karnienė tapo klubo sekretore, jos vyras Albinas – iždininku. Vienas pagrindinių klubo tikslų buvo pasistatyti savo namus St. Petersburg.

Jau 1962 metų pavasarį nutarta įsigyti žemės sklypą ir telkti pinigus klubo namams statyti. Pamatai jam pradėti kasti 1963 metų rugsėjo 1 dieną. Lėšas telkti sekėsi gerai, klubo direktorius Gus Juodeikis paaukojo 10,000 dol., buvo nemažai kitų aukų. Ir 1964 metų vasario 1ąją naujieji klubo namai buvo iškilmingai atidaryti. Tai, kad per dvejus metus ir tris mėnesius buvo suaukota tiems laikams tikrai didelė per 40,000 dol. suma, rodo, kad pirmieji klubo nariai išties daug dirbo ir puikiai suvokė naujojo klubo svarbą.

Klubo narių skaičius nuolat augo, kasmet jo gretas papildydavo po kelias dešimtis narių, ir iki 1989 metų vidurio jų jau buvo daugiau kaip tūkstantis. Tiesa, dalis išėjo amžinybėn, dalis išsikraustė, buvo ir tokių, kurie nemokėjo nario mokesčio ir buvo pašalinti.

„Tada buvo labai daug entuziazmo, noro veikti, idėjų. Vieni renginiai vijo kitus, žmonės buvo aktyvūs. Neilgai trukus jau kilo sumanymas Lietuvių namus išplėsti, buvo parengtas priestato projektas, ir 1976 metų pabaigoje jau surengtas naujųjų patalpų atidarymas’’, – prisiminė A. Karnienė, kuri buvo klubo patalpų pertvarkymo ir įrengimo bei finansavimo besirūpinusios finansų komisijos narė. Jos vyras A. Karnius klubui pirmininkavo 1965–1971, 1975– 1977, 1981, 1986–1988 ir dar vėlesniais metais.

Plečiantis klubui, daugėjo įvairių daiktų, prireikė ir raštinės, prausyklos, tad 1980 metais nutarta statyti dar vieną priestatą. Poreikis plėstis kilo ir 1988 metais, kai reikėjo išplėsti biblioteką. Po metų ir šie darbai buvo baigti, pastato plotas nuo pirminio 4,858 kv. pėdų išaugo iki 10,444 kv. pėdų. Dabar klubas išties gali didžiuotis savo biblioteka.

„Savo bibliotekoje turime apie 5,500 knygų, ir, manau, kad ji yra viena didžiausių lietuviškų knygų bibliotekų po Lemont ir Lituanistikos centro bibliotekų. Ji yra lankoma, yra tokių skaitytojų, kurie per metus perskaito ir šimtą knygų. Norėjome siųsti knygas į Lietuvą, bet tai brangiai kainuoja, be to, kai pasiūlėme knygų, niekas jų neprašė. Dažnai rengiame knygų muges, kai knygų galima įsigyti už simbolinę kainą’’, – pasakojo klubo vadovė V. Meiluvienė.

Klubas 1976 metais pradėjo leisti mėnesinį biuletenį „Lietuvių žinios”, kur paskelbta daug svarbios informacijos. Daug metų šiam leidiniui taip pat atidavė Angelė ir Albinas Karniai. Sėkmingai veikė klubo choras, įsikūręs „Dailės’’ choro pagrindu, koncertus rengė įvairūs vokaliniai ansambliai, puikius pasirodymus rengė tautinių šokių kolektyvai – veteranų šokėjų grupė „Audra’’, kurią sukūrė ir šokių mokė A. Karnienė, 1980 metais įsisteigusi jaunimo tautinių šokių grupė „Banga’’.

Aktyvus buvo ir teatrinis gyvenimas – dar 1973 metais Vilniaus 500 metų sukakties proga A. Karniaus pastangomis buvo suvaidinta Balio Sruogos „Giesmė apie Gediminą’’, vėliau pastatyta daug kitų veikalų. Klubo nariai iki šiol prisimena prieš keturis dešimtmečius A. Karnienės parengtas karalių karūnavimo iškilmes.

Prisimenami ir 1975 metai, kai klube lankėsi jūreivis Simas Kudirka su visa šeima. Jo sutikimo komiteto nare buvusi A. Karnienė prisimena tas iškilmes, didžiulį spaudos susidomėjimą. Po poros metų, kai Hollywood pastatė filmą „The Defection of Simas Kudirka’’, laikraštis ,,St. Petersburg Times’’ išleido specialų 16 puslapių priedą, kuriame išspausdino visą filmo tekstą su paaiškinimais ir nuotraukomis. Laikraštis buvo išdalintas tūkstančiams Pinellas apskrities mokyklų moksleiviams, kad jie geriau suprastų filmą.

Įsimintina ir klubo kultūrinės sekcijos veikla, prasidėjusi 1987 metais, kai dalis klubo narių pasiūlė giliau pagvildenti įvairius kultūrinius, istorinius klausimus, o sekmadieniniai pietūs tam ne visada tiko. Kultūrinių popiečių ratelis per pastaruosius metus pakvietė į klubo susirinkimus daug įdomių svečių, pašnekovų, atlikėjų. Tiesa, bėgant metams, tie renginiai jau ne visada sutraukia pakankamai žiūrovų – šiemet pavasarį klube koncertavo garsus jaunosios kartos pianistas Edvinas Minkštimas, ir, nors bilietai buvo nebrangūs, žmonių susirinko nedaug.

A. Karnienė vadovavo ir 1976–1979 metais klubo globoje veikusiai lituanistinei mokyklai. Pastaruosius metus lituanistinei mokyklai „Saulutė” vadovaujanti V. Meiluvienė apgailestavo, kad vaikų skaičius sekmadieninėje mokykloje mažėja. Nėra linksma ir klubo ateitis – sekmadieniais į pietus susirenka apie šimtas žmonių, bet dauguma jų jau labai seno amžiaus, vis daugiau jų iškeliauja Amžinybėn, o naujai atvykusieji trečiabangiai klube beveik nesilanko.

„Dabartinė padėtis nedžiugina, nes geriausi klubo veiklos metai – jau praeityje. Žinoma, galime pasidžiaugti, kad išlaikėme ir turime savo klubą, kad nesame įsiskolinę, kad ta veikla ir toliau vyksta, turime išties energingų ir sumanių žmonių. Visdėl to nelengva įsivaizduoti klubo veiklą dar po vieno kito dešimtmečio’’, – atsiduso klubo pirmininkė.

Dabar visos jos ir pagalbininkų mintys – apie lapkritį būsiantį jubiliejų. V. Meiluvienė ir A. Karnienė sutarė, kad ta proga renginys turi būti įspūdingas, bet pasikviesti kažkokių ypatingų atlikėjų nežadama – bus verčiamasi savo jėgomis ir lietuviškais vietos kolektyvais. Ruošiama ir paroda, apžvelgsianti klubo 50 metų istoriją, priminsianti žmones, daugiausia prisidėjusius prie klubo įkūrimo ir puoselėjimo.


flor