Florida Lietuvių klubas ruošiasi 50 metų jubiliejui
ALGIS VAŠKEVIČIUS
Šie metai Florida valstijos lietuviams – ypatingi. Lapkričio mėnesį bus minimos vietos Lietuvių klubo
50-osios įkūrimo metinės. Apie Florida lietuvius, klubo istoriją ir jo
perspektyvas kalbėjomės svetinguose klubo pirmininkės, St. Petersburg
Lietuvių Bendruomenės vadovės, lituanistinės mokyklos
„Saulutė” vadovės Vidos Meiluvienės namuose. Pokalbyje
dalyvauja ir ilgametė aktyvi Florida lietuvių veikėja, steigiamojo
klubo susirinkimo sekretorė Angelė Karnienė. Jos pačios bei jos vyro
Albino Karniaus indėlis į vietos lietuvių gyvenimą – didžiulis ir
žodžiais sunkiai nusakomas.
Po Antrojo pasaulinio karo nemažai XIX a. amžiaus pab. – XX a.
prad. Amerikoje įsikūrusių lietuvių jau buvo solidaus amžiaus. Jie
persikėlė į Florida, kurios klimatas čia visada traukė vyresnio amžiaus
žmones. Buvo ir jaunesnių lietuvių, kurie vertėsi įvairiais verslais ar
dirbo valstybės įstaigose – manoma, kad 1960 metais Tampa, St.
Petersburg, Miami apylinkėse gyveno apie 300 lietuvių. Veikė įvairios
lietuviškos organizacijos, bet jos apsiribojo gana siaura
veikla.
1961 metų rudenį ,,Dailės’’ choras išsirinko
komisiją ir pasiūlė parengti klubo įstatus bei sukviesti naujojo klubo
steigiamąjį susirinkimą. Steigiamasis susirinkimas įvyko Gulfport,
šalia St. Petersburg, Domicelės ir Kazimiero Štaupų
garaže.
Tam susirinkimui sekretoriavusi A. Karnienė prisimena, jog pirmiausia
buvo perskaityta klubo charta. Klubas pavadintas „Floridos
Amerikos Lietuvių Klubas, Inc.’’ ir įregistruotas kaip
pelno nesiekianti organizacija. Pagrindiniai naujojo klubo tikslai buvo
skatinti solidarumą, draugiškumą, bendravimą tarp jo narių,
rūpintis jų kultūrine, dvasine ir ekonomine gerove.
„Mums buvo labai svarbus bet koks atsiribojimas nuo komunistų ir
jau veikusių jų organizacijų. Tad ir stojantieji į klubą turėjo
užpildyti pareiškimą, kuriame tarp kitų punktų reikėjo nurodyti,
jog stojantysis nėra komunistų partijos narys, bet kokia forma nerėmė
ir nerems šios organizacijos. Be to, stojantysis turėjo remti
demokratinės, nepriklausomos Lietuvos atkūrimą’’, –
sakė A. Karnienė.
Pareiškimus pirmojo susirinkimo metu užpildė 40 narių, sumokėjo
vieno dolerio metinį mokestį. Tada pirmininku išrinktas
Liudvikas Čepelis, pirmininkavęs 1962–1964 metais, A. Karnienė
tapo klubo sekretore, jos vyras Albinas – iždininku. Vienas
pagrindinių klubo tikslų buvo pasistatyti savo namus St. Petersburg.
Jau 1962 metų pavasarį nutarta įsigyti žemės sklypą ir telkti pinigus
klubo namams statyti. Pamatai jam pradėti kasti 1963 metų rugsėjo 1
dieną. Lėšas telkti sekėsi gerai, klubo direktorius Gus
Juodeikis paaukojo 10,000 dol., buvo nemažai kitų aukų. Ir 1964 metų
vasario 1ąją naujieji klubo namai buvo iškilmingai atidaryti.
Tai, kad per dvejus metus ir tris mėnesius buvo suaukota tiems laikams
tikrai didelė per 40,000 dol. suma, rodo, kad pirmieji klubo nariai
išties daug dirbo ir puikiai suvokė naujojo klubo svarbą.
Klubo narių skaičius nuolat augo, kasmet jo gretas papildydavo po
kelias dešimtis narių, ir iki 1989 metų vidurio jų jau buvo
daugiau kaip tūkstantis. Tiesa, dalis išėjo amžinybėn, dalis
išsikraustė, buvo ir tokių, kurie nemokėjo nario mokesčio ir
buvo pašalinti.
„Tada buvo labai daug entuziazmo, noro veikti, idėjų. Vieni
renginiai vijo kitus, žmonės buvo aktyvūs. Neilgai trukus jau kilo
sumanymas Lietuvių namus išplėsti, buvo parengtas priestato
projektas, ir 1976 metų pabaigoje jau surengtas naujųjų patalpų
atidarymas’’, – prisiminė A. Karnienė, kuri buvo
klubo patalpų pertvarkymo ir įrengimo bei finansavimo besirūpinusios
finansų komisijos narė. Jos vyras A. Karnius klubui pirmininkavo
1965–1971, 1975– 1977, 1981, 1986–1988 ir dar
vėlesniais metais.
Plečiantis klubui, daugėjo įvairių daiktų, prireikė ir raštinės,
prausyklos, tad 1980 metais nutarta statyti dar vieną priestatą.
Poreikis plėstis kilo ir 1988 metais, kai reikėjo išplėsti
biblioteką. Po metų ir šie darbai buvo baigti, pastato plotas
nuo pirminio 4,858 kv. pėdų išaugo iki 10,444 kv. pėdų. Dabar
klubas išties gali didžiuotis savo biblioteka.
„Savo bibliotekoje turime apie 5,500 knygų, ir, manau, kad ji yra
viena didžiausių lietuviškų knygų bibliotekų po Lemont ir
Lituanistikos centro bibliotekų. Ji yra lankoma, yra tokių skaitytojų,
kurie per metus perskaito ir šimtą knygų. Norėjome siųsti knygas
į Lietuvą, bet tai brangiai kainuoja, be to, kai pasiūlėme knygų,
niekas jų neprašė. Dažnai rengiame knygų muges, kai knygų galima
įsigyti už simbolinę kainą’’, – pasakojo klubo vadovė
V. Meiluvienė.
Klubas 1976 metais pradėjo leisti mėnesinį biuletenį „Lietuvių
žinios”, kur paskelbta daug svarbios informacijos. Daug metų
šiam leidiniui taip pat atidavė Angelė ir Albinas Karniai.
Sėkmingai veikė klubo choras, įsikūręs „Dailės’’
choro pagrindu, koncertus rengė įvairūs vokaliniai ansambliai, puikius
pasirodymus rengė tautinių šokių kolektyvai – veteranų
šokėjų grupė „Audra’’, kurią sukūrė ir
šokių mokė A. Karnienė, 1980 metais įsisteigusi jaunimo tautinių
šokių grupė „Banga’’.
Aktyvus buvo ir teatrinis gyvenimas – dar 1973 metais Vilniaus
500 metų sukakties proga A. Karniaus pastangomis buvo suvaidinta Balio
Sruogos „Giesmė apie Gediminą’’, vėliau pastatyta
daug kitų veikalų. Klubo nariai iki šiol prisimena prieš
keturis dešimtmečius A. Karnienės parengtas karalių karūnavimo
iškilmes.
Prisimenami ir 1975 metai, kai klube lankėsi jūreivis Simas Kudirka su
visa šeima. Jo sutikimo komiteto nare buvusi A. Karnienė
prisimena tas iškilmes, didžiulį spaudos susidomėjimą. Po poros
metų, kai Hollywood pastatė filmą „The Defection of Simas
Kudirka’’, laikraštis ,,St. Petersburg
Times’’ išleido specialų 16 puslapių priedą, kuriame
išspausdino visą filmo tekstą su paaiškinimais ir
nuotraukomis. Laikraštis buvo išdalintas tūkstančiams
Pinellas apskrities mokyklų moksleiviams, kad jie geriau suprastų filmą.
Įsimintina ir klubo kultūrinės sekcijos veikla, prasidėjusi 1987
metais, kai dalis klubo narių pasiūlė giliau pagvildenti įvairius
kultūrinius, istorinius klausimus, o sekmadieniniai pietūs tam ne
visada tiko. Kultūrinių popiečių ratelis per pastaruosius metus
pakvietė į klubo susirinkimus daug įdomių svečių, pašnekovų,
atlikėjų. Tiesa, bėgant metams, tie renginiai jau ne visada sutraukia
pakankamai žiūrovų – šiemet pavasarį klube koncertavo
garsus jaunosios kartos pianistas Edvinas Minkštimas, ir, nors
bilietai buvo nebrangūs, žmonių susirinko nedaug.
A. Karnienė vadovavo ir 1976–1979 metais klubo globoje veikusiai
lituanistinei mokyklai. Pastaruosius metus lituanistinei mokyklai
„Saulutė” vadovaujanti V. Meiluvienė apgailestavo, kad
vaikų skaičius sekmadieninėje mokykloje mažėja. Nėra linksma ir klubo
ateitis – sekmadieniais į pietus susirenka apie šimtas
žmonių, bet dauguma jų jau labai seno amžiaus, vis daugiau jų
iškeliauja Amžinybėn, o naujai atvykusieji trečiabangiai klube
beveik nesilanko.
„Dabartinė padėtis nedžiugina, nes geriausi klubo veiklos metai
– jau praeityje. Žinoma, galime pasidžiaugti, kad
išlaikėme ir turime savo klubą, kad nesame įsiskolinę, kad ta
veikla ir toliau vyksta, turime išties energingų ir sumanių
žmonių. Visdėl to nelengva įsivaizduoti klubo veiklą dar po vieno kito
dešimtmečio’’, – atsiduso klubo pirmininkė.
Dabar visos jos ir pagalbininkų mintys – apie lapkritį būsiantį
jubiliejų. V. Meiluvienė ir A. Karnienė sutarė, kad ta proga renginys
turi būti įspūdingas, bet pasikviesti kažkokių ypatingų atlikėjų
nežadama – bus verčiamasi savo jėgomis ir lietuviškais
vietos kolektyvais. Ruošiama ir paroda, apžvelgsianti klubo 50
metų istoriją, priminsianti žmones, daugiausia prisidėjusius prie klubo
įkūrimo ir puoselėjimo.