Mary Sue Walking Eagle pasakoja apie savo jaunystę Rosebud rezervate.   
Dr. Jurgitos Antoine nuotraukos

Trys dienos tarp lakotų - 1

Antanas Saulaitis, SJ

Viskas prasidėjo nuo kriauklės. Kai danas (vėliau katalikų kun. ir vysk.) Niels Stensen XVII a. kalnyne užtiko suakmenėjusią kriauklę, jis suprato Žemės paviršiaus kaitą ir tapo geologijos ir paleogeologijos pradininku. Kai Pasaulio lietuvių centre prieš keletą metų tarp lankstinukų, dalijamų žurnalų užtinki lapelį apie ,,Lakota Documentaries”, o elektroninio pašto nuorodoje matai žodį ,,kriauklė”, pagalvoji – tikriausia nebūtų Amerikos čiabuvių žodis... Prasidėjo korespondencinis ryšys su Rosebudo rezervate Sinte Gleska universiteto lakotų kalbos bei kultūros tyrinėtoja antropologe dr. Jurgita Saltanavičiūte. Kai ji su vyru Gary Antoine susilaukė Medeinos, rūpėjo į South Dakota valstiją siųsti lietuviškus sausainiukus ,,Gaideliai”. Šio rugpjūčio pabaigoje su trikalbe mergyte jau aptarėme gėlytes, skruzdėlytes, šuniukus, o tėvai supažindino su lakotų gyvenimu.

Niekad nebuvęs rezervate, nežinai, ko tikėtis. Nuo pat Sioux Falls oro uosto keliuose visi laikosi nustatyto greičio, taip pat Mission miestelyje, ties ženklu STOP nepristodami kaip kur kitur, o sustodami ir ramiai apsidairydami. Čikagoje ir Lemonte skubame, kad suspėtume dar labiau skubėti.

Pripratęs prie lietuviškų pavardžių kaip Meškėnas, Vilkas, Keturakis, Berankis, Užgiris, Puskunigis, Kregždė, Grybas, Baltakis, jaukiai jautiesi susitikęs su Mary Sue Walking Eagle (Pėsčias Erelis), Gale Spotted Tail (Dėmėta Uodega), Phil Two Eagle (Du Ereliai) ir kitais Meno instituto svetainėje prie kavos, sulčių ir užkandėlių. ,,Visi esame giminės”, – sako lakotai apie žmones, augalus, gyvūnus ir akmenis.

Patirtis Vilniaus Jaroševičiaus gatvėje esančiuose paauglių pataisos namuose išėjo į naudą palyginant nuostatas lakotų jaunimo Wanbli Wičoni Tipi namuose. Vyriausias mokytojas Gary Antoine kartu su tarnautojų vadovu Pat Bad Hand (Bloga Ranka) paaiškino įstaigos pavidalą. Senoliai patarė pastato dalis išdėstyti kaip žmogaus kūną. Širdies vietoje – apskritas Dvasingumo kambarys, kuriame kunigai, dvasininkai, lakotų žyniai praveda pokalbius ar pamaldas. Galvos vietoje – lanku išdėstyti atskiri kambariai jauniems vyrukams ar merginoms pagalvoti apie dorą elgesį ir teisingus sprendimus. Visa auklyba viltingai nukreipta į paauglių mąstyseną, kai teismo sprendimu Erelio gyvybės namuose jie praleidžia nuo mėnesio iki metų. Vėliau man paaiškino, kad lakotų kalboje nėra piktų žodžių; tiek gerbiama asmens laisvė, kad nepeikiama ir negrąsinama, nenurodoma kito klaida. Tinkamu elgesiu jaunuoliai užsidirba taškų, už kuriuos įstaigos krautuvėlėje gali net krepšinio kamuolį nusipirkti (ir išėję parsinešti namo). Kieme – didelis šiltnamis ir daržas, kad jaunimas galėtų darbuotis. Beveik visi jauni žmonės sutinka dalyvauti tradicinėse dvasią gaivinančiose pirties palapinės apeigose. Gary yra ir rankdarbių mokytojas, jo dirbtuvė pilna visokios įrangos, pradėtų darbelių. Prieigose išrašytos lakotų vertybės ir kiti užrašai, skatinantys teisingai spręsti (šūkis virš įėjimo skelbia: ,,Kartu darydami daugiau atsiekiame”). Šypsodamasis Gary sako, kad mažėja nuteistų jaunuolių skaičius – auklyba tokia sėkminga, kad patalpas gali tekti pritaikyti kitiems bendruomenės reikalams.

Be galo įdomus dr. Jurgitos įrašomas senolės Mary Sue pasakojimas apie savo gyvenimą – nuo vaikystės iki šios dienos. Vaikystėje su močiute važiuodavo iš užtvankos vandens atsivežti. Išplaudavo puodus, trindami smėliu (kaip skautai ir skautės moka), skalbdavo rūbus, tegalėdami maudytis ir žaisti, kai močiutė patikrindavo puodus ir puodynes (Mary Sue kairiarankė, jai rūpėjo darbą rūpestingai atlikti). Pavasarį vyrai parveždavo ledo gabalus požeminiam ,,šaldytuvui”. Tėvas norėjo, kad vaikai mokytųsi – padėje ginklus šalin, lakotai teturintys vieną (plunksomis puoštą) gairę – švietimą ir mokslą. Devynerių metų nuėjusi į mokyklą, Mary Sue buvo priversta pasikeisti rūbus, nusikirpti ilgus plaukus (jie indėnams šventi). ,,Viską iš mūsų atėmė, bet ne širdį”, – teigė ji. Sutemus šeimos rūsyje vykdavo slaptos tradicinės lakotų pamaldos, saugojantis (kaip sovietmečiu) nuo pašalinių akių. Jėzuitas misionierius t. Eugene Buechel suprato krašto, mokyklos ir bendrabučio kalbos dar nemokančios mokinės padėtį. Mary Sue pas ji mokėsi anglų, pati padėdama kunigui pažinti lakotų kalbą, kurios žodyną, talpinantį 30,000 žodžių, lig šiol pagrindinį lakotų kalbos žodyną, ilgainiui paruošė.

Šeimoje ir gentyje ryškios vertybės – elgtis nuolankiai ir maloningai. Rytais močiutė Mary Sue savo namus šalavijo dūmais smilko, kad teisingai spręstų, kitiems padėtų. Atsigerdama vandens visada meldžiasi, ,,nes vanduo yra gyvybė”. Jos tėvas sakydavo: ,,Mes žydime dėl priežasties”. Tėvas buvo vienas senolių, įsteigusių Sinte Gleska universitetą, kad lakotai išsilavintų ir stipriai laikytųsi aplinkinėje kultūroje. Keičiantis sąlygoms, lakotų bei  kitų indėnų sąmonei, Mission mieste veikianti aukštojo mokslo įstaiga labiau moko lakotus kaip būti lakotais.

Mary Sue užaugino septynis vaikus. Atsimenu, paauglystėje žinyne radau duomenis, kad JAV tebuvo pusė milijono indėnų. Šiandien jų tiek pat, kiek gyventojų Lietuvoje. Nenuostabu, kad indėnų jaunimas gausiai stoja kariuomenėn, lyg tęsdamas karžygių laikų paveldą. Yra apie ką pamąstyti, juk jie tarnauja kariuomenėje tos valdžios, kuri čiabuvius šimtmečius spaudė, engė ir apgaudinėjo. Netoli miestelio – indėnų karo veteranų kapai.

Mėgstančiam uogauti ir grybauti maloni pertrauka – su Jurga ir Medeina skynėme laukines slyvas. Mus įspėjo, kad neskintume iš vieškelio pusės, nes pravažiuoja visokių žmonių, kartais blogais kėslais, netinkama dvasia. Neaukšti krūmokšniai pilni rausvų vaisių, tarp jų išmindžiota aukšta žolė. Galima spėti, kad baltas žmogus viską būtų nuskynęs, mes terinkome tiek, kiek tąsyk reikia kisieliui ir džiovintų slyvų atsargai. Padėkos vardan Jurga tarp krūmelių pabarstė tabako. Meno instituto virtuvytėje Mary Sue lakotiškai pasakojo visą gėrimo gaminimo eigą – nuo surinktų slyvų iki rausvo skysčio ir likusių žievių. Filmuojamas veiksmas atrodė kaip įdomi virimo pamoka televizijos programoje. Mary Sue sūnus Ron Bone Shirt kita proga atnešė dailų vaistų maišelį ir paaiškino vaistažolių gydomąsias savybes.

Prie apskrito stalo Phil Two Eagle pasakojo apie būdus išlaikyti ir puoselėti lakotų kalbą. Teigė, kad ketvirtadalis suaugusių dar kalba lakotiškai, o jaunimo – tik kas šešioliktas. Penkių asmenų pokalbis priminė lituanistinės mokyklos mokytojų ar lietuviškų šeimų tėvų pasitarimą apie mūsų kalbą, tai buvo progos pasidalyti lietuvių pastangomis šeimose ir plačiau kalbą išlaikyti. Lakotai švietimo vadovai nori, kad valdiškų mokyklų auklyba bei mokymas atsižvelgtų į lakotų patirtį bei pageidavimus. Per lakotų šokius bei dainas vaikai pradeda išmokti lakotų kalbos. Jie įsteigę ir grynai lakotiškas pradines klases,  kalbos nemokantys ar mažai suprantantys tėvai mokosi iš savo vaikų – taip panašu į užsienio lietuvių bei kitų tautinių mažumų patirtį. Mielai pasakojau apie mūsų Lithuanian Heritage stovyklas lietuvių kilmės vaikams, o taip pat  Brazilijos lietuviškai dar nekalbančių vaikų sugebėjimą kasdien išmokti naują lietuvišką dainą.

Phil Two Eagle minėjo ne tik kalbinius klausimus, bet ir dvasinius bei psichologinius. Kelis šimtmečius spaudžiami, persekiojami, žudomi ir apvogiami indėnai gali savo padėtį įsisavinti – ,,prisiimta priespauda”. Iš karto prisimeni kalbas apie istorijos poveikį lietuvių dvasiai – su visais karais, netektais plotais, baudžiava, caro okupacija, nacių skriaudas, sovietmečio niekinimą ir persekiojimą. Neliko be žymių nei čiabuvių, nei mūsų (ir kitų prispaustųjų) pasaulėžiūra, gyvensena, vertybės.

Bus daugiau.


Medeina skina laukines slyvas.