uic
UIC prof. G. Subačius su dabartinėmis katedros doktorantėmis (iš k.): Daiva Litvinskaite ir Aurelija Tamošiūnaite. Dalios Cidzikaitės nuotraukos

Ketvirtis amžiaus PLB Lituanistikos katedrai

GIEDRIUS SUBAČIUS
PLB Lituanistikos katedra

Vartau sąrašą žmonių ir organizacijų, kurie aukojo PLB Lituanistikos katedrai Ilinojaus universitete (University of Illinois at Chicago) įsteigti. Tūkstančiai. Ne tik iš JAV, bet ir iš Anglijos, Argentinos, Australijos, Brazilijos, Kanados, Kolumbijos, Prancūzijos, Saudo Arabijos, Švedijos, Šveicarijos, Urugvajaus, Vakarų Vokietijos. Net baisu imti vardyti pavardes. Tik pradėtum – nebūtų kaip sustoti. Tai ne sąrašas, o ištisa knyga.

Kai buvo renkamos lėšos – dar nebuvo nė minties apie Lietuvos laisvę. Katedra atsirado iš troškimo, bene aiškiausiai išreikšto prof. Rimvydo Šilbajorio žodžiais: „Ilgus metus negalėjau pakęst, kai į mus žiūri kaip į ‘polka folk’: ‘O! Tie ‘ethnics’! Jie ten pašokinėja biškį, išgeria alaus ir labai puiku!’ Bet niekas negalvoja, kad tai yra kultūros tauta. Katedros buvimas ir jos veikimas užtvirtintų tą faktą, kad esam kultūros tauta ir Amerikos kultūros dalis ta prasme, kad joje dalyvaujame lygiu balsu su kitomis”.

Taigi Lituanistikos katedros misiją profesorius suprato kaip lituanistikos studijas, pakeltas į akademinį Amerikos universitetų lygį ir prilygintas kitų tautų kultūrų studijoms. O PLB fondo sutartyje su Ilinojaus universitetu Čikagoje Lituanistikos katedros misija nusakyta tokiu sa  kiniu: „Lituanistikos studijos turi apimti lietuvių kalbą, literatūrą ir civilizaciją.”

Per 25 metus Lituanistikos katedrai vadovavo prof. Bronius Vaškelis (1984–1993) ir prof. Violeta Kelertienė (1993–2008). Tada apgintos trys daktaro disertacijos (Dalios Kučėnienės, Dano Lapkaus ir Dalios Cidzikaitės), parengta kelios dešimtys magistrų. Vieni iš jų dabar vertėjauja, kiti dirba redaktoriais, televizijos laidų vedėjais, dirba universitetuose, ministerijose – Lietuvoje, Amerikoje ir galbūt kitose šalyse. Katedroje stažavo dešimtys doktorantų, mokslininkų lituanistų iš Lietuvos ir kitų šalių. Buvo atvykę dėstyti profesoriai Egidijus Aleksandravičius, Dalia Čiočytė, Rūta Marcinkevičienė, Almantas Samalavičius, Vladas Sirutavičius, Algimantas Valantiejus, Albertas Zalatorius. Atrodo, kad ketvirtį amžiaus katedros misija buvo nuosekliai ir sėkmingai įgyvendinama. Didele dalimi tokia reikšminga lituanistikos veikla galėjo būti vykdoma dėl katedros rėmėjų: visų pirma PLB fondo (Vytautas Kamantas bei kt.) ir Lietuvių Fondo (Antanas Razma, Arvydas Tamulis, Kęstutis Ječius, Algirdas Saulis, Rimantas Griškelis bei daug kitų). Nuoširdžiausiai jiems ačiū!

Taip pat jau keletą metų Lituanistikos katedra kuria „Asmeninės rašomosios kalbos duomenų bazę” (išeivių ir Lietuvos žmonių laiškų, dienoraščių, kitų rankraštinių tekstų kopijų rinkinį). Tai tarptautinis projektas, kurio partneriai yra Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Jolita Steponaitienė), Vytauto Didžiojo universitetas (Asta Kazlauskienė, Andrius Utka), Lietuvių kalbos institutas ir kt. Lituanistikos katedros doktorantė Aurelija Tamošiūnaitė kaip tik pradėjo rašyti disertaciją, paremtą tos duomenų bazės duomenimis. Kita doktorantė – Daiva Litvinskaitė – rašo disertaciją iš dabartinės lietuvių moterų literatūros.

Vieną  kartą diskusijoje išgirdau tokią nuomonę: „Lietuva laisva, tai kam ta Lituanistikos katedra Čikagoje!” Mintis buvo netikėta. „Ar tai, kad Lietuva laisva, lituanistikos nebereikia – Amerikoje?”, – suglumau. Mėginau įsivaizduoti analogišką diskusiją, sakykim, lenkų bendruomenėje. T. y. kviesti uždaryti visas lenkų kultūros (kalbos, literatūros) katedras Amerikoje. Skirtingai nuo Lietuvos, Lenkija, nors ir komunistinė, nebuvo visai nelaisva šalis ir prieš Sovietų imperijos griūtį. Bet vis tiek lenkai ir anksčiau, ir šiandien steigė ir steigia naujas katedras, lenkų kultūros studijų programas (kaip tik Ilinojaus universitete, kur įkurta ir mūsų Lituanistikos katedra, dabar steigiamos net trys lenkų kultūros katedros (chairs) jų pačių lėšomis: Lenkijos istorijos, lenkų literatūros ir galbūt lenkų kino). Kaip tik lenkų pavyzdys galėtų įkvėpti ir mus. Yra ir kitų tautų aktyvių studijų programų kituose universitetuose: čekų, ukrainiečių ir kt.

Žinoma, per ketvirtį Lituanistikos katedros gyvavimo amžiaus daug kas pasikeitė. Ilinojaus universitete beveik neliko žmonių, atsimenančių katedros steigimo peripetijas. Universitetas sumažino programų skaičių (uždarė magistro ir daktaro programas). Vietoj dviejų lituanistų profesorių teliko vienas. Užsidarė PLB fondas – sutarties su Ilinojaus universitetu signataras. Stabilu vis dėlto išliko tai, kad universitetas nekvestionuoja pačios sutarties (kitas klausimas, kaip ją perskaito), o ji nėra terminuota – joje įrašyta, kad Lituanistikos katedra įsteigta amžiams: in perpetuity. Tad ir šiandien sutarties nuostata studijuoti lietuvių kalbą, literatūrą ir civilizaciją nėra pasenusi.

Galima kalbėti ir apie dar vieną susiformavusią bei išaugusią Lituanistikos katedros misiją: akademiniu lygiu skleisti pažintį su Lietuva, su jos ir jos išeivijos kultūra. Lietuva vėl išdygo ant žemėlapių, ir vienas iš katedros uždavinių – ją pristatyti ir padėti suprasti. Kas semestrą dėstomo Lietuvių kultūros kurso Lituanistikos katedroje kasmet išklauso apie 120 studentų, o kartais ir dar daugiau. Dabar jau gerokai per tūkstantį studentų yra išlaikę Lietuvių kultūros egzaminą. Dauguma jų ne lietuvių kilmės – tai dažniausia afroamerikiečių, baltarusių, danų, filipiniečių, indų, irakiečių, japonų, kinų, korėjiečių, lenkų, meksikiečių, pakistaniečių, švedų, ukrainiečių, vokiečių ir kt. kilmės amerikiečiai. Mažesnei tokių studentų grupei Daiva Litvinskaitė dėsto lietuvių literatūrą (iš angliškų vertimų). Šitaip Lietuvos pažinimas įrašomas į jaunosios amerikiečių kartos sąmonę.

Tie studentai, kurie atvyksta iš Lietuvos, Lituanistikos katedroje apsiginkluoja naujausiomis teorijomis, reikalingomis lietuvių kalbai, literatūrai bei civilizacijai sėkmingai studijuoti, formuojasi jų akademinio gyvenimo įgūdžiai. Studentai iš Amerikos savo amerikietišką patirtį papildo ir praturtina nauja lituanistine trajektorija. Vadinasi, tiek stebint nuo vakarinio, tiek nuo rytinio Atlanto vandenyno kranto Lituanistikos katedra Čikagoje atrodo reikšmingai.

Ta knyga su sąrašu aukotojų Lituanistikos katedrai ir jos misijai moraliai įpareigoja. Tegul tie žmonės iš Anglijos, Argentinos, Australijos, Brazilijos, JAV, Kanados, Kolumbijos, Prancūzijos, Saudo Arabijos, Švedijos, Šveicarijos, Urugvajaus ir Vakarų Vokietijos būna patikinti, kad nors katedros padėtis kinta, bet ji išlieka. Nors katedra kryžkelėje – ji ieško naujų kelių. Antai Lietuvos Respublikos Seimas išsiuntė laišką Ilinojaus universiteto vadovybei, siūlydamas pradėti dialogą dėl tolesnės katedros veiklos. Vytauto Didžiojo universitetas pradėjo ieškoti kelių, ar nebūtų įmanoma suformuoti jungtinių studijų programų su Ilinojaus universitetu. Dr. Stasys Bačkaitis ėmėsi iniciatyvos tartis su Vilniaus universitetu, ar galėtų būti surasta kitų Lituanistikos katedros veiklos kelių Čikagoje.

PLB Lituanistikos katedra žengia į savo antrą šimtmečio ketvirtį ir žingsnį stengiasi išlaikyti kuo tvirtesnį.  

Norėdami paminėti 25-erių metų PLB Lituanistikos katedros UIC sukaktį, buvę ir dabartiniai studentai, prof. G. Subačius kviečia visus į parodos Jaunimo centre, Čiurlionio galerijoje, atidarymą.

Rugsėjo 18 d., penktadienį:
Jaunimo centro Čiurlionio galerijoje
(5620 S. Claremont Ave., Čikaga, IL, 60636)
vyks renginys, skirtas PLB Lituanistikos katedros University of Illinois at Chicago
25erių metų sukakčiai paminėti,
ir parodos atidarymas.
Pradžia 7:30 val. v.

uic
LSA UIC nariai Margarita Pupšytė ir Gintas Vasiliauskas.