UIC prof. G. Subačius su dabartinėmis katedros doktorantėmis (iš
k.): Daiva Litvinskaite ir Aurelija Tamošiūnaite. Dalios Cidzikaitės nuotraukos
Ketvirtis amžiaus PLB Lituanistikos katedrai
GIEDRIUS SUBAČIUS
PLB Lituanistikos katedra
Vartau sąrašą žmonių ir organizacijų, kurie aukojo PLB
Lituanistikos katedrai Ilinojaus universitete (University of Illinois
at Chicago) įsteigti. Tūkstančiai. Ne tik iš JAV, bet ir
iš Anglijos, Argentinos, Australijos, Brazilijos, Kanados,
Kolumbijos, Prancūzijos, Saudo Arabijos, Švedijos,
Šveicarijos, Urugvajaus, Vakarų Vokietijos. Net baisu imti
vardyti pavardes. Tik pradėtum – nebūtų kaip sustoti. Tai ne
sąrašas, o ištisa knyga.
Kai buvo renkamos lėšos – dar nebuvo nė minties apie
Lietuvos laisvę. Katedra atsirado iš troškimo, bene
aiškiausiai išreikšto prof. Rimvydo
Šilbajorio žodžiais: „Ilgus metus negalėjau pakęst, kai į
mus žiūri kaip į ‘polka folk’: ‘O! Tie
‘ethnics’! Jie ten pašokinėja biškį,
išgeria alaus ir labai puiku!’ Bet niekas negalvoja, kad
tai yra kultūros tauta. Katedros buvimas ir jos veikimas užtvirtintų tą
faktą, kad esam kultūros tauta ir Amerikos kultūros dalis ta prasme,
kad joje dalyvaujame lygiu balsu su kitomis”.
Taigi Lituanistikos katedros misiją profesorius suprato kaip
lituanistikos studijas, pakeltas į akademinį Amerikos universitetų lygį
ir prilygintas kitų tautų kultūrų studijoms. O PLB fondo sutartyje su
Ilinojaus universitetu Čikagoje Lituanistikos katedros misija nusakyta
tokiu sa kiniu: „Lituanistikos studijos turi apimti
lietuvių kalbą, literatūrą ir civilizaciją.”
Per 25 metus Lituanistikos katedrai vadovavo prof. Bronius
Vaškelis (1984–1993) ir prof. Violeta Kelertienė
(1993–2008). Tada apgintos trys daktaro disertacijos (Dalios
Kučėnienės, Dano Lapkaus ir Dalios Cidzikaitės), parengta kelios
dešimtys magistrų. Vieni iš jų dabar vertėjauja, kiti
dirba redaktoriais, televizijos laidų vedėjais, dirba universitetuose,
ministerijose – Lietuvoje, Amerikoje ir galbūt kitose
šalyse. Katedroje stažavo dešimtys doktorantų,
mokslininkų lituanistų iš Lietuvos ir kitų šalių. Buvo
atvykę dėstyti profesoriai Egidijus Aleksandravičius, Dalia Čiočytė,
Rūta Marcinkevičienė, Almantas Samalavičius, Vladas Sirutavičius,
Algimantas Valantiejus, Albertas Zalatorius. Atrodo, kad ketvirtį
amžiaus katedros misija buvo nuosekliai ir sėkmingai įgyvendinama.
Didele dalimi tokia reikšminga lituanistikos veikla galėjo būti
vykdoma dėl katedros rėmėjų: visų pirma PLB fondo (Vytautas Kamantas
bei kt.) ir Lietuvių Fondo (Antanas Razma, Arvydas Tamulis, Kęstutis
Ječius, Algirdas Saulis, Rimantas Griškelis bei daug kitų).
Nuoširdžiausiai jiems ačiū!
Taip pat jau keletą metų Lituanistikos katedra kuria „Asmeninės
rašomosios kalbos duomenų bazę” (išeivių ir
Lietuvos žmonių laiškų, dienoraščių, kitų
rankraštinių tekstų kopijų rinkinį). Tai tarptautinis projektas,
kurio partneriai yra Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Jolita
Steponaitienė), Vytauto Didžiojo universitetas (Asta Kazlauskienė,
Andrius Utka), Lietuvių kalbos institutas ir kt. Lituanistikos katedros
doktorantė Aurelija Tamošiūnaitė kaip tik pradėjo rašyti
disertaciją, paremtą tos duomenų bazės duomenimis. Kita doktorantė
– Daiva Litvinskaitė – rašo disertaciją iš
dabartinės lietuvių moterų literatūros.
Vieną kartą diskusijoje išgirdau tokią nuomonę:
„Lietuva laisva, tai kam ta Lituanistikos katedra
Čikagoje!” Mintis buvo netikėta. „Ar tai, kad Lietuva
laisva, lituanistikos nebereikia – Amerikoje?”, –
suglumau. Mėginau įsivaizduoti analogišką diskusiją, sakykim,
lenkų bendruomenėje. T. y. kviesti uždaryti visas lenkų kultūros
(kalbos, literatūros) katedras Amerikoje. Skirtingai nuo Lietuvos,
Lenkija, nors ir komunistinė, nebuvo visai nelaisva šalis ir
prieš Sovietų imperijos griūtį. Bet vis tiek lenkai ir anksčiau,
ir šiandien steigė ir steigia naujas katedras, lenkų kultūros
studijų programas (kaip tik Ilinojaus universitete, kur įkurta ir mūsų
Lituanistikos katedra, dabar steigiamos net trys lenkų kultūros
katedros (chairs) jų pačių lėšomis: Lenkijos istorijos, lenkų
literatūros ir galbūt lenkų kino). Kaip tik lenkų pavyzdys galėtų
įkvėpti ir mus. Yra ir kitų tautų aktyvių studijų programų kituose
universitetuose: čekų, ukrainiečių ir kt.
Žinoma, per ketvirtį Lituanistikos katedros gyvavimo amžiaus daug
kas pasikeitė. Ilinojaus universitete beveik neliko žmonių,
atsimenančių katedros steigimo peripetijas. Universitetas sumažino
programų skaičių (uždarė magistro ir daktaro programas). Vietoj dviejų
lituanistų profesorių teliko vienas. Užsidarė PLB fondas –
sutarties su Ilinojaus universitetu signataras. Stabilu vis dėlto
išliko tai, kad universitetas nekvestionuoja pačios sutarties
(kitas klausimas, kaip ją perskaito), o ji nėra terminuota – joje
įrašyta, kad Lituanistikos katedra įsteigta amžiams: in
perpetuity. Tad ir šiandien sutarties nuostata studijuoti
lietuvių kalbą, literatūrą ir civilizaciją nėra pasenusi.
Galima kalbėti ir apie dar vieną susiformavusią bei išaugusią
Lituanistikos katedros misiją: akademiniu lygiu skleisti pažintį su
Lietuva, su jos ir jos išeivijos kultūra. Lietuva vėl
išdygo ant žemėlapių, ir vienas iš katedros uždavinių
– ją pristatyti ir padėti suprasti. Kas semestrą dėstomo Lietuvių
kultūros kurso Lituanistikos katedroje kasmet išklauso apie 120
studentų, o kartais ir dar daugiau. Dabar jau gerokai per tūkstantį
studentų yra išlaikę Lietuvių kultūros egzaminą. Dauguma jų ne
lietuvių kilmės – tai dažniausia afroamerikiečių, baltarusių,
danų, filipiniečių, indų, irakiečių, japonų, kinų, korėjiečių, lenkų,
meksikiečių, pakistaniečių, švedų, ukrainiečių, vokiečių ir kt.
kilmės amerikiečiai. Mažesnei tokių studentų grupei Daiva Litvinskaitė
dėsto lietuvių literatūrą (iš angliškų vertimų).
Šitaip Lietuvos pažinimas įrašomas į jaunosios
amerikiečių kartos sąmonę.
Tie studentai, kurie atvyksta iš Lietuvos, Lituanistikos
katedroje apsiginkluoja naujausiomis teorijomis, reikalingomis lietuvių
kalbai, literatūrai bei civilizacijai sėkmingai studijuoti, formuojasi
jų akademinio gyvenimo įgūdžiai. Studentai iš Amerikos savo
amerikietišką patirtį papildo ir praturtina nauja lituanistine
trajektorija. Vadinasi, tiek stebint nuo vakarinio, tiek nuo rytinio
Atlanto vandenyno kranto Lituanistikos katedra Čikagoje atrodo
reikšmingai.
Ta knyga su sąrašu aukotojų Lituanistikos katedrai ir jos
misijai moraliai įpareigoja. Tegul tie žmonės iš Anglijos,
Argentinos, Australijos, Brazilijos, JAV, Kanados, Kolumbijos,
Prancūzijos, Saudo Arabijos, Švedijos, Šveicarijos,
Urugvajaus ir Vakarų Vokietijos būna patikinti, kad nors katedros
padėtis kinta, bet ji išlieka. Nors katedra kryžkelėje –
ji ieško naujų kelių. Antai Lietuvos Respublikos Seimas
išsiuntė laišką Ilinojaus universiteto vadovybei,
siūlydamas pradėti dialogą dėl tolesnės katedros veiklos. Vytauto
Didžiojo universitetas pradėjo ieškoti kelių, ar nebūtų įmanoma
suformuoti jungtinių studijų programų su Ilinojaus universitetu. Dr.
Stasys Bačkaitis ėmėsi iniciatyvos tartis su Vilniaus universitetu, ar
galėtų būti surasta kitų Lituanistikos katedros veiklos kelių Čikagoje.
PLB Lituanistikos katedra žengia į savo antrą šimtmečio ketvirtį
ir žingsnį stengiasi išlaikyti kuo tvirtesnį.
Norėdami paminėti 25-erių metų PLB Lituanistikos katedros UIC sukaktį,
buvę ir dabartiniai studentai, prof. G. Subačius kviečia visus į
parodos Jaunimo centre, Čiurlionio galerijoje, atidarymą.
LSA UIC nariai Margarita Pupšytė ir Gintas Vasiliauskas.