Rugsėjo 15 d. I. Degutienė susitiko su JAV senatoriumi John McCain.
Vilniuje bus steigiamas Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo sekretoriatas
,,Draugas“ pakalbino rugsėjo 13–16 d. Washington, DC viešėjusią
LR Seimo pirmininkę Ireną Degutienę
DALIA CIDZIKAITÈ
Šią savaitę Jungtinių Amerikos valstijų sostinėje viešėjo
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Pagrindinis
viešnagės tikslas – Demokratijų bendrijos Parlamentinio
forumo (Lietuva pirmininkavimą Demokratijų bendrijai perėmė 2009 metų
viduryje ir pirmininkaus iki 2011 metų vidurio) konferecija, įvykusi
rugsėjo 15 d. Washington, DC.
Kartu su Parlamento vadove į JAV buvo atvykę būsimas Seimo opozicijos
vadovas, socialdemokratų frakcijos seniūnas, Seimo narys Algirdas
Butkevičius ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Demokratijų
bendrijos Parlamentinio forumo prezidentas, Seimo narys Emanuelis
Zingeris.
Seimo pirmininkės Washington, DC laukė įtempta dienotvarkė. Rugsėjo 13
d., antradienį, jos vadovaujama grupė lankėsi JAV Holokausto muziejuje
(LR Seimas ketina 2011 metus paskelbti Holokausto atminties metais).
Tos pačios dienos popietę I. Degutienė susitiko su JAV Lietuvių
Bendruomenės Washington, DC atstovais. Vėliau dalyvavo Vokietijos
Marshal Foundation surengtame susitikime su įtakingais JAV užsienio ir
saugumo politikos žinovais. Rugsėjo 15 d., trečiadienį, Seimo
pirmininkės vadovaujama delegacija susitiko su JAV senatoriumi John
McCain. Tą pačia dieną Lietuvos politikai dalyvavo Demokratijų
bendrijos Parlamentinio forumo konferencijoje. Rugsėjo 16 d.,
ketvirtadienį, buvo numatytas susitikimas su Gruzijos draugų
grupe, kiek vėliau – su lietuvių kilmės JAV senatoriumi Richard
J. Durbin.
Kad Rusijos perkrovimo politika nevyktų mažųjų valstybių sąskaita
I. Degutienė, sutikusi telefonu papasakoti apie savo viešnagės
JAV sostinėje tikslus ir pirmosios dienos susitikimus, pabrėžė, jog
vien tai, kad Amerikoje vyksta tokia konferencija ir kad būtent čia
suvažiuoja buvusių posovietinių valstybių, naujos demokratijos
valstybių parlamentarai, vadovai, kur bus galimybė kartu padiskutuoti
su JAV Kongreso nariais ir senatoriais, JAV Atstovų rūmų pirmininke
Nancy Pelosi yra labai reikšminga. Demokratijų bendrijos
Parlamentinio forumo konferecijos pagrindinis tikslas – parodyti,
kad tos naujos demokratinės šalys nori ir toliau eiti
demokratiniu keliu, – sakė I. Degutienė. O taip pat, kad
santykiai tarp JAV ir Rusijos, arba taip vadinama Rusijos perkrovimo
politika nebūtų grindžiama tų mažųjų valstybių sąskaita.
,,Šiandien jau esame NATO narės, ir 5-o straipsnio veikimas mums
yra svarbus, bet mes norime apie tai diskutuoti ir su kitomis
valstybėmis (Gruzija, Ukraina, Moldova), kurios eina demokratiniu
keliu, norime kalbėti, kaip mes visi galėtumėme joms padėti”,
– sakė I. Degutienė. Ji išsakė viltį, jog konferencijos
diskusijos bus naudingos ir vaisingos.
Lietuva norėtų imtis vadovaujančio vaidmens
Demokratijų bendrija įsteigta 2000 metais Varšuvoje tuomečių JAV
valstybės sekretorės Madeleine Albright ir Lenkijos užsienio reikalų
ministro Bronislaw Geremek pastangomis. Demokratijų bendrijos
Parlamentinis forumas buvo įsteigtas šiais metais, minint
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį Vilniuje.
Parlamentinį forumą įkūrė 43 parlamentarai iš Lietuvos, JAV,
Europos, Lotynų Amerikos ir Azijos šalių. Steigiamajame forumo
susitikime, kuriame dalyvavo 18 valstybių parlamentarai, siekiantys
puoselėti demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių idėjas,
pasirašė Vilniaus deklaraciją, kuria įsipareigojo „dirbti
kartu stiprinant demokratiją ten, kur ji silpna, ir skatinti ją netgi
ten, kur ji turi gilias tradicijas, remti taiką, plėtrą ir žmogaus
teises bei laisves, lyčių lygybę ir lygias galimybes savo šalyje
ir visame pasaulyje”.
LR Seimo pirmininkė sakė, jog Demokratijų bendriją sieja viena mintis
– kad kuo daugiau pasaulyje būtų demokratijos, kad kuo daugiau
pasaulyje būtų žmonių, gyvenančių demokratinėmis sąlygomis. ,,Todėl
natūralu, – pridūrė ji, – jog tam, kad tas visuomeniniais
pagrindais sudarytas Parlamentarų forumas būtų veikiantis, turėtų būti
įsteigtas ir sekretoriatas.” Lietuva yra pasiruošusi
pasiūlyti tokį sekretoriatą įkurti Vilniuje. Jo paskirtis, dėstė
pašnekovė, būtų santykiai su kitų valstybių parlamentais, taip
pat demokratinių procesų stebėjimas ypač tose valstybėse, kurios nori
dalyvauti šiame judėjime.
Švietimas užsienyje – ne tik šios dienos, bet ir ateities klausimas
Rugsėjo 14 d. susitikime su JAV LB Washington, DC atstovais I.
Degutienė ir ją lydėję Lietuvos politikai aptarė kultūros paveldo JAV,
lituanistinio švietimo užsienyje klausimus. Telefonu kalbėjusi
Parlamento vadovė apgailestavo, jog ne taip seniai Lietuvoje sukurta
Kultūros paveldo komisija nėra pakankamai veikli ir bent jau kol kas
negali pasirūpinti išeivijoje sukurtu paveldu bei čia laikomais
archyvais. ,,Mūsų uždavinys yra ją suaktyvinti, – sakė
pašnekovė, – kad ji tikrai duotų darbo vaisius konkrečiais
veiksmais, o ne tik popieriuje.”
Kalbėdama apie lituanistinį švietimą ir vadovėlius,
skirtus užsienyje besimokantiems lietuvaičiams, I. Degutienė teigė:
,,Lietuva turi įsipareigoti visiems, ne Lietuvoje gyvenantiems vaikams
duoti vadovėlius, ko gero, paruoštus pagal visiškai
atskirą mokymo programą ir metodikas.” Seimo pirmininkė pažadėjo
šį kausimą sugrįžusi kelti Švietimo ir mokslo
ministerijoje, nes tai, pasak jos, yra ne tik šios dienos, bet
ir ateities klausimas, juo labiau kad emigracija iš Lietuvos yra
tikrai didelė.
Paklausta, kuo, jos nuomone, išeivijos lietuviai galėtų
prisidėti prie Lietuvos vystymo, I. Degutienė atsakė, jog pasauliui
tapus globaliam, o rinkai – atvira, lietuviai galėtų drąsiau
prisidėti prie globalizacijos, ypač savo įtaka verslo, investicijų ir
kitose srityse, nes nuo to, anot Seimo pirmininkės, priklausys ir
ekonomikos padėtis Lietuvoje.
McCain priėmė kvietimą apsilankyti Vilniuje
Rugsėjo 15 d. I. Degutienė susitikusi su JAV senatoriumi John McCain
aptarė ekonominę Lietuvos padėtį, Baltarusijos politines perspektyvas,
padėtį Ukrainoje ir Rusijos-Gruzijos santykius. LR Seimo pirmininkė
pabrėžė, kad JAV perkrovimo politika santykiuose su Rusija neturi būti
daroma mažųjų valstybių saugumo sąskaita. Ji taip pat JAV senatoriui
priminė apie Lietuvos Seimo š. m. birželio 1 d. priimtą
rezoliuciją dėl Gruzijos teritorinio vientisumo ir paragino kitų
šalių parlamentus, taip pat ir JAV Kongresą, pasekti Lietuvos
pavyzdžiu. Seimo pirmininkė pakvietė JAV rodyti didesnį dėmesį
šiam regionui. I. Degutienė išsakė mintį, jog tai, kad
Ukraina siekia laisvos prekybos sutarties su Europos Sąjunga ir
nesijungia į muitų sąjungą su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu, yra
padrąsinantys ženklai. Susitikime trumpai buvo aptarti ir galimi
Baltarusijos raidos scenarijai ir tarptautinei bendruomenei galinčios
kilti dilemos dėl artėjančių prezidento rinkimų Baltarusijoje. Lietuvos
Seimo pirmininkė pakvietė senatorių McCain atvykti į Vilnių sausio
mėnesį, Lietuvai minint 20ąsias kruvinųjų Sausio 13osios įvykių
metines. J. McCain šį Parlamento vadovės kvietimą priėmė.
Į Vilnių Lietuvos Seimo pirmininkė ir ją lydėjusieji išvyko rugsėjo 16 d., ketvirtadienio, vakarą.
LR Seimo pirmininkės viešnagės Washington, DC metu I. Degutienė
(k.) susitiko su JAV LB atstovais. Pirmas dešinėje – JAV
LB Krašto valdybos pirm. Vytas Maciūnas, trečias iš
dešinės – Algis Lukas.
R
olando Kačinsko nuotraukos