degutRugsėjo 15 d. I. Degutienė susitiko su JAV senatoriumi John McCain.


Vilniuje bus steigiamas Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo sekretoriatas

,,Draugas“ pakalbino rugsėjo 13–16 d. Washington, DC viešėjusią
LR Seimo pirmininkę Ireną Degutienę



DALIA CIDZIKAITÈ

Šią savaitę Jungtinių Amerikos valstijų sostinėje viešėjo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Pagrindinis viešnagės tikslas – Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo (Lietuva pirmininkavimą Demokratijų bendrijai perėmė 2009 metų viduryje ir pirmininkaus iki 2011 metų vidurio) konferecija, įvykusi rugsėjo 15 d. Washington, DC.

Kartu su Parlamento vadove į JAV buvo atvykę būsimas Seimo opozicijos vadovas, socialdemokratų frakcijos seniūnas, Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo prezidentas, Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Seimo pirmininkės Washington, DC laukė įtempta dienotvarkė. Rugsėjo 13 d., antradienį, jos vadovaujama grupė lankėsi JAV Holokausto muziejuje (LR Seimas ketina 2011 metus paskelbti Holokausto atminties metais). Tos pačios dienos popietę I. Degutienė susitiko su JAV Lietuvių Bendruomenės Washington, DC atstovais. Vėliau dalyvavo Vokietijos Marshal Foundation surengtame susitikime su įtakingais JAV užsienio ir saugumo politikos žinovais. Rugsėjo 15 d., trečiadienį, Seimo pirmininkės vadovaujama delegacija susitiko su JAV senatoriumi John McCain. Tą pačia dieną Lietuvos politikai dalyvavo Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo konferencijoje. Rugsėjo 16 d., ketvirtadienį, buvo numatytas susitikimas su Gruzijos draugų grupe, kiek vėliau – su lietuvių kilmės JAV senatoriumi Richard J. Durbin.

Kad Rusijos perkrovimo politika nevyktų mažųjų valstybių sąskaita

I. Degutienė, sutikusi telefonu papasakoti apie savo viešnagės JAV sostinėje tikslus ir pirmosios dienos susitikimus, pabrėžė, jog vien tai, kad Amerikoje vyksta tokia konferencija ir kad būtent čia suvažiuoja buvusių posovietinių valstybių, naujos demokratijos valstybių parlamentarai, vadovai, kur bus galimybė kartu padiskutuoti su JAV Kongreso nariais ir senatoriais, JAV Atstovų rūmų pirmininke Nancy Pelosi yra labai reikšminga. Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo konferecijos pagrindinis tikslas – parodyti, kad tos naujos demokratinės šalys nori ir toliau eiti demokratiniu keliu, – sakė I. Degutienė. O taip pat, kad santykiai tarp JAV ir Rusijos, arba taip vadinama Rusijos perkrovimo politika nebūtų grindžiama tų mažųjų valstybių sąskaita. ,,Šiandien jau esame NATO narės, ir 5-o straipsnio veikimas mums yra svarbus, bet mes norime apie tai diskutuoti ir su kitomis valstybėmis (Gruzija, Ukraina, Moldova), kurios eina demokratiniu keliu, norime kalbėti, kaip mes visi galėtumėme joms padėti”, – sakė I. Degutienė. Ji išsakė viltį, jog konferencijos diskusijos bus naudingos ir vaisingos.

Lietuva norėtų imtis vadovaujančio vaidmens

Demokratijų bendrija įsteigta 2000 metais Varšuvoje tuomečių JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright ir Lenkijos užsienio reikalų ministro Bronislaw Geremek pastangomis. Demokratijų bendrijos Parlamentinis forumas buvo įsteigtas šiais metais, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį Vilniuje. Parlamentinį forumą įkūrė 43 parlamentarai iš Lietuvos, JAV, Europos, Lotynų Amerikos ir Azijos šalių. Steigiamajame forumo susitikime, kuriame dalyvavo 18 valstybių parlamentarai, siekiantys puoselėti demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių idėjas, pasirašė Vilniaus deklaraciją, kuria įsipareigojo „dirbti kartu stiprinant demokratiją ten, kur ji silpna, ir skatinti ją netgi ten, kur ji turi gilias tradicijas, remti taiką, plėtrą ir žmogaus teises bei laisves, lyčių lygybę ir lygias galimybes savo šalyje ir visame pasaulyje”.

LR Seimo pirmininkė sakė, jog Demokratijų bendriją sieja viena mintis – kad kuo daugiau pasaulyje būtų demokratijos, kad kuo daugiau pasaulyje būtų žmonių, gyvenančių demokratinėmis sąlygomis. ,,Todėl natūralu, – pridūrė ji, – jog tam, kad tas visuomeniniais pagrindais sudarytas Parlamentarų forumas būtų veikiantis, turėtų būti įsteigtas ir sekretoriatas.” Lietuva yra pasiruošusi pasiūlyti tokį sekretoriatą įkurti Vilniuje. Jo paskirtis, dėstė pašnekovė, būtų santykiai su kitų valstybių parlamentais, taip pat demokratinių procesų stebėjimas ypač tose valstybėse, kurios nori dalyvauti šiame judėjime.

Švietimas užsienyje – ne tik šios dienos, bet ir ateities klausimas

Rugsėjo 14 d. susitikime su JAV LB Washington, DC atstovais I. Degutienė ir ją lydėję Lietuvos politikai aptarė kultūros paveldo JAV, lituanistinio švietimo užsienyje klausimus. Telefonu kalbėjusi Parlamento vadovė apgailestavo, jog ne taip seniai Lietuvoje sukurta Kultūros paveldo komisija nėra pakankamai veikli ir bent jau kol kas negali pasirūpinti išeivijoje sukurtu paveldu bei čia laikomais archyvais. ,,Mūsų uždavinys yra ją suaktyvinti, – sakė pašnekovė, – kad ji tikrai duotų darbo vaisius konkrečiais veiksmais, o ne tik popieriuje.”

 Kalbėdama apie lituanistinį švietimą ir vadovėlius, skirtus užsienyje besimokantiems lietuvaičiams, I. Degutienė teigė: ,,Lietuva turi įsipareigoti visiems, ne Lietuvoje gyvenantiems vaikams duoti vadovėlius, ko gero, paruoštus pagal visiškai atskirą mokymo programą ir metodikas.” Seimo pirmininkė pažadėjo šį kausimą sugrįžusi kelti Švietimo ir mokslo ministerijoje, nes tai, pasak jos, yra ne tik šios dienos, bet ir ateities klausimas, juo labiau kad emigracija iš Lietuvos yra tikrai didelė.

Paklausta, kuo, jos nuomone, išeivijos lietuviai galėtų prisidėti prie Lietuvos vystymo, I. Degutienė atsakė, jog pasauliui tapus globaliam, o rinkai – atvira, lietuviai galėtų drąsiau prisidėti prie globalizacijos, ypač savo įtaka verslo, investicijų ir kitose srityse, nes nuo to, anot Seimo pirmininkės, priklausys ir ekonomikos padėtis Lietuvoje.

McCain priėmė kvietimą apsilankyti Vilniuje

Rugsėjo 15 d. I. Degutienė susitikusi su JAV senatoriumi John McCain aptarė ekonominę Lietuvos padėtį, Baltarusijos politines perspektyvas, padėtį Ukrainoje ir Rusijos-Gruzijos santykius. LR Seimo pirmininkė pabrėžė, kad JAV perkrovimo politika santykiuose su Rusija neturi būti daroma mažųjų valstybių saugumo sąskaita. Ji taip pat JAV senatoriui priminė apie Lietuvos Seimo š. m. birželio 1 d. priimtą rezoliuciją dėl Gruzijos teritorinio vientisumo ir paragino kitų šalių parlamentus, taip pat ir JAV Kongresą, pasekti Lietuvos pavyzdžiu. Seimo pirmininkė pakvietė JAV rodyti didesnį dėmesį šiam regionui. I. Degutienė išsakė mintį, jog tai, kad Ukraina siekia laisvos prekybos sutarties su Europos Sąjunga ir nesijungia į muitų sąjungą su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu, yra padrąsinantys ženklai. Susitikime trumpai buvo aptarti ir galimi Baltarusijos raidos scenarijai ir tarptautinei bendruomenei galinčios kilti dilemos dėl artėjančių prezidento rinkimų Baltarusijoje. Lietuvos Seimo pirmininkė pakvietė senatorių McCain atvykti į Vilnių sausio mėnesį, Lietuvai minint 20ąsias  kruvinųjų Sausio 13osios įvykių metines. J. McCain šį Parlamento vadovės kvietimą priėmė.

Į Vilnių Lietuvos Seimo pirmininkė ir ją lydėjusieji išvyko rugsėjo 16 d., ketvirtadienio, vakarą.


degut

LR Seimo pirmininkės viešnagės Washington, DC metu I. Degutienė (k.) susitiko su JAV LB atstovais. Pirmas dešinėje – JAV LB Krašto valdybos pirm. Vytas Maciūnas, trečias iš dešinės – Algis Lukas.
 Rolando Kačinsko nuotraukos

degut