,,Mindaugo karūnavimo” sugrįžimas

LAIMA APANAVIČIENĖ

Jau pora savaičių Čikagoje sklando žinia – atsirado dailininko Adomo Varno paveikslas ,,Mindaugo karūnavimas”, kurį dailininkas tapė ne vienerius metus.

Taip, tikrai atsirado! Tad rugsėjo 20 d., sekmadienį, 3 val. p. p. visus norinčius pamatyti šį istorinį dailininko paveikslą ir išgirsti jo atsiradimo istoriją kviečiame į Čiurlionio galeriją Jaunimo centre. Atvykę į atsisveikinimą su prof. A. Varno darbu (po parodos paveikslas bus išsiųstas į Lietuvą) tuo pačiu padėkosime mecenatui Domui Adomaičiui, ,,Dirvos” redaktoriui Vytautui Radžiui, daugiau nei ketverius metus bandžiusiam atgauti paveikslą, ir visiems tiems, kurie prisidėjo, kad ,,Mindaugo karūnavimas” pasiektų Lietuvą (tikima, kad jis kabės Valdovų rūmuose).

Šiemet sukako 130 metų nuo prof. Adomo Varno gimimo (1879 m. sausio 1 d. Joniškyje, Lietuva). Š. m. liepos 19 d. sukako 30 metų nuo dailininko mirties (1979 m. liepos 19 d. Čikagoje, JAV). Deja, mūsų visų gėdai turime prisipažinti, kad dar taip neseniai tarp mūsų buvęs dailininkas net nebuvo prisimintas!

Šiandien esame istorinio įvykio liudininkai. Ilgai nematytas paveikslas atsirado. Įdomus sutapimas – paveikslą atgavome mecenato Domo Adomaičio dėka, kuris prieš 30 metų buvo dailininko šimtmečio paminėjimo Rengimo komiteto pirmininku ir kuris pats neseniai gražiai pažymėjo savo šimtmetį.

Savo jubiliejaus paminėjime, kuris buvo suruoštas 1978 m. gruodžio 2 d. Lietuvių tautiniuose namuose Čikagoje, dailininkas kalbėjo: ,,Visagalio valia sulaukiau šios šventės. Gyvenime stengiausi atlikti žmogiškąją misiją savo tautai ir per ją visai žmonijai. Kaip man tai pavyko – spręskite patys...”

Šiandien, apžvelgdami menininko kūrybą, galime drąsiai pasakyti – A. Varnas paliko savo darbais ir kūryba ryškų pėdsaką lietuvių tautos kultūroje. Pasirinkęs laisvo menininko kelią ,,išsirinkęs, kas jo prigimčiai ir meniniam pasauliui buvo įtikima ir reikalinga” (V. K. Jonynas), A. Varnas liko ištikimas savo realistiniam piešiniui ir stiliui bei savo idealams. ,,Nekyla abejonės, kad šiam savitam meno pasauliui susiformuoti dailininkui nemaža reikšmės galėjo turėti ir lietuvių liaudies meno pažinimas bei vertinimas. Mūsų liaudies meno formų paprastumas ir kartu didingumas vedė Adomą Varną prie kūrinių forminio susintetinimo ir kartu savojo ‘aš’ suformavimo. Kur ši savos tautos meno įtaka dailininko buvo daugiau išryškinta, ten šiandien jis mūsų akyse iškyla su didingesniu kūrybiniu kraičiu.” (V. K. Jonynas, ,,Aidai”. 1955 m.).

Dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas. Sukūrė apie 1,280 aliejinės tapybos darbų, iš jų 170 portretų, 1,090 peizažų, apie 470 grafikos darbų (lt.wikipedia.org duomenys). O kur dar kiti darbai – straipsniai meno klausimais, pašto ženklų, litų banknotų projektų kūrimas, grafologinių ekspertizių atlikimas, dviejų dalių albumo „Lietuvos kryžiai” išleidimas, fotografavimas, knygų iliustravimas.

Visą savo gyvenimą A. Varnas neapleido kūrybos. Net skaudžiai išgyvenęs tėvynės praradimą jis surado savyje jėgų prasmingai gyventi ir kurti.

1949 m. A. Varnas, dar nespėjęs ,,gerai apšilti kojų” Amerikoje, gauna didžiulį užsakymą – nutapyti paveikslą ,,Mindaugo karūnavimas” (kai kuriuose šaltiniuose rašoma ,,Mindaugo vainikavimas”). Šio paveikslo atsiradimo ,,kaltininku” reikėtų laikyti kunigą, visuomenės veikėją Anicetą Linkų (1887 m. balandžio 17 d. Subačiuje, Lietuva – 1962 m. rugpjūčio 13 d. Čikagoje, JAV). Manoma, kad buvęs Šv. Kryžiaus Čikagoje parapijos klebonas kun. A. Linkus šį paveikslą užsakė Mindaugo krikšto 700 metų sukakčiai (1953 metais) paminėti. (Pirminė idėja priklausė prelatui Pranciškui Mykolui Jurui, A. Linkus buvo šio darbo mecenatas).

Dailininkas, nebodamas savo garbaus amžiaus (tuo metu dailininkui jau buvo 70!), imasi šio darbo. Istorinių paveikslų tapymas reikalauja iš dailininko ne tik daugybės laiko, gero piešimo, komponavimo, bet ir tikslaus istorinio dokumentavimo. Ar užteks garbaus amžiaus dailininkui jėgų tai padaryti? Šiandien akivaizdžiai matome, kad dailininkas A. Varnas su šia užduotimi puikiai susidorojo.

Darbas užtruko ne vienerius metus. Daug laiko užėmė susirašinėjimas su to meto istorikais Zenonu Ivinskiu, tuo metu studijavusiu Romoje Vatikano archyvą ir Adolfu Šapoka, Paryžiuje dirbusia muziejininke J. Deveike.

A. Varnas studijavo iliustracijas, graviūras iš viduramžių, ,,pasidirbino keliasdešimt 15–20 cm aukščio ‘figūrų’ muliažų, rengė jas ‘mantijomis’, grupavo, kūrė neryškiai vaizduotėje regimą kompoziciją, piešė atskiras figūras ir jų grupes, padarė du didelius eskizus – vienas pieštuku, kitas aliejiniais dažais” (Zita Žemaitytė ,,Adomas Varnas” ,,Baltos lankos”. 1998 m.).

Darbas, pareikalavęs milžiniškų autoriaus pastangų ir jėgų (drobėje pavaizduotos net 67 figūros), užtruko beveik ketverius metus. Vaizduojančiame XIII amžiaus įvykį paveiksle A. Varnas nutapė ir XIX–XX amžiaus Lietuvos kultūros veikėjus. Gerai įsižiūrėję tarp karūnavimo svečių matome Antaną Strazdelį, Vincą Kudirką, Joną Basanavičių, Antaną Zmuidzinavičių ir kitus žymius Lietuvos žmones. Savo darbe dailininkas tarsi sujungė praeitį su dabartimi. Nėra jokios abejonės, A. Varno ,,Mindaugo karūnavimas” – iškiliausias dailininko kūrinys.

,,Šioje kompozicijoje Adomas Varnas nekeičia savo stilistinio veido, o eina jam žinoma ir pamėgta stilistine linkme. Jis formą ir toliau respektuoja, kad šviesa ir šešėlis duotų erdvės konkretumą bei dokumentališkumo įspūdį. Dalyvių veidai ir čia nepraranda savo dekoratyvumo, o piešinys neretai talkininkauja pabrėžti formai. Tai ryškiai matyti centrinės Mindaugo karūnavimo scenos figūrų veiduose. Nekyla dvejonių, kad A. Varnas dėjo milžiniškų pastangų šią istorinę sceną priartinti prie realybės. Gražiai išstudijuoti istoriniai kostiumai, o visa lietuviškos architektūros aplinka nedvejotinai nukelia kūrinį į savus namus. Jei visos figūros yra daugiau sukonkretintos, tai pastato sienos, kairinė šviesa ir grindų kilimas skęsta žalsvai melsvų bei rausvų spalvų žaidime – spalvų, kurios daug laisviau šeimininkauja, aiškiai nustumdamos piešinį ir formą į antraeilę paskirtį. Atrodo, kad A. Varnas, tapydamas sceną, kur Mindaugui uždedama popiežiaus siųsta karaliaus karūna, šiuo darbu vainikavo pats save, kaip istorinių siužetų tapytojas”, – taikliai pastebėjo Vytautas Kazimieras Jonynas ,,Aiduose” (1955 m. kovo mėn.).

Šiemet švenčiame Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Kas žino, gal būt pats A. Varnas, žvelgdamas į mus iš aukštybių, panoro Lietuvai ir visiems mums padaryti dovaną – grąžinti paveikslą Lietuvai. Kaip ten bebūtų, džiaugiamės tuo. Geresnės dovanos nesugalvosi.