,,Ū! A! Šiluva!”

 Dalia Cidzikaitė

„Mes a-tei-nam! Ū! A! Ši-lu-va!“ — tokiu šūkiu rugsėjo 7 d., sekmadienį, į Šiluvos miestelį įžygiavo kone tūkstantį siekianti jaunimo eisena. Iš visos Lietuvos parapijų susirinkę jauni žmonės savo tradicinę, jau šeštąją piligriminę kelionę į Šiluvą ir Šiluvos atlaidus pradėjo nuo Kryžių kalno. Šiais metais jie buvo jubiliejinių Šiluvos atlaidų — Švč. Mergelės Marijos 400 metų apsireiškimo Šiluvoje — dalis. Visas tris dienas kiekvienais metais dalyvių skaičiumi vis gausėjančiai jaunimo eisenai šiemet nepailstamai vadovavo ir ją vedė Šiaulių vyskupas ir Lietuvos kariuomenės ordinaras Eugenijus Bartulis.

Šiame piligriminiame žygyje dalyvavo jaunieji šauliai, skautai, ateitininkai, pranciškoniškasis jaunimas, vienuoliai ir vienuolės, vyskupijų jaunimo centrų ir parapijų jaunimas, Lietuvos kariai ir kiti. Susirinko iš visos Lietuvos: Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Marijampolės, Panevėžio, Klaipėdos ir kitų regionų. Dalyvavo ir nemaža grupė Lenkijos lietuvaičių. Tad jaunimo žygis pamažu tampa tarptautiniu.

Nuo tos dienos į Šiluvą kiekvieną dieną plaukė minios žmonių. Tą dieną, kai lankiausi Šiluvoje, buvo skelbiama, jog į nedidelį, bet tikrai stebuklingą Lietuvos miestelį susirinko apie 5 tūkstančiai tikinčiųjų. Tą sekmadienį buvo ne tik laikomos šv. Mišios už lietuvių jaunimą, bet ir iškilmingai atidengta bronzinė Jono Pauliaus II skulptūra. Prieš porą dienų internetinėje svetainėje Bernardinai.lt pasirodžiusiame pokalbyje su arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi, SJ, Kauno arkivyskupas išreiškė viltį, jog ir pasibaigus Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejaus iškilmėms, Šiluva išliks traukos centru.

Net neabejoju, jog po skulptūros popiežiui Jonui Pauliui II atidengimo, nuo šiol Šiluvos miestelis tikinčiuosius trauks ne tik aplankyti 1608 m. Šiluvoje įvykusio Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo — pirmojo jos pasirodymo Europoje, bet ir lenkų skulptoriaus Czeslaw Dzwigaj sukurtos skulptūros popiežiui. Ji jau gavo savotišką žurnalistų krikštą. Anot jų, lietuviškasis arba šiluviškis Jonas Paulius II (popiežiaus skulptūrų yra ir daugiau – minėtas lenkų skulptorius yra sukūręs ne vieną paminklą jam) tarsi bėga iš koplyčios, skuba pas savo tikinčiuosius.

Rugsėjo 6 d. prasidėjusi visų lietuvių katalikų šventė Šiluvoje tęsėsi iki rugsėjo 15 d. Kiekviena Šiluvos atlaidų diena buvo skiriama vis kitai grupei: jaunimui, ligoniams, kunigams, šeimoms. Išeivijos atstovų buvo laukiama paskutiniąją rugsėjo 15-osios dieną – Padėkos šventę, kai į Šiluvą rinkosi po visą pasaulį pasklidę lietuviai.

Švč. Mergelės Marijos 400 metų apsireiškimo piemenėliams jubiliejus jau buvo paminėtas daugelyje Šiaurės Amerikos lietuviškų telkinių. Čia, Čikagoje, iškilmės įvyko praėjusį sekmadienį, rugsėjo 14 d., Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje Marquette Park. Bet tai tikrai dar ne pabaiga. ,,Draugo” redakciją pasiekia naujos žinios apie vis kitur švenčiamą Šiluvos jubiliejų. Šie metai ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje iš tiesų tampa Šiluvos metais.

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejus, oficialiai jam jau pasibaigus, ,,Drauge” nesibaigia. Mes ir toliau spausdinsime straipsnius ir nuotraukas apie jubiliejaus šventimą įvairiuose lietuviškuose telkiniuose išeivijoje, o aplinkraštį ,,Šiluvos žinia”, kurį redaguoja Čikagoje ilgą laiką studijavęs kun. Nerijus Šmerauskas ir kurio rūpesčiu jį gauna visos lietuviškos parapijos tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, dar kurį laiką matysite dienraščio puslapiuose. Jeigu turite kuo pasidalinti iš šios šventės, siųskite medžiagą į redakciją (redakcija@draugas.org; dalia.cidzikaite@gmail.com) arba N. Šmerauskui (nuostaba@ gmail.com).

Iš Šiluvos atgal į Vilnių mūsų automobilyje važiavę trys jauni piligriminio žygio keliauninkai, nors ir pavargę, noriai dalijosi savo trijų dienų įspūdžiais. Nors vienas skundėsi nutrintomis kojomis, kitas – nelabai patikusia kareiviška koše, visi trys sutarė, jog keliauti buvo verta, nes susipažino su kitų parapijų jaunimu ir sutvirtino savo tikėjimą. O aš išmokau dar vieną naują šūkį, kurį tarptautinio piligriminio žygio dalyviai skandavo visas tris dienas eidami nuo Kryžiaus kalno iki Šiluvos: ,,There’s no better party like katalikų party!” (laisvas vertimas: „Nėra geresnio pasibuvimo, kaip katalikų!”).