K. Malinauskaitė: 
,,Jei myli tai, ką darai – tai gali suteikti džiaugsmo ir kitiems”

Loreta Timukienė

Dar pavasarį Roosevelt University salėje vyko Chicago College of Performing Arts simfoninio orkestro ir konservatorijos choro koncertas. Buvo atliekama Ludwig van Beethoven IX-oji simfonija. Dar neprasidėjus koncertui vartant programėlę akis užkliuvo už lietuviškos pavardės, besipuikuojančios tarp choristų. Koncerto pertraukėlės metu susiradau jaunąją dainininkę Kristiną Malinauskaitę. Ji mielai sutiko papasakoti apie save, bet tai pažadėjo padaryti vėliau, kai baigsis įtempti mokslai Chicago College of Performing Arts. Po keleto savaičių Kristina ištesėjo savo pažadą.

Kristina gimė Maskvoje. 1991 metais su tėvais grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Kaune. Vienerius metus mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje ir porą metų – Kauno ,,Vyturio” mokykloje, kur lankė sustiprintas muzikos pamokas. Šioje mokykloje pradėjo dainuoti mokyklos chore, taip pat mokytis groti pianinu.

1996 metais Kristinos šeima, laimėjusi Žaliąją kortelę, atvyko į Ameriką. Pasak jos, tėvai norėjo pasimatyti su giminaičiais. Buvo galvojama po poros metų grįžti į Lietuvą.

Amerikoje merginai teko dėl amžiaus ,,peršokti” klasę ir pradėti mokslą penktoje klasėje. Kaip sako Kristina, pradžioje buvo gana sunku ir jai nelabai patiko mokytis: nauja aplinka, vaikai skirtingi, daug reikalavimų ir namų darbų. Merginos teigimu, nors mokytojai buvo ir geri, jie iš jos reikalavo tokių pačių rezultatų, kaip ir iš vietinių vaikų, neatsižvelgdami į tai, kad Kristina mokėsi kalba, kurios iki tol nemokėjo. Vienintelis dalykas, kuris Kristiną sulaikydavo nuo ašarų – tai dainavimas mokyklos chore ir grojimas pianinu koncertuose.

Kartą mokykloje Kristina dalyvavo pasirodyme, kur padainavo ,,Vyturio” mokyklos himną ir papasakojo apie Lietuvą – tai buvo pirmas Kristinos solinis pasirodymas.

Baigus penktą klasę vėl reikėjo keisti mokyklą. Junior High mokykloje Kristina mokėsi nuo šeštos iki aštuntos klasės. Iš pradžių toje mokykloje nebuvo muzikinės programos, o merginai labai patiko muzika. Tai sužinojusi ir supratusi padėtį Kristinos English Second Language (ESL) mokytoja pasiūlė ją į privatų vaikų chorą. Kada merginą priėmė, jai pasakė, kad už dalyvavimą chore nereikės mokėti. Po kiek laiko paaiškėjo, kad ESL mokytoja pati sumokėjo už visus pirmus Kristinos mokslo metus. Ši mokytoja tapo viena geriausių jaunosios dainininkės šeimos draugių.

Po aštuntos klasės Kristinos šeima planavo grįžti į Lietuvą, bet mergina pabandė laimę ir įstojo į vieną geriausių Amerikos meno ir muzikos mokyklų – F. H. LaGuardia High School of Music & Art and Performing Arts. Ši mokykla dar yra vadinama The Fame School pagal filmą, kuris yra sukurtas apie šią mokyklą ir vadinasi ,,Fame”.  Šioje mokykloje Kristina ketverius metus mokėsi muzikos su dainavimo pagrindais. Baigusi The Fame School jaunoji dainininkė studijas tęsė Chicago College of Performing Arts at Roosevelt University.

Turi praeiti laiko, kad subręsčiau kaip dainininkė

Kaip sakė Kristina, ji anksčiau nesusimąstydavo, kodėl pasirinko muziką. Nuo mažens norėjo groti smuiku. Tėveliams apie svajonę smuikuoti prasitarė po to, kai išgirdo smuikininko koncertą per televiziją. Tuomet jai buvo dveji metukai, todėl tėveliai galvojo, kad tai yra tik trumpalaikė vaiko užgaida. Praėjus keletui metų Kristina vis dar prašė smuiko, bet būdama aštuonerių mergaitė įsigeidė kai ko kito – pianino. Močiutė suprato Kristinos norą ir parūpino jai keletą pianino pamokų ,,Vyturio” mokykloje. Mokytoja pasakė, kad mergaitė turi talentą, tada močiutė ir nupirko pianiną. Atkeliavus į JAV, išskyrus penktos klasės muzikos pamokas mokykloje, Kristina neturėjo galimybės tobulinti savo grojimo pianinu, tad mokėsi savarankiškai. Pradėjo dainuoti privačiame chore ir mokytis groti klarnetu septintoje klasėje (kai pagaliau atsirado muzikos pamokos Junior High mokykloje).

Kaip sakė Kristina, ji daug kartų svyravo į skirtingas muzikines puses ir netgi galvojo apie kitas specialybes, bet būdama dvyliktoje klasėje suprato, kad muzika yra jos dalis ir ta dalimi ji turinti pasidalinti su pasauliu.

Kristina gegužės mėnesį baigė konservatorijos studijas, apsigynė Music in Vocal Performance bakalauro laipsnį ir įgijo gretutinę teatro specialybę. Ji studijavo klasikinį dainavimą, vaidybą, techninį teatrą ir kitus muzikos dalykus: istoriją, teoriją.
Mergina prisipažino, kad kartais būna nelengva, ir teigė žinanti, kad bandyti tapti žinoma dainininke yra didelė loterija, bet kol kas esanti labai patenkinta savo pasirinkimu. Jaunoji dainininkė sako: ,,Kiekviena profesija turi savo ypatybių ir sunkumų, bet jei myli tai, ką darai – tai gali suteikti džiaugsmo ir kitiems, kas man be galo patinka.”

Kristina pridūrė: ,,Balsui reikia laiko, tad kol kas jaučiuosi kaip pusiau iškeptas sausainis – turi praeiti dar keletas metų, kad subręsčiau kaip dainininkė”.
 
Darbas kviečia į New York

Kaip pasakojo Kristina, jų šeima, atvykusi į JAV, pirmiausia apsistojo New York. Ten mergina sutiko daug gerų žmonių, kurie daug kuo pagelbėjo. Chicago, kur Kristinai teko studijuoti, jaunajai dainininkei taip pat patinka. Čia nuo seno gyvena Kristinos močiutės artimi giminės, tačiau ją vis dėlto labiau traukia grįžti į New York.

Dabar Kristina svarsto, kur jai įsikurti. Pasiūlymų turi daug, norų taip pat netrūksta, bet kadangi dainininko gyvenimas, jos teigimu, nėra pastovus, tai teks važiuoti ten, kur bus darbo, o šią vasarą darbas kviečia į New York. Kristina sakė į Chicago karts nuo karto sugrįšianti, nes čia dirba pagrindinis jos vokalo mokytojas.

Lietuva yra dalelė manęs

Kaip sakė Kristina, ji dažnai savęs klausia: ,,Kur yra mano gimtinė?” Šis klausimas jai nėra lengvas. Mergina prasitarė, kad jai norisi sakyti, jog Lietuva, nes tai yra jos šeimos žemė, ten gyveno visi Kristinos protėviai. Bet apsilankiusi paskutinį kartą 2004 metais Lietuvoje supratusi, kad per tą laiką daug kas ir Lietuvoje, ir joje pačioje pasikeitė. Tačiau Kristina sakė: ,,Žinau, kad Lietuva yra dalelė manęs. Ji su manimi liks visada.”

Jaunoji dainininkė teigė, kad ir Amerika jai nėra sava. Tikroji Kristinos gimtinė – Rusija, tačiau ji merginai vėlgi nėra priimtina. Puikaus balso savininkė teigia: ,,Save nuraminu pagalvojusi apie tai, kad per 22 gyvenimo metus esu gyvenusi trijose šalyse, neblogai moku tris kalbas, sutikau daug gerų žmonių, ir visa tai papildo mano širdį.”

Lietuvių opera dainininkės nepriėmė
 
Kristina sakė besižavinti įvairia muzika. Bet labiausiai jai patinka Beethoven, Mozart, Chopin, Rossini. Dainininkė sakė: ,,Mėgstu išgirsti tai, ko dar neteko klausytis. Daug priklauso nuo mano nuotaikos ir nuo to, ką aš veikiu, bet iš tiesų nepatinka rap, R&B, ir soul.” Domisi ir lietuviška muzika, yra dainavusi Antano Belazaro kūrinius, kurie jai labai patiko, norėtų surasti daugiau lietuvių kompozitorių klasikinių kūrinių. 

Kristina apgailestaudama prisipažino, kad norėjo dainuoti ir lietuviškoje operoje Chicago, bet jos ten nepriėmė. ,,Buvau nusiuntusi elektroninį laišką su informacija apie tai, kad mokausi vokalo Chicago konservatorijoje ir paklausiau apie perklausas į chorą, ar galima į jas užsirašyti. Gavau atsakymą, kad jie neprofesionalų nepriima. Tuo viskas ir baigėsi”, – pasakojo mergina.

Paklausta apie laisvalaikį Kristina prisipažino, kad jo lieka nedaug. Daug laiko atima dainavimas chore, nes tai yra studijų dalis – visiems vokalo studentams priklauso dainuoti merginų arba mišriame chore. Laisvu laiku ji stengiasi būti turiste ir pamatyti kuo daugiau miesto, aplankyti muziejus ir įdomias miesto vietas. Mėgsta pasišildyti saulutėje prie Michigan ežero.