Kun. Alfonso Lipniūno–prez. Aleksandro Stulginskio moksleivių ateitininkų kuopos nariai praėjusių metų ,,Derliaus pietuose”.

„Derliaus pietūs”, kalėdinės dovanos ir Pelenė

RAMUNĖ KUBILIŪTĖ

Jau prasidėjo Kalėdų vajus

Rugsėjo 9 d. prasidėjo Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos Lemont, IL, kalėdinių dovanų vajus. Kažkaip neįprasta apie Kalėdas pradėti galvoti rugsėjo mėnesį ir jau dabar jas pirkti, pakuoti ir siųsti. Tačiau būtent toks yra šiuo metu vykdomo Pal. Jurgio Matulaičio misijos projekto tvarkaraštis, kurio turi laikytis visi, norintys dalyvauti misijos tradiciniame Kalėdų dovanų vajuje. Šiemet misijos projektą vykdo organizacija „Vaiko vartai į mokslą”, kurios valdyba sutiko surinkti suaukotas dovanas, jas supakuoti ir iki spalio pabaigos išsiųsti (laivu) į Lietuvą.

Misijos prieangyje sekmadieniais pastatoma Kalėdų eglutė. Ant jos šakų kabo kortelės su vaikų ir jaunuolių vardais, jų amžiumi, gyvenamosiomis vietomis. Kas tie vaikai ir jaunuoliai? Tai rizikos grupės ir socialiai remtinų šeimų atžalos, vaikai ir jaunimas, kurie lanko „Vaiko vartai į mokslą” remiamus pomokyklinius dienos centrus. Kai kurie gyvena organizacijos remiamuose dviejuose globos namuose. Šiemet misijos lankytojų dosnumo dėka Kalėdos šiems vaikams ir jaunuoliams galės bus šviesesnės, nes namuose tėvai, įkritę į savo rūpesčius (įvairias priklausomybes, nedarbą, kitas socialines bėdas), pamiršta, kad jų vaikams reikia nors ir mažų džiaugsmo žiburių.

Kiekvienas aukotojas gali pasirinkti, kaip apdovanos pasirinktą jaunuolį – mokslo, sporto ar užimtumo priemonėmis, žaidimu ar kojinėmis. Svarbiausia, kad dovana būtų iš širdies, neprabangi, kad atitiktų vaiko ar jaunuolio amžių. Prie eglutės rasite galimų dovanėlių sąrašą.

Projekto vykdytojai paaukotus daiktus peržiūrės ir supakuos kelionei į Lietuvą. Dovanėlės turi būti atiduotos iki spalio mėn. 24 d. Daugiau informacijos apie misijos projektą gali suteikti misijos raštinės administracija arba sekmadieniais prie Kalėdų eglutės budinčios „Vaiko vartai į mokslą” valdybos narės.

„Derliaus pietūs”

Rudenį itin tinka džiaugtis derliumi. Kartais derlius turi kitą – simbolinę prasmę. Spalio 7 d., sekmadienį, Pasaulio lietuvių centro didžiojoje salėje, Lemont, IL, vyks kasmet ,,Vaiko vartai į mokslą” rengiami lėšų telkimo ,,Derliaus pietūs”. Pradžia 12:30 val. p. p. Trumpą nuotaikingą muzikinę programą atliks jaunieji „Svajonės” dainininkai. Pietų dalyviai valgys skanius Zitos Šoliūnaitės Kušeliauskienės ir talkininkų paruoštus patiekalus, o į stalus maistą tieks savanoriai, kun. Alfonso Lipniūnoprez. Aleksandro Stulginskio moksleivių ateitininkų kuopos nariai. Kuopos jaunimas ne pirmą kartą talkininkauja organizacijos rengiamuose pietuose. Jie veda ir bendrą pamėgtų lietuviškų dainų dainavimą.

Čikagos ir apylinkių visuomenė kviečiama gausiai dalyvauti pietuose ir tuom paremti organizaciją, kuri padeda Lietuvos dienos centrams, besirūpinantiems savo lankytojais bei Lietuvos rizikos grupės šeimų vaikais.

2011 m. „Vaiko vartai į mokslą” finansinę ir metodinę paramą skyrė 12ai centrų Lietuvoje: 10iai vaikų dienos centrų ir 2 vaikų globos namams. Praėjusiais metais centrus lankė 365 vaikai ir paaugliai (2010aisiais – 343 vaikai ir paaugliai) iš rizikos grupės ir socialiai remtinų šeimų Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Žemaičių Kalvarijoje, Varėnoje, Naujojoje Akmenėje, Druskininkuose, Užpaliuose ir Rumbonių kaime.

Kai kurie centrai užsidaro (juos dėl įvairių priežasčių uždaro jų administracijos), o kiti dar tik pradeda savo veiklą. Šių metų rugpjūčio mėn. pabaigoje Šateikiuose baigtame remontuoti sename parapijos pastate įsisteigė naujas vaikų dienos centras. Į šio centro atidarymą rugsėjo mėn. pabaigoje vyks viena „Vaiko vartai į mokslą” valdybos narė, viena organizacijos narė ir keletas remontus finansavusio JAV lietuvių kilmės geradario šeimos narių. Šateikių dienos centro mecenato tėvas yra gimęs Šateikiuose ano šimtmečio pradžioje, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Centrui pradėjus veikti ir dirbti pagal „Vaiko vartai į mokslą” paruoštą charakterio ugdymo programą, jis sulauks organizacijos paramos.

Kiekvienas organizacijos remiamas centras – mielas ir skirtingas. Su centrų vadovėmis palaikomi glaudūs ryšiai. Už teikiamą paramą centrai pateikia pageidaujamas ataskaitas. Tam, kad organizacija galėtų remti tiek įvairių dienos centrų, reikia telkti lėšas. Čikagos ir lietuvių visuomenė nuoširdžiai kviečiama paremti šias pastangas. Apie dalyvavimą „Derliaus pietuose” prašome pranešti Ritai Venclovienei (tel. 630-243-1228, el. paštas: venclovas@comcast.net) arba Rūtai Šmulkštienei (tel. 630-243-1089, el. paštas: r.l.smulkstys@sbcglobal.net.) Informacija apie organizaciją: www.childgate.org

Iki pasimatymo kasdienybėje, Pelene!

„Vaiko vartai į mokslą” remiamų centrų lankytojai Lietuvoje jau grįžo į mokyklas. Prasidėjo mokslo metai, bet dar gyvenama vasaros įspūdžių prisiminimais... Kai kurių centrų darbuotojai patys rengė įvairias vasaros stovyklas. Vilniaus arkivyskupijos „Caritas” Vaikų ir paauglių dienos centro „Vilties angelas” vaikai šią vasarą stovyklavo trijose stovyklose. Paaugliai keliavo po Latviją, o jaunimo grupė kopė į Lenkijos kalnus. Savanorė Rasa Darbutaitė dalijosi įspūdžiais iš 6–11 metų vaikams skirtos vasaros stovyklos, vykusios Utenos raj.

Štai ištrauka iš jos aprašymo: „Kam iš jūsų būtų lengva patikėti, kad baltas aukštakulnis princesės Aurelijos batelis gali tikti daug mažesnei kurios nors mergaitės kojytei? Nors, tiesą sakant, stovyklose įmanoma patikėti neįtikinamiausiais dalykais: kad švarku pasidabinęs Irmantas visai panašus į princą, prijuostę užsisegusi Jolita virto piktąja pamote, Tadas – Pelenės tėvu, o skraistę užsijuosusi Rasa moja burtininkės lazdele.

Stovykloje kasryt Pelenė įsiliedavo į stovyklos gyvenimą. Atrodė, kad Pelenės istorija artima vaikams, nes ‘peleniško’ darbo dauguma nesibaidė: bandė kuo sparčiau atskirti pelus nuo grūdų, skaičiavo grūdų sėklas (kai kurie suskaičiavo net iki 400!), skuto bulves pietums, o kiti vis grįždavo į virtuvę paklausti, ar netyčia neliko ko nors, ką dar būtų galima supjaustyti – agurkų, pomidorų, svogūnų laiškų ar virtų bulvių. Pjaustymas daugeliui – tarsi terapija. O išdava – greita ir akivaizdi!

Beveik tokį patį terapinį poveikį vaikams (ypač berniukams) darė maudynės. Nors pasakoje Pelenė vos burtų lazdelės prisilietimu tapo princese, visgi eiliniams stovyklautojams vandens vonios – privalomas dalykas. Juk kur daugiau, jei ne nuo tiltelio gali pašokti beveik iki dangaus, padaryti įspūdingą kūlverstį, sužavėti vadovą ir pasinerti į gaivinantį ežero vandenį. Čia mažiau taisyklių, daugiau veiksmo, puiki kompanija.

Sporto žaidynėse ne visiems buvo lengva suprasti taisykles. O ir užduotys ne pačios paprasčiausios – kūlversčiai ant kilimėlio ne tokie tobuli kaip norėtųsi, batai, kuriuos reikia padėti ant kilimėlio, ir ‘nukeliauja’ per toli, o kvadrato varžybose tenka atlaikyti skausmingus smūgius. Tačiau daugumai visgi pavy ko.

Tikriausiai tik stovykloje gali ryžtis tam, kam vargu ar ryžtumeisi savo kasdienybėje: per lietų miške ieškoti paslėptų raidžių ar išsiruošti į Bičių muziejų, lyjant braidyti upėje, skanauti lauko kavinėje savo atsivežtų sumuštinių ir šypsotis, nes lietus nemalonus tik vadovams, bet ne vaikams. Jie apskritai nebijo to, kas kelia ‘siaubą’ suaugusiesiems – braidyti vienomis kojinėmis po purviną ežero pakrantę, prieš miegą pašokinėti miegmaišyje, per pritryptas grindis, avėti šlapiais sportiniais bateliais, pamesti savus daiktus ir jais nužymėti kelią nuo ežero iki stovyklavietės...
 
Ar stovykloje gali būti nemalonių dalykų? Taip! Pvz., indų plovimas. Na, ir kas, kad visi turi budėti. Na, ir kas, kad neišplovus indų nebus iš ko valgyti kitą kartą. Protingi pasakymai menkai tepadeda. Receptas – geranoriškumas, kantrybė ir darbas kartu. Nesvarbu, kad iki tobulos indų švaros dar ilgas kelias. Svarbiau, kad šiuo keliu jau einama...

Iš tiesų, kartais gera trumpam tapti dainininku, burtininke, princu ar princese. Iki pasimatymo kasdienybėje, Pelene! Iki pasimatymo kasdienybėje, princese!”

* * *
Daug kam rūpi Lietuvos rizikos grupės ir socialiai remtinų šeimų jaunimo ateitis. Rūpi tiems, kurie su jais dirba kasdien, tiems, kurie savanoriškai su jais sportuoja ir žaidžia. Rūpi ji ir už Lietuvos gyvenantiems, kurie jiems geraširdiškai ištiesia pagalbos ranką ir juos remia bei palaiko. Tegul rūpestingiems žmonėms padedant šis Lietuvos jaunimas auga ir įgyja patirties bei pasitikėjimo savimi. Tiesą rašė Vilniuje gyvenanti savanorė Rasa. Receptas – tai geranoriškumas, kantrybė ir darbas kartu. Tegul 2012–2013 mokslo metai šiam jaunimui būna kupini sėkmės mokyklose ir gražių akimirkų – prisiminimų iš vasaros stovyklų. Tegul šiek tiek džiaugsmo atneša ir Kalėdų dovanų siuntos, kurias jau nuo rudens jiems perka ir renka nepažįstami, jais besirūpinantys draugai iš užjūrio.


Pal. J. Matulaičio misija pradėjo kalėdinį vajų. Prie Kalėdinės eglutės – Rita Venclovienė.

,,Vilties angelo” lankytojai vasaros stovykloje.