Amerika jau ne pirmoji?
ALEKSAS VITKUS
Nors dar taip neseniai, vos prieš kokį mėnesį,
„Drauge” pranašavau, jog JAV erdvių kelionių era
baigėsi, pasirodo, kad gal ir klydau. O klysti buvo lengva, kai
paskutinio (135-o) skrydžio erdvėlaivio „Atlantis” po 13
dienų trukusios misijos į Tarpvalstybinę erdvių stotį liepos 22 d.
grįžęs jo įgulos vadas Christopher Ferguson nusiminusiai
pareiškė, jog šia misija „užverčiamas šis
lapas”.
Užvertusi šį lapą, Amerika neturėjo jokio valstybinės
reikšmės plano tęsti erdvės misijas į Marsą, Mėnulį ar bet kokį
pasitaikiusį asteroidą. Galvodama, kaip aprūpinti apie Žemę vis dar
skriejančią 1998 m. pradėtą įrenginėti Erdvių stotį, JAV pasikliovė
Rusijos „Sojuz” tipo raketomis. Netrukus Rusijos erdvių
tyrimo agentūros „Roskosmos” atstovas jau gyrėsi, kad su
„Sojuz” erdvėlaiviu dabar prasidės Rusijos dominuojama
nauja erdvių kelionių era.
Amerikos entuziazmo stygių erdves tyrinėti ir toliau negailestingai
sukaustė ne kas kitas, o paprasta realybė: jau kelis metus
besitęsiantis ekonominis nuosmukis ir su juo atėjęs nedarbas,
nesuderinamas biudžetas ir vis smarkiau augantis valstybinis
įsiskolinimas. Tokią realybę tik dar labiau aštrina partijų
nesutarimai.
Tai suprasdamas, prezidentas Barack Obama NASA neuždarė, bet ir nieko
labai džiuginančio negalėjo pasiūlyti. Savo nesenoje kalboje jis
pripažino, kad ateityje bus stipriau remiamasi ne valstybės, bet
privačia visos Amerikos pramonės iniciatyva. NASA planus statyti naują,
galingą erdvių tyrinėjimo raketą prezidentas atmetė kaip šiuo
metu Amerikai nepakeliamą finansinę naštą.
Į tai atsiliepdamas „San Francisco Chronicle”
dienraščio vedamasis taip paaimanavo ir pasiūlė: „Svajoti
juk nieko nekainuoja, tai kodėl prezidentas Obama nepaskelbia savo ir
visos Amerikos vizijos ateičiai, nelaukdamas, kol ekonomika atsigaus,
kada vizija galės būti pradėta tinkamai įgyvendinti.”
Panašios vizijos Amerikai šiandien trūksta. Jai netrūko
ekonominių problemų ir tuomet, kai amerikiečius gąsdino ir vis
blogėjantys santykiai su buvusiu sąjungininku – Sovietų Sąjunga.
1961 m. sausio 20 d. JAV prezidentu tapęs John F. Kennedy, susirūpinęs
pirmaisiais sovietų laimėjimais erdvėje, dar tais pačiais metais
Amerikai ir visam pasauliui paskelbė pasiryžimą per dar tą patį
dešimtmetį „užkariauti” Mėnulį, ten nusiunčiant
Amerikos astronautus ir juos saugiai sugrąžinant į Žemę.
Šia proga reikėtų prisiminti ir prezidentą Richard M. Nixon,
kuris 1972 m. paskelbė erdvėlaivio sukūrimo programą, nors sėkmingos
jos skrydžių pradžios reikėjo laukti iki 1981 m., kol į erdvę
išskrido ir sėkmingai grįžo pirmasis „Columbia”
erdvėlaivis.
Tikras erdvių amžius prasidėjo, kai 1957 m. sovietai nustebino pasaulį
su aplink Žemę apskriejusiu satelitu „Sputnik 1”. Jau 1959
m. jų „Luna II” pataikė į Mėnulį. Netrukus į erdves
išlėkė ir gyvi žmonės. 1961 m. balandžio 12 d. kosmonautas Jurij
Gagarin per 108 min. apskrido Žemę. Amerikiečiams reikėjo laukti iki
1962 m., kai astronautas John Glenn per tris orbitas praleido penkias
valandas, skrisdamas aplink Žemę. Praėjo ilgi septyneri metai, kol
kitas erdvių herojus Neil Armstrong žengė Mėnulyje pirmąjį žmogaus
žingsnį.
Šiandien jau daug kas mano, kad, jei anksčiau, keliant visus
apjungiantį entuziazmą, buvo reikalingi gyvi žmonės –
astronautai, šiandien jie nebūtini, nes su daug mažesne rizika
ir gerokai mažesnėmis išlaidomis erdvių tyrinėjimą gali atlikti
robotai. Tai jau buvo iš dalies įrodyta, kai du
„bastūnai” (rovers) šešerius metus
(2004–2010 m.) robotų padedami tyrinėjo Marso paviršių.
Erdvės tyrinėjimu jau susidomėjo įmonės kaip daug metų patirties
skraidyme turinčios „Boeing” ir „Lockheed
Martin”. Atsirado ir virtinė naujų įmonių, kurios visą dėmesį
kreips tik į erdvę ir jos problemas. Tos įmonės pradžiai gauna paramos
iš suplonėjusios NASA piniginės, tuo pačiu tikėdamosi ir pelno
iš stambių sutarčių su JAV vyriausybe, neužmirštant nors
ir tolimo ateities turizmo.
Amerikos negalia (tikėkimės – laikina) norėtų pasinaudoti ir ją
pralenkti siekia ne vien Rusija, bet ir likęs pasaulis, planuojantis
statyti savo pastoviai apie Žemę skriejančias erdvės stotis, rengti
skrydžius į Mėnulį ar net ir į Marsą. Kinija dar šiemet bandys
pradėti įrengti savo erdvės stotį. Indija ruošiasi pasiųsti į
Mėnulį jau antrą robotą. Europos Sąjunga ruošiasi kelionei į
Marsą. Neatsilieka ir Iranas, Japonija, Izraelis, Šiaurės ir
Pietų Korėjos. Visos šios valstybės stato raketas ir planuoja
jas leisti į erdvę iš savos teritorijos.
Bet ir NASA nenuleidžia rankų. Štai dieną prieš 9/11
išpuolio dešimtmečio paminėjimus rugsėjo 10 d. NASA
paleido į erdvę du robotinius satelitus, kurių padedami mokslininkai
tikisi gauti naujos informacijos, kaip Mėnulis atsirado ir kas yra jo
gelmėse. Kaip dalis to paties projekto, ši programa duos
galimybę pradinių mokyklų mokiniams, gimnazistams ir universitetų
studentams patiems daryti Mėnulio paviršiaus nuotraukas. Taip
projekto vadovai tikisi atgaivinti jau kiek atslūgusį jaunimo
susidomėjimą erdvių tyrimu ir technologija.
Nors NASA erdvėlaiviai jau daugiau neskraidys, jie užtarnautos ramybės
dar nesulaukė. Kai NASA administratorius Charles Bolden nutarė
„į pensiją išleistus” erdvėlaivius atiduoti New
York, Florida ir Washington, DC apylinkėms, norėjusieji juos gauti
sukritikavo sprendimą, kaltindami politikus jų įtaka. NASA gen.
inspektorius Paul Martin sprendimą teisino NASA noru tuos istorinius
erdvėlaivius parodyti kuo didesniam skaičiui žmonių.
Erdvėse pirmavimą paveržę sovietai vėliau buvo pralenkti amerikiečių.
Lieka klausimas – kas pralenks juos? Kinai? Indai? Tikėkimės, kad
neilgam.