Amerika jau ne pirmoji?

ALEKSAS VITKUS

Nors dar taip neseniai, vos prieš kokį mėnesį, „Drauge” pranašavau, jog JAV erdvių kelionių era baigėsi, pasirodo, kad gal ir klydau. O klysti buvo lengva, kai paskutinio (135-o) skrydžio erdvėlaivio „Atlantis” po 13 dienų trukusios misijos į Tarpvalstybinę erdvių stotį liepos 22 d. grįžęs jo įgulos vadas Christopher Ferguson nusiminusiai pareiškė, jog šia misija „užverčiamas šis lapas”.

Užvertusi šį lapą, Amerika neturėjo jokio valstybinės reikšmės plano tęsti erdvės misijas į Marsą, Mėnulį ar bet kokį pasitaikiusį asteroidą. Galvodama, kaip aprūpinti apie Žemę vis dar skriejančią 1998 m. pradėtą įrenginėti Erdvių stotį, JAV pasikliovė Rusijos „Sojuz” tipo raketomis. Netrukus Rusijos erdvių tyrimo agentūros „Roskosmos” atstovas jau gyrėsi, kad su „Sojuz” erdvėlaiviu dabar prasidės Rusijos dominuojama nauja erdvių kelionių era.

Amerikos entuziazmo stygių erdves tyrinėti ir toliau negailestingai sukaustė ne kas kitas, o paprasta realybė: jau kelis metus besitęsiantis ekonominis nuosmukis ir su juo atėjęs nedarbas, nesuderinamas biudžetas ir vis smarkiau augantis valstybinis įsiskolinimas. Tokią realybę tik dar labiau aštrina partijų nesutarimai.

Tai suprasdamas, prezidentas Barack Obama NASA neuždarė, bet ir nieko labai džiuginančio negalėjo pasiūlyti. Savo nesenoje kalboje jis pripažino, kad ateityje bus stipriau remiamasi ne valstybės, bet privačia visos Amerikos pramonės iniciatyva. NASA planus statyti naują, galingą erdvių tyrinėjimo raketą prezidentas atmetė kaip šiuo metu Amerikai nepakeliamą finansinę naštą.

Į tai atsiliepdamas „San Francisco Chronicle” dienraščio vedamasis taip paaimanavo ir pasiūlė: „Svajoti juk nieko nekainuoja, tai kodėl prezidentas Obama nepaskelbia savo ir visos Amerikos vizijos ateičiai, nelaukdamas, kol ekonomika atsigaus, kada vizija galės būti pradėta tinkamai įgyvendinti.”

Panašios vizijos Amerikai šiandien trūksta. Jai netrūko ekonominių problemų ir tuomet, kai amerikiečius gąsdino ir vis blogėjantys santykiai su buvusiu sąjungininku – Sovietų Sąjunga. 1961 m. sausio 20 d. JAV prezidentu tapęs John F. Kennedy, susirūpinęs pirmaisiais sovietų laimėjimais erdvėje, dar tais pačiais metais Amerikai ir visam pasauliui paskelbė pasiryžimą per dar tą patį dešimtmetį „užkariauti” Mėnulį, ten nusiunčiant Amerikos astronautus ir juos saugiai sugrąžinant į Žemę.

Šia proga reikėtų prisiminti ir prezidentą Richard M. Nixon, kuris 1972 m. paskelbė erdvėlaivio sukūrimo programą, nors sėkmingos jos skrydžių pradžios reikėjo laukti iki 1981 m., kol į erdvę išskrido ir sėkmingai grįžo pirmasis „Columbia” erdvėlaivis.

Tikras erdvių amžius prasidėjo, kai 1957 m. sovietai nustebino pasaulį su aplink Žemę apskriejusiu satelitu „Sputnik 1”. Jau 1959 m. jų „Luna II” pataikė į Mėnulį. Netrukus į erdves išlėkė ir gyvi žmonės. 1961 m. balandžio 12 d. kosmonautas Jurij Gagarin per 108 min. apskrido Žemę. Amerikiečiams reikėjo laukti iki 1962 m., kai astronautas John Glenn per tris orbitas praleido penkias valandas, skrisdamas aplink Žemę. Praėjo ilgi septyneri metai, kol kitas erdvių herojus Neil Armstrong žengė Mėnulyje pirmąjį žmogaus žingsnį.

Šiandien jau daug kas mano, kad, jei anksčiau, keliant visus apjungiantį entuziazmą, buvo reikalingi gyvi žmonės – astronautai, šiandien jie nebūtini, nes su daug mažesne rizika ir gerokai mažesnėmis išlaidomis erdvių tyrinėjimą gali atlikti robotai. Tai jau buvo iš dalies įrodyta, kai du „bastūnai” (rovers) šešerius metus (2004–2010 m.) robotų padedami tyrinėjo Marso paviršių.

Erdvės tyrinėjimu jau susidomėjo įmonės kaip daug metų patirties skraidyme turinčios „Boeing” ir „Lockheed Martin”. Atsirado ir virtinė naujų įmonių, kurios visą dėmesį kreips tik į erdvę ir jos problemas. Tos įmonės pradžiai gauna paramos iš suplonėjusios NASA piniginės, tuo pačiu tikėdamosi ir pelno iš stambių sutarčių su JAV vyriausybe, neužmirštant nors ir tolimo ateities turizmo.

Amerikos negalia (tikėkimės – laikina) norėtų pasinaudoti ir ją pralenkti siekia ne vien Rusija, bet ir likęs pasaulis, planuojantis statyti savo pastoviai apie Žemę skriejančias erdvės stotis, rengti skrydžius į Mėnulį ar net ir į Marsą. Kinija dar šiemet bandys pradėti įrengti savo erdvės stotį. Indija ruošiasi pasiųsti į Mėnulį jau antrą robotą. Europos Sąjunga ruošiasi kelionei į Marsą. Neatsilieka ir Iranas, Japonija, Izraelis, Šiaurės ir Pietų Korėjos. Visos šios valstybės stato raketas ir planuoja jas leisti į erdvę iš savos teritorijos.

Bet ir NASA nenuleidžia rankų. Štai dieną prieš 9/11 išpuolio dešimtmečio paminėjimus rugsėjo 10 d. NASA paleido į erdvę du robotinius satelitus, kurių padedami mokslininkai tikisi gauti naujos informacijos, kaip Mėnulis atsirado ir kas yra jo gelmėse. Kaip dalis to paties projekto, ši programa duos galimybę pradinių mokyklų mokiniams, gimnazistams ir universitetų studentams patiems daryti Mėnulio paviršiaus nuotraukas. Taip projekto vadovai tikisi atgaivinti jau kiek atslūgusį jaunimo susidomėjimą erdvių tyrimu ir technologija.

Nors NASA erdvėlaiviai jau daugiau neskraidys, jie užtarnautos ramybės dar nesulaukė. Kai NASA administratorius Charles  Bolden nutarė „į pensiją išleistus” erdvėlaivius atiduoti New York, Florida ir Washington, DC apylinkėms, norėjusieji juos gauti sukritikavo sprendimą, kaltindami politikus jų įtaka. NASA gen. inspektorius Paul Martin sprendimą teisino NASA noru tuos istorinius erdvėlaivius parodyti kuo didesniam skaičiui žmonių.

Erdvėse pirmavimą paveržę sovietai vėliau buvo pralenkti amerikiečių. Lieka klausimas – kas pralenks juos? Kinai? Indai? Tikėkimės, kad neilgam.