SVEIKATOS KLAUSIMAIS


Ar verta vartoti hormonų pakaitinę terapiją menopauzės laikotarpiu?

Dalius Kedainis, MD
Lake St. Louis, MO
www.kedainisMD.com

Daugelis moterų, sulaukusių menopauzės, patiria gana nemalonius sveikatos pokyčius: kintančią nuotaiką, depresiją, karščio pylimą, irzlumą, libido sumažėjimą. Negana to, pradedama bijoti kaulų retėjimo (osteoporozės), bijoma parkristi ir susilaužyti kaulus. Gana natūralu ir plačiai žinoma, kad hormonų pakaitinė terapija gali padėti išvengti šių požymių ar bent jau juos sušvelninti.

Kita vertus, jau prieš daugelį metų buvo pastebėta ir spėjama, kad moterys šiek tiek rečiau serga išemine širdies liga, kiek rečiau ir vėlesniais gyvenimo metais susiduria su širdies smūgiu (miokardo infarktu). Mokslininkai ir gydytojai įtarė, kad vėlesnis širdies smūgių amžius tarp moterų gali būti susijęs su moters lytinių hormonų (estrogenų ir progestinų) apsauginiu poveikiu.

Studija ,,Moterų sveikatos iniciatyva”

Tad nenuostabu, kad norint išsamiau ir kompetentingiau pažvelgti į šią problemą, Nacionaliniai sveikatos institutai (U.S. National Institutes of Health) inicijavo itin plačią ir didelę sveikatos studiją, pavadintą Moterų sveikatos iniciatyva (Women’s Health Initiative, sutrumpintai WHI). Šios studijos metu buvo ištirtos ir stebimos 161,808 moterys. Studija buvo pradėta 1991 metais ir tęsėsi 15 metų, o jos rezultatai bus paskelbti 2010 metais. Šios studijos tikslas buvo stebėti, kokį vaidmenį turi pakaitinė hormonų terapija, dietos pakeitimas, papildomas vitamino D ir kalcio vartojimas tolimesnei moterų sveikatai, sergamumui širdies ligomis, kaulų retėjimui ir lūžiams, krūties ir storosios žarnos vėžio išsivystymui. Šios studijos metu moterys vartojo arba estrogenų ir progestinų terapiją (jei moterys tebeturi gimdą, ši kombinacija apsaugo nuo endometriumo vėžio), arba tik estrogenus (endometriumo vėžio rizikos nėra). Studijos metu moterys gavo arba pakaitinę hormonų terapiją, arba placebo (studijos vaisto pasirinkimas buvo visiškai atsitiktinis, jį žinojo tik studijos organizatoriai).

Studijos rezultatai

Studijos rezultatai buvo itin netikėti. Jie iš esmės pakeitė modernų požiūrį į menopauzę ir pakaitinę hormonų terapiją, aukštyn kojom apvertė modernią medicinę praktiką. Tad pažvelkime į rezultatus.

Pirmoji grupė. Moterys, vartojusios estrogenų ir progestinų terapiją, palyginus su placebo, turėjo:

• Padidėjusią riziką susirgti išemine širdies liga (miokardo infarktu);

• Padidėjusią insulto (angl. stroke) riziką;

• Padidėjusią kraujo krešulių (pvz., kojų venų trombozės, plaučių arterijos embolizmo) riziką;

• Padidėjusią krūties vėžio riziką;

• Sumažėjusią riziką susirgti storosios žarnos vėžiu;

• Mažiau kaulų lūžių;

• Nepastebėta apsaugos nuo dažnesnės kognityvinės funkcijos sumažėjimo ir demensijos išsivystymo (šioje studijos dalyje dalyvavo moterys vyresnės nei 65 metų).

 Antroji grupė. Moterys, vartojusios tik estrogenų terapiją, palyginus su placebo, turėjo:

• Nepakitusią riziką susirgti išemine širdies liga (miokardo infarktu);

• Padidėjusią insulto (angl. stroke) riziką;

• Padidėjusią kraujo krešulių (pvz., kojų venų trombozes, plaučių arterijos embolizmo) riziką;

• Nepakitusią krūties vėžio riziką;

• Nepakitusią riziką susirgti storosios žarnos vėžiu;

• Mažiau kaulų lūžių;

• Dar nežinoma apsaugos nuo dažnesnės kognityvinės funkcijos sumažėjimo ir demensijos išsivystymo (šioje studijos dalyje dalyvauja moterys vyresnės nei 65 metų, rezultatai bus paskelbti vėliau).

Tad, kaip matome, abi šios grupės turėjo padidėjusią riziką sirgti insultu ir padidėjusią kraujo krešulių riziką. Beje, norėčiau pastebėti, kad rūkančioms moterims ši rizika kelis kartus didesnė. Žinoma, kaip ir tikėtasi, hormoninė terapija padeda sulėtinti osteoporozės vystymąsi ir sumažina kaulų lūžių riziką.

Patarimai

Kaip reikėtų vertinti šios studijos rezultatus? Ar rekomenduotina pakaitinė hormonų terapija menopauzės sulaukusioms moterims? Manau, nesiveliant į pernelyg gilią diskusiją, geriausią atsakymą pateikia NIH ir FDA (federalinės vaistų administracijos) pareiškimas, pateikiantis šias rekomendacijas:

• Pakaitinė hormonų terapija neturėtų būti naudojama išeminės širdies ligos profilaktikai.

• Pakaitinė hormoninė terapija gali būti naudojama siekiant palengvinti perimenopauzinius simptomus: karščio pylimo priepuolius, makšties sausėjimą ir atrofija, vulvos atrofiją.

• Pakaitinė hormoninė terapija, nors ir yra veiksminga apsaugant nuo osteoporozės ir kaulų lūžių, turėtų būti taikoma tik toms moterims, kurios turi didelę osteoporozės riziką ir negali vartoti kitų neestrogeninių vaistų.

• Pakaitinė hormonų terapija turėtų būti vartojama kuo mažesniais kiekiais ir tik tą laiko tarpą, kol pasiekiami užsibrėžti gydymo tikslai ir palengvinami nusiskundimai.

• Be jokios abejonės, menopauzinį laikotarpį pasiekusios moterys, ketinančios pradėti pakaitinę hormoninę terapiją, turėtų pasitarti su gydytoju.

Apibendrinimas

Tad, kaip matome iš WHI studijos rezultatų, pakaitinė hormoninė terapija yra gana veiksminga, gydant osteoporozę ir pomenopozinius simptomus, tik už ją gali tekti mokėti nemažą kainą. Prieš pradedant šią terapiją vertėtų pasvarstyti gana paprastas, veiksmingas ir ne tokias rizikingas kitas galimybes:

Su amžiumi natūraliai didėja tikimybė susirgti širdies ligomis. Tad vertėtų kreipti didesnį dėmesį į rizikos veiksnius (padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, diabetą, rūkymą). Vertėtų keisti gyvenimo būdą, sveikiau maitintis, būti fiziškai aktyvesniems, atsikratyti viršsvorio. Jei jau sergate arterine hipertenzija, diabetu ar širdies liga, svarbu šias ligas gerai valdyti (vėlgi, sveika gyvensena ir vaistais, reikalui esant).

Su amžiumi didėja rizika susirgti osteoporoze. Svarbu vartoti pakankamai vitamino D ir kalcio, palaikyti kaulų stiprumą ir tamprumą reguliariai mankštinantis. Svarbu nustoti rūkyti ir sumažinti alkoholio vartojimą. Reikalui esant, vertėtų vartoti papildomus vitamino D ir kalcio kiekius, ar pradėti vartoti osteoporozės vaistus (bisfosfonatus, pvz. ,,Fosamax ar Actonel”, arba estrogeno receptorių moduliatorius, pvz. ,,Evista”). Ir dar kartą noriu pabrėžti, kad reguliari lengva mankšta stiprina kaulus, didina kaulų tamprumą ir elastingumą, mažina kaulų lūžių tikimybę.

Norint sumažinti perimenopauzinius simptomus, pvz., karščio pylimą ar nuotaikos pasikeitimus, patartina pabandyti vartoti natūralius botaninius produktus, turinčius panašų į estreogeninį poveikį (sojos produktai, žoliniai preparatai, pvz. black cohosh. Be to, žinoma, kad antidepresantai, maži aspirino kiekiai gali palengvinti karščio pylimo priepuolius. Klinikiniai tyrimai įrodė antidepresantų veiksmingą poveikį. Be to, neverta pamiršti apie paprastus gyvenimo būdo pakeitimus: vengti rengtis pernelyg šiltai, mažiau vartoti aštraus maisto, alkoholio ir kofeino, sumažinti fizinį ir emocinį stresą, reguliariai mankštintis. Taip pat norėčiau paminėti, kad specialūs vaginaliniai estrogenų kremai neturi tiek daug rizikos, kiek nuolat vartojama pakaitinė hormonų terapija, tad šiuos kremus patartina vartoti norint palengvinti makšties sausumą ir atrofiją, vulvos atrofiją.

Tikiuosiu, kad šie kuklūs patarimai padės mums geriau suprasti pakaitinę hormonų terapiją, jos trūkumus ir privalumus, padės giliau suprasti ir valdyti perimenopauzinius simptomus ir jaustis geriau. Tad būkime sveiki!

Remtasi šaltiniais:
FDA statement on postmenopausal hormone therapy
http://www. fda.gov/cder/drug/infopage/estrogens_progestins/default.htm
NIH, Postmenopausal Hormone Therapy http://www.nhlbi.nih.gov/ health/women/index.htm
http://www.nhlbi.nih.gov/health/women/pht_facts.pdf
NIH, Women’s Health Initiative http://www.nhlbi.nih.gov/whi/index.html
ACP, American College of Physicians Postmenopausal Hormone Therapy Guidelines http://www.acponline.org