Krizių sukrėsta keičiasi Amerika
Mainos rūbai margo svieto –
Silpnas kelias, tvirtas griūva...
Maironis
JERONIMAS TAMKUTONIS
Ligi šiol ekonominės recesijos Amerikoje trukdavo apie dvejus
metus. Šį kartą Ameriką užklupus dvigubai krizei (finansinei ir
ekonominei), recesija truks ilgiau. Kiek metų ji truks, yra daug
spėliojimų.
Ekonomikos analitikai iškart pranašavo pačią trumpiausią,
V raidės formos recesiją ir tik rečiau užsimindavo apie ilgesnę W
raidės formos recesiją, kuri vos prasidėjusi netrukus atsigaudavo, bet
dėl susiklosčiusių ekonominių aplinkybių neįstengdavo pakilti ir vėl
nukrisdavo. Šiuo metu jau pasigirsta liūdnų pranašysčių,
kad ši recesija gali tapti L raidės formos, kuri gali tęstis
daugelį metų. Analitikai su išgąsčiu žiūri į Japonijos pavyzdį,
kur ekonomika dėl nepaprastai išpūstų nekilnojamojo turto kainų
susitraukė prieš dešimt metų ir neatsigauna ligi
šiol. Nėra abejonių, kad ši dviguba krizė sudavė Amerikai
nepaprastai skaudų smūgį, kokio niekas nesitikėjo. Dabar turime taip
vadinamą „jobless recovery”, kai nedarbas siekia daugiau
nei 9,5 procento.
Nereikia toli žvalgytis ieškant krizės padarytos žalos
ekonomikai – tą ryškiai matome įvairiomis formomis visur.
Chicagos didieji laikraščiai „Chicago Tribune” ir
„SunTimes” šiandien tėra vos prieš krizę
buvusių dienraščių šešėliai – gerai apmokami
žurnalistai buvo atleisti, o jų buvusių straipsnių vietos užpildomos
reklamomis ir mažaverčiais straipsniais. Chicagos pietinėje dalyje
įsikūręs „Talman” bankas, anksčiau žinomas kaip namų
pirkimo ir statybos paskolų teikėjas, taip pat jaučia finansinės krizės
pasekmes. Čekų tautybės asmenų įkurtas bankas turėjo apie porą
šimtų tarnautojų, jame darbas virė kaip bičių avilyje.
Dabartiniu metu tapęs „Bank of America” padaliniu, jis turi
mažiau negu trisdešimt tarnautojų, o jo klientai yra tik
apylinkėje gyvenantys meksikiečiai.
Vietoj to, kad klausytume demokratų ir prezidento Barack Obama
išvedžiojimų, jog šioji recesija greitai baigsis,
tikriausiai prieš 2012 metų rinkimus, pažiūrėkime, kokioje
padėtyje yra atsidūrusios Amerikos ekonomikos šakos.
Krašto ekonominė gerovė susideda iš daugelio dalykų:
bedarbių procento, finansinių institucijų tvirtumo, socialinės ir
gynybos išlaidų, taip pat krašto įsiskolinimo bei
prekybos pusiausvyros. Visos čia suminėtos sritys šiuo metu
Amerikoje yra neigiamos. „Social Security”,
„Medicare” ir „Medicaid” kas metai grimzta į
vis didesnius nuostolius. Kai kurių analitikų nuomone, staiga
pakilusios nacionalinės skolos (national debt) procentų mokėjimas
netrukus sudarys apie ketvirtį visų šalies biudžeto
išlaidų. Kariavimas Artimuosiuose Rytuose ir karas prieš
terorizmą taip pat tuština JAV biudžetą, ir galo šioms
problemoms dar nesimato.
Pagal statistiką, per paskutinius dešimt metų dėl globalizacijos
Amerika eksportavo į besivystančias šalis apie 8 milijonus darbo
vietų. Dabartiniu metu darbo neturi apie 15 mln. amerikiečių, į vieną
laisvą darbo vietą kandidatuoja penki bedarbiai. Dabartinis nedarbas
yra maždaug du kartus didesnis negu jis buvo prieš krizės
pradžią.
Darbininkams netekus darbo, o dirbantiesiems mažiau perkant, sumažėjo
prekių apyvarta, kuri mokesčių forma neša pajamas miestams ir
valstijoms. Svarbus veiksnys yra iškilęs Amerikos prekybos
deficitas. Pagal liepos mėnesio statistiką, jis buvo 50 bilijonai
dolerių. Kas yra ypač svarbu, kad šiuo metu dauguma kasdieninio
vartojimo prekių kaip įvairios elektroninės, namų apyvokos prekės,
drabužiai ir batai yra gaminami vien užsienyje, daugiausia Kinijoje.
Pirkimas užsienyje pagamintų prekių ne tik nepadeda Amerikos
ekonomikai, bet ją dar daugiau silpnina.
Visos čia išvardytos problemos būtų lengvesnės, jeigu atsigautų
Amerikos ekonomika ir nedarbas sumažėtų bent trečdaliu. Deja, tokių
prošvaisčių greitu laiku nesimato. Amerikos bankai dar bando
suvirškinti išduotų namų pirkimo paskolų lakštus
(mortgages), kurių jie prisipirko gerais laikais. Amerikos valstijų
skolos, pagal „US News & World Report”, siekia apie 200
bilijonus dolerių, didieji miestai taip pat skęsta skolose.
Keistu sutapimu dabartinė Amerikos ekonominė padėtis yra panaši
į „General Motors” kompanijos padėtį. Po Antrojo pasaulinio
karo ilgą laiką „General Motors” dominavo pasaulio
automobilių gamybos pramonėje, tačiau tai jau – praeitis. Dar
neseniai bendrovė turėjo apie 100,000 darbininkų, šiuo metu joje
dirba vos 53,000, ir yra apsikrovusi skolomis.
Žvelgiant į susidariusią padėtį, kyla neramios mintys, kad gal
dabartinė recesijos sukurta padėtis Amerikos ekonomikoje nėra laikina.
Esant pigesnei darbo jėgai užsienyje, kur mažiau suvaržymų, Amerikos
bendrovės gali ir toliau perkeldinėti darbo vietas į užsienį. Slegiant
didėjančioms skoloms ir šlubuojant ekonomikai, Amerikos galybė
ir dominavimas pasaulyje turės nusileisti keletu pakopų žemyn. Kas ypač
neramina – tai, kad šiuo metu ekonomikos ir finansų
išminčiai negali sutarti ir numatyti, kas Amerikos laukia
netolimoje ateityje – kainų kilimas (infliacija) ar jų mažėjimas
(defliacija)?