LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė (viduryje) apsilankė Tarnysčių mugėje, Lemont. Jono Kuprio nuotr.
LR Seimo pirmininkės viešnagė JAV: gerojo lobizmo pavyzdys
DALIA CIDZIKAITĖ
,,Manau, kad vizitas Washington, DC yra pavykęs, nors, aišku,
šiandien dar negaliu kalbėti apie rezultatus – paprastai
politikoje rezultatą pamatai ne dabar, bet po kurio laiko”,
– savo viešnagę Jungtinėse Amerikos Valstijose komentavo
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė šių metų
rugsėjo 17 d. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje surengtoje spaudos
konferencijoje su vietos lietuviška žiniasklaida. Čikagoje LR
Seimo atstovė ir ją lydėję LR Seimo Užsienio reikalų komiteto
pirmininkas Emanuelis Zingeris, LR ambasadorius JAV Žygimantas
Pavilionis ragino lietuvius nebūti abejingais Lietuvos saugumo
(kariniam ir energetikos) klausimams ir kreiptis į savo Kongreso
narius, vis primenant apie grėsmes, tykančias Lietuvos iš Rytų.
Susitikimo su žiniasklaida metu nebuvo apeiti ir Lietuvos Pilietybės
įstatymas bei dvigubos pilietybės klausimas.
Susitikimas su Čikagos spaudos atstovais Balzeko lietuvių kultūros muziejuje. Laimos Apanavičienės nuotr.
Rugsėjo 14–19 d. JAV antrą kartą su darbo vizitu viešėjusi
Seimo pirmininkė be viešnagės šalies sostinėje šį
kartą apsilankė ir Čikagoje bei jos apylinkėse. Washington, DC ji
susitiko su JAV Atstovų rūmų pirmininku John Boehner, JAV Atstovų rūmų
Užsienio reikalų komiteto pirmininke Ileana RosLehtinen, lietuvių
kilmės JAV Kongreso nariu John Shimkus, JAV prezidento Ronald Reagan
fondo vykdomuoju direktoriumi John Heubusch ir JAV Kongreso nariu David
Dreier ir buvusia JAV Valstybės sekretore Madeleine Albright. Buvo ir
iš anksto neplanuotų susitikimų – Nekalto Prasidėjimo
bazilikoje vykusių šv. Mišių metu Degutienė susitiko su
JAV viceprezidentu Joe Biden. Seimo pirmininkė taip pat dalyvavo
Demokratijų Bendrijos parlamentiniame forume, kur skaitė
pranešimą „Rytų Europa: kaip įveikti geopolitinę
kryžkelę?”, ir Ukrainos nepriklausomybės 20ųjų metinių minėjime
JAV Kongrese.
Čikagoje ji susitiko su miesto meru Rahm Emanuel, lietuviškos
žiniasklaidos ir lietuvių bendruomenės atstovais, aplankė Balzeko
muziejų, Jaunimo centrą ir jame įsikūrusią Čikagos lituanistinę
mokyklą, pabuvojo Pal. Jurgio Matulaičio misijos (Lemont, IL)
kasmetinėje šventėje ,,Bendruomenės diena”.
Sėkmingi susitikimai, naudingi pokalbiai
Paprašyta
apidendrinti viešnagę Washington, DC, Seimo pirmininkė teigė
niekada dar neturėjusi susitikimų su tokio aukšto lygio JAV
valstybės pareigūnais. Ypač didelį įspūdį jai paliko susitikimas su JAV
viceprezidentu Biden, su kuriuo, pasak Degutienės, buvo aptarti visi
Lietuvai rūpimi klausimai. ,,Man jis paliko labai gerą įspūdį:
šiltas, tikintis. Nuėjome su juo į mūsų lietuvišką
koplyčią, jis visų akivaizdoje atsiklaupė ir meldėsi už Lietuvą”,
– apie susitikimą su Biden Nekalto Prasidėjimo bazilikoje
Washington, DC pasakojo Lietuvos valdžios atstovė.
Su JAV Kongreso vadovu, Atstovų rūmų pirmininku John Boehner. Ingos Lukavičiūtės nuotr.
Degutienės nuomone, vaisingas pokalbis vyko su JAV Kongreso pirmininku
Boehner. ,,Pristačiau mūsų ketinimus Lietuvoje įkurti Reagan rūmus ir
šio JAV prezidento idėjas skleisti toliau, –
susirinkusiems žurnalistams sakė Degutienė. – Kai šiandien
kalbame, kad Šaltasis karas yra pasibaigęs, ko gero, ne visai
taip yra. Kita vertus, demokratiniai procesai dar taip pat nėra
pasibaigę ir turi tęstis toliau.” Kaip jau skelbė
lietuviška žiniasklaida, LR Seimo pirmininkė, pakvietusi Boehner
kitais metais atvykti į Lietuvą, sulaukė teigiamo JAV Kongreso
pirmininko atsakymo. Degutienė įsitikinusi, jog tokio aukšto JAV
pareigūno atvykimas į Lietuvą būtų dar vienas postūmis toliau kalbėti
apie šios dienos problemas Baltijos šalių ir platesniame
– Šiaurės šalių – regione, ypač Lietuvai
skaudžia ir šiuo metu esmine – energetikos – tema.
Susitikime su buvusia JAV Valstybės sekretore Madeleine Albright LR
Seimo pirmininkė buvo supažindinta su neseniai, 2009–2010 metais,
atliktu ir dar JAV viešai nepaskelbtu tyrimu, kuriuo bandyta
atsakyti, kaip lietuviai, čekai, vengrai, rusai šiandien vertina
demokratinius procesus savo valstybėse. Toks pat tyrimas pirmą kartą
buvo atliktas 1990–1992 metais. Pasak Degutienės,
paprašyta pakomentuoti šio antrojo tyrimo rezultatus,
beje, nepalankius Lietuvai (1990–1992 m. demokratiniais procesais
Lietuvoje pasitikėjo apie 98 proc. šalies gyventojų, dabar tas
skaičius yra nukritęs iki 52 proc.), LR Seimo pirmininkė atkreipė
buvusios JAV Valstybės sekretorės dėmesį į neteisingą klausimo
formulavimą, pabrėždama, jog, jos nuomone, esmė slypi ne žmonių
nusivylime demokratiniais procesais (kodėl visi emigrantai
išvažiuoja į aukštos demokratijos valstybes, o ne į
diktatūrines – tokias kaip Baltarusija?), bet ekonomikoje ir
socialiniame statuse. Degutienė mano, jog tokius tyrimo rezultatus
nulėmė ekonominė krizė ir smukęs socialinis pragyvenimo lygis
Lietuvoje, o ne nusvylimas demokratija.
Degutienė atkreipė dėmesį ir į kitą tyrimo pusę – ji įsitikinusi,
jog negalima Lietuvos lyginti su Rusija. Skirtingai nuo Lietuvos,
Vengrijos, Čekijos ir kitų Rytų Europos valstybių, Rusija niekada
nebuvo okupuota, todėl, pasak Degutienės, ,,mūsų mentalinis lygis yra
visiškai kitoks negu sugriuvusios Tarybų Sąjungos ir likusių ten
gyventi Rusijos žmonių; tai – nelyginami dalykai”. LR Seimo
atstovė neprieštarauja, kai Lietuva yra lyginama su vengrais,
čekais, kurie yra iš to paties sovietinio lagerio. ,,Lietuvos
mąstymas, – sakė ji spaudos konferencijoje, – yra kitoks
nei valstybės, kurią vadiname didžiuoju broliu, kuris visą laiką buvo
ir tebėra ant mūsų uždėjęs leteną.”
Šio apsilankymo Washington, DC metu Degutienė dar kartą
įsitikino, jog ypatingai amerikiečiai vis dar nelabai supranta, kokia
yra tikra padėtis Rusijoje. Pasak jos, jie įsivaizduoja, kad Rusija
modernėja, kad Rusija eina demokratiniu keliu, ir tai vadina
realpolitik. ,,Jie apsirinka, – sakė Seimo pirmininkė, –
nes Rusija, atrodo, eina Kinijos keliu – laisva rinka, liberali
ekonomika, bet diktatūrinė valstybė. Tarsi du skirtingi dalykai, bet
vykdoma tokia politika – nėra žmogaus teisių ir laisvių, teismai
neskaidrūs, žiniasklaida kontroliuojama valdžios.” Degutienė
teigė, jog klausti, kuris – Putin ar Medvedev – yra
geresnis, yra bergždžias dalykas: jokio skirtumo nėra, politika ta
pati, galbūt tik jos pateikimo forma yra kitokia. Šie klausimai
ir buvo keliami, Seimo pirmininkei ir jos vadovaujamai delegacijai
kalbantis su Albright, Kongreso nariu Shimkus ir kitais JAV valdžios
atstovais.
Seimo pirmininkė ir ją lydinti delegacija apsilankė Čikagos miesto merijoje. K. Vaitkutės nuotr.
Degutienė pastebėjo, jog Lietuvą ypač palaiko senatoriai Dick Durbin,
John McCain. Pasak jos, su jais kalbama labai atvirai. Į Čikagą LR
Seimo pirmininkę ir jos vadovaujamą delegaciją atlydėjęs ambasadorius
Pavilionis sakė, jog Durbin buvo vienas iš tų, kurie dėjo
pastangas, kad NATO kroviniai keliautų per Klaipėdą į Afganistaną.
,,Dvejus metus mes to klausimo negalėjome pajudinti, o Durbin dėka
įvyko politinis postūmis”, – teigė LR ambasadorius JAV.
Degutienės manymu, tai ir yra vadinama geruoju lobizmu, ir būtent ta
kryptimi JAV viešintys Lietuvos politikai ir bando eiti.
Kitas mūsų politikų viešnagės Amerikoje tikslas buvo patikimų ir
stiprių investicijų, be kurių, pasak Degutienės, Lietuva negalės
ekonomiškai atsikelti, paieškos. ,,Todėl, – Balzeko
muziejuje susirinkusiems sakė Degutienė, – šiandien mūsų
pagrindinis uždavinys – visomis išgalėmis ieškoti
investuotojų, o svarbiausios paieškos kryptys –
informacinės technologijos, biotechnologija.” Seimo pirmininkė
sakė nepritarianti vis dar gajam galvojimui, jog valstybę atgaivins
žemės ūkis, statybos. Ji įsitikinusi, jog Lietuva užsienio kapitalui
gali pasiūlyti vienintelį dalyką – intelektą, žmogaus protą, ir
būtent jį pirks pasaulis. Todėl rugsėjo 16 d. Čikagoje susitikusi su
miesto meru ji ne tik perdavė Vilniaus mero Artūro Zuoko kvietimą
atvykti į Vilnių, bet ir pasiūlė atsivežti su savimi verslininkų
delegaciją.
,,Net ir po 20 metų JAV lieka Lietuvos saugumo garantu”
Spaudos konferencijoje kalbėjęs LR Seimo Užsienio reikalų komiteto
pirmininkas Emanuelis Zingeris, šio apsilankymo Washington, DC
metu išrinktas antrai kadencijai pirmininkauti Demokratinių
Bendrijų forumui, sakė, jog net ir po 20 metų JAV lieka Lietuvos
saugumo garantu. ,,Amerika yra pajėgi pasipriešinti toms
grėsmėms, šalia kurių mes esame”, – sakė jis. Pasak
Zingerio, Lietuvos Konstitucijoje įrašyta svarbi nuostata, jog
mūsų šalis negali orientuotis į Rytų sąjungas. Praėjus 20 metų
matome, kad šalia mūsų sienų yra nedemokratinė erdvė.
Politikas pripažino, jog yra gėdinga, kad Lietuva savo gynybai skiria
labai mažą šalies biudžeto dalį – vietoj 2 –
tik 0,8 proc. Už Lietuvą tarp NATO narių gynybai mažiau skiria tik
Liuksemburgas. ,,Mes turime nustoti veidmainiauti ir ateityje kuo
daugiau skirti savo gynybai, – teigė LR Seimo Užsienio reikalų
komiteto pirmininkas, – nes jei šalis savęs negina, galų
gale ją pradeda ginti kažkas kitas.”
Zingeris paragino JAV lietuvius nepamiršti išrinktiems
nariams JAV Kongrese vėl ir vėl priminti, jog Lietuva yra patikimas
partneris ir kad JAV vienintelė gali pasakyti, jog Baltijos
šalys neatiteks tiems, kas norėtų ją kada nors valdyti. ,,Mums
labai svarbu, – sakė jis, – kad Jūsų balsas skambėtų, kad
kalbėtumėte su savo Kongreso nariais, kad nereikėtų laukti kokios nors
krizės, nes vos tik nutinka didesnis įvykis pasaulyje, kuris nukreipia
visų dėmesį, Rusija iškart suaktyvina savo veiksmus mūsų
regione, iš karto prasideda bandymas vėl įjungti traukos
mechanizmus ir traukti mus atgal.”
Zingeris patikino, jog Lietuva nepamiršo JAV lietuvių
įnašo Lietuvai siekiant nepriklausomybės, ypač 1990 metais, kai
buvo pasitelktos visos įmanomos priemonės. ,,Už tai norėčiau padėkoti,
– sakė jis. – Visa tai yra mūsų širdyje.”
Į Čikagą LR Seimo pirmininkę ir jos vadovaujamą delegaciją atlydėjęs
ambasadorius Pavilionis priminė, jog kitų metų pavasarį Čikagoje vyks
NATO viršūnių susitikimas, todėl ragino Amerikos lietuvius
daryti viską, kad NATO vadovai išgirstų nerimą dėl Lietuvos
saugumo, kad sprendimai dėl saugumo, įskaitant santykius su Rusija,
nebūtų daromi Lietuvos sąskaita. Zingeris paantrino pridurdamas, jog
būtų gerai Baltijos valstybėse įtvirtinti nuolatinę NATO oro policijos
misiją, kuri numatyta tik iki 2014 metų.
Ragino rengti kampaniją ,,Balsuok, Amerika!”
Paklausta apie išeivijos lietuviams ypač aktualų dvigubos
pilietybės klausimą, Degutienė sakė, jog šioje problemoje ji
mato du atsakymus: teisinį ir emocinį. Pasak jos, Lietuvos politikai
mąsto vienodai: Pilietybės įstatymą priimant, 88 Seimo nariai balsavo
už dvigubą pilietybę (abiem kartais, net ir po LR prezidentės veto,
Degutienė balsavo už dvigubą pilietybę – Red.). Bet, sakė ji, yra
kitas dalykas: Lietuvos Konstitucija buvo priimta 1992 metais, kai buvo
bijomasi, jog visi tuo metu Lietuvoje gyvenę rusai gali tapti Lietuvos
piliečiais, todėl 12 straipsnyje yra parašyta: „Tik
išimties tvarka”. Šiandien padėtis yra
visiškai kitokia, sakė Seimo pirmininkė, ir dabar jau turime
spręsti savo tautiečių klausimą. ,,Tik dabar vietoj tos išimties
gavosi taip, kad tų išimčių nelieka, – sakė politikė.
– Vis dėlto vienintelis kelias, kuris iš karto
išspręstų problemą, – pakeisti šį Konstitucijos
straipsnį referendumo būdu.”
Pasak Degutienės, šiandien didžiausia problema yra su tais,
kurie iš Lietuvos išvažiavo neseniai. ,,Kuo jie kitokie?
– retoriškai klausė ji. – Jie, lyginant su kitais
emigrantais, yra labiausiai nuskriausti. Taisėme, taisėme ir tų
išimčių pridarėme dar daugiau, nei kad jų buvo. Ir gavosi, kad
mūsų išeiviai yra tarytum surūšiuoti. Ir tai negerai. Bet
jei naujiems emigrantams duosime pilietybę, tada nebus jokių
išimčių. Todėl ir reikia, kad 12 straipsnyje išnyktų
sakinys ‘išimtiniais atvejais’.”
Degutienė sutiko, jog pilietybės klausimas tikrai nėra
išspręstas, ir patikino susirinkusius, jog, prasidėjus rudens
sesijai Seime, vėl bus prie jo sugrįžta. ,,Jei bus galutinis atsakymas,
kad reikia tik referendumo, neturėsime kitos išeities, kaip tik
jį rengti.” Nors, perspėjo Lietuvos politikė, čia yra rizikos. Mat
referendumų praktika Lietuvoje yra tokia, jog daug jų neįvyko. Yra ir
kitų objektyvių kliūčių sėkmingam referendumui surengti, pvz., kad
dvigubos pilietybės klausimas būtų įtrauktas į balsavimą, reikia
surinkti 300,000 piliečių parašų. Seimo pirmininkė taip pat
sakė, jog referendumą reikėtų rengti per Seimo rinkimus, kurie įvyks
jau kitų metų spalį, antraip žmonės tikrai nesusirinks.
Lietuvos ambasadorius JAV Pavilionis paragino JAV lietuvius įrodyti,
jog jie ne tik moka reikalauti savo teisių, bet ir moka kovoti už savo
teises. ,,Įrodykite, kad jūs esate politiškai aktyvūs, –
kvietė jis, – suruoškite kampaniją ‘Balsuok,
Amerika!’”
Susitikimas su išeivijos lietuviais Pasaulio lietuvių centre, Lemont,
Illinois. Jono Kuprio nuotraukos
LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.