arch
LTSC valdybos pirmininkas dr. Augustinas Idzelis ir JAV LB Krašto valdybos pirmininkas Vytas Maciūnas aptaria LTSC veiklą. Nuotr. Kristinos Lapienytės

Lituanistikos tyrimo ir studijų centras –
tikslai ir uždaviniai po 27 metų nesikeičia

Dr. AUGUSTINAS IDZELIS
LTSC valdybos pirmininkas

Prieš 27 metus, būdamas geografijos profesorius Kent State University, parašiau straipsnį ,,Lituanistikos tyrimo ir studijų centras – tikslai ir uždaviniai” (,,Draugas’’, 1983 m. lapkričio 19 d.). Straipsnyje konstatavau, kad Lituanistikos tyrimo ir studijų centras (LTSC) yra svarbi institucija dėl dviejų priežasčių: ,,Pirma, Centras turi reikalingą infrastruktūrą; erdvias patalpas Jaunimo centre, vieną iš didžiausių ir vertingiausių lituanistinių bibliotekų Vakaruose, archyvams kopijavimo ir duplikacijos mašinas, video aparatūrą, kompiuterį ir kitas reikalingas priemones. Antra, Centras yra lietuvių rankose ir nėra priklausomas kokiai nors svetimai institucijai.”

Straipsnyje taip pat apibendrinau LTSC tikslus ir uždavinius: ,,Mano manymu, Centro uždaviniai tyrimų srityje yra trys: (1) rinkti informaciją, (2) ruošti mokslines studijas ir (3) skleisti tiriamųjų darbų rezultatus. Pirmasis uždavinys jau yra vykdomas. Dabar atėjo laikas nustatyti tyrimų darbo eigą ir kryptį. Tyrimų programa turėtų traukti ne tik pripažintus mūsų mokslininkus, bet taip pat jaunos kartos žmones, kurie ruošia ar planuoja ruošti tezes ar disertacijas lituanistikos srityje. Centras taip pat galėtų atlikti užsakomus specifinius tyrimų ir dokumentacijos darbus, kurie jau dabar yra aktualūs lietuviškai visuomenei. Kaip pavyzdį galima paminėti lietuvių rezistenciją prieš vokiečius per Antrąjį pasaulinį karą.”

Po 27 metų pamiršau, kad esu parašęs straipsnį apie LTSC veiklą ir tikslus. Tik šią vasarą, tvarkydamas savo raštus, radau kopiją. Buvau maloniai nustebintas – mano analizė buvo nuosekli ir teisinga. Per dr. Jono Račkausko ilgą kadenciją (1982– 2009) jo darbo dėka LTSC ir padaliniai ne tik surinko milžinišką kiekį knygų ir archyvinės medžiagos, bet ir tapo rimtų mokslinių darbų puoselėtoju ir leidėju. Pastarasis pasiekimas nėra gerai žinomas lietuviškoje visuomenėje.
• • •

Per 25 metus (1982–2007) LTSC išleido 54 knygas – iš jų 18 anglų kalba. William Urban mokslinis veikalas ,,Tannenberg and After” yra įtrauktas į sarašą 30 geriausių istorinių knygų, išleistų 2001 metais. Tai didelis laimėjimas. Knygą galima užsisakyti LTSC, jos kaina 38.50 dol. (daugiau informacijos rasite internete: http://www.lithuanianresearch. org/lit/ltsc/visosknygos.htm). Atsižvelgiant į tai, kad šiais metais yra Žalgirio mūšio 600 metinės, knyga būtų puiki dovana besidomintiems Lietuvos istorija. Naujausia LTSC išleista knyga yra ,,Šv. Kazimiero lietuvių kapinėms 100 metų” (ats. redaktorė Skirmantė Miglinienė).

Žmonės užsisako Centro išleistas knygas, ypač didelę paklausą turi knygos anglų kalba. Nuo š. m. balandžio 20 d. iki birželio 30 d. knygų užsakymai Centrui davė 792.00 dol. pajamų. Knygas galima užsisakyti e. paštu: info@lithuanianreasearch. org.
• • •
1983 m. straipsnyje aš paminėjau, kad VI PLB seimas pripažino LTSC reikšmę ir svarbą: ,,Išeivijos mokslinio gyvenimo bei išeivijos tikslų ir problemų moksliniam tyrinėjimams ir sprendimui reikia centrinės tyrimų ir studijų įstaigos, lietuviško ‘think tank’. Todėl VI Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas pritaria Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui, įsikūrusiam Jaunimo centre, Chicagoje, ir skatina visus lietuvius bei lietuvių organizacijas tiek morališkai, tiek materiališkai remti jo darbus ir pastangas, ypač lituanistinių archyvų telkimą ir jų išlaikymą ateičiai.”

Daug metų prabėgo nuo VI PLB seimo, tačiau lietuvių visuomenė nepamiršo seimo raginimo remti LTSC. Centro archyvai auga, gauname naujų siuntų su reta ir vertinga istorine medžiaga. Lietuviai JAV toliau finansiškai remia LTSC, ir aukų suma didėja. Balandžio mėnesį prasidėjo LTSC metinis aukų vajus. Iki liepos pradžios centras aukų surinko daugiau kaip 7,400 dol. Dešimt asmenų paaukojo nuo 150 dol. iki 1,200 dol. Praėjusiais metais (2009) metinis aukų vajus atnešė LTSC 4,150 dol. Tais metais Centrui finansiškai ypač padėjo a. a. dr. Mildos Budrienės testamentinis palikimas (10,000 dol.). Šiais metais kol kas Centras negavo jokių testamentinių palikimų, o jie yra labai reikalingi.

Didelę finansinę paramą LTSC centras gauna iš Lietuvių Fondo (LF). Šiais metais Centras gavo 18,000 dol. Palyginti su 2009 m., paskirta suma sumažėjo, tačiau, atsižvelgiant į prastą JAV ekonominę padėtį, ji nėra bloga. LF pinigai padengia 85 proc. mūsų patalpų nuomos tėvams Jėzuitams ir Jaunimo centrui. Be LF paramos LTSC negalėtų užmokėti nuomos už patalpas, ir tolimesnis mūsų likimas būtų neaiškus.
• • •

Trumpai norėčiau pranešti lietuviškai visuomenei apie dabartinius LTSC darbus. Š. m. gegužės 29 d. ,,Drauge” pasirodė Loretos Timukienės straipsnis apie Clevelando ,,Tėvynės garsų” radijo programos dešimtmečių kelionę. Straipsnis baigėsi klausimu: ,,Be abejo, ‘Tėvynės garsai’ turi sukaupę didelį įrašų archyvą, kuriame yra įvairios muzikinės ir dokumentinės medžiagos. Įdomu, ar bus pasirūpinta šiais margaspalviais mūsų tautos turtais – dešimtmečių lietuviško gyvenimo atspindžiais ir čia, ir tėvynėje?”

Clevelando ,,Tėvynės garsų” radijo programos vedėjas buvo Juozas Stempužis (1920–1992). Norint įvertinti ,,Tėvynės garsų” radijo archyvo istorinę reikšmę, reikia pažvelgti į Clevelando lietuvių praeitį ir ypač į J. Stempužį kaip žmogų, visuomenės veikėją ir lietuvį patriotą. J. Stempužis buvo vienas iš tų retų žmonių, kuris ne tik užėmė svarbią vietą Clevelando amerikietiškame gyvenime, bet ir tapo vadovaujančiu asmeniu lietuviškoje veikloje bei tos veiklos radijo metraštininku. Po jo mirties radijo programos vedėja tapo Aldona Stempužienė.

Paskutinė A. Stempužienės ,,Tėvynės garsų” radijo laida įvyko š. m. gegužės 9 d. Balandžio mėnesį A. Stempužienė susisiekė su LTSC ir pareiškė norą perduoti ,,Tėvynės garsų” archyvą Centrui. Birželio 11 dieną susitikau su A. Stempužiene Clevelande ir apžiūrėjau archyvą. Mano nuomone, tai yra vienas iš svarbiausių lietuviško gyvenimo Amerikoje paveldo liudytojų. Archyvo medžiaga – tai balsai iš praeities, kurie prisidėtų prie tautinės sąmonės išlaikymo ne tik čia, bet ir Lietuvoje. (Ilgesnis straipsnis apie ,,Tėvynės garsų” archyvą pasirodys šiek tiek vėliau.)

LTSC nuolat gauna didelį skaičių lietuviškų knygų. Dr. Enata Skrupskelytė, kuri aukoja savo laiką ir talentus, jas nuolat kataloguoja ir tvarko. Dublikatines knygas centras siunčia į Lietuvos bibliotekas. Šiuo metu turime beveik 150 dėžių su knygomis, kurias numatome siųsti į Lietuvą vasaros pabaigoje.

Tarp dublikatinių knygų yra ir labai vertingų leidinių. Jų sąrašas šiuo metu sudaromas ir bus paskelbtas spaudoje, kad visuomenė galėtų įsigyti tas knygas ir taip paremtų LTSC. Pvz., Centras turi daugiau kaip 10 pilnų komplektų ,,Lietuvių enciklopedijos” (36 tomai). Jų paklausa didelė, nes LE yra tapusi bibliografine retenybe.

Darbas LTSC vyksta visą vasarą. Liepos 6 d. centre lankėsi Romas Sakadolskis iš Vilniaus, rengęs interviu su Petru Petručiu. Liepos 17 d. JAV LB Krašto valdybos pirmininkas Vytas Maciūnas susitiko su dr. A. Idzeliu aptarti Centro padėties.

Tad LTSC, gyvuojantis jau 27 metus, tęsia savo darbus, kurių ne mažėja, o daugėja, vykdydamas savo įkūrimo pradžioje numatytus uždavinius. Lietuviška visuomenė kviečiama prisidėti prie Centro veiklos ir archyvų išsaugojimo.