Visuomeninėje vadyboje moterų vis dar daugiau

Romualdas Kriaučiūnas

Jau kuris laikas kaupiu informaciją apie įvairių lietuviškų organizacijų vadybų sudėtį. Kai paštu ateina koks nors prašymas aukoti ar kokiu kitu reikalu, beveik visada ant laiško paraštėse būna išvardyti tos organizacijos tarybos ir valdybos nariai, patarėjai, administratoriai, įgaliotiniai ir t.t. Per pusmetį susikaupė informacija apie aštuonias lietuvių išeivijos JAV organizacijas ar jų padalinius, veikiančius gana savarankiškai.

Į turimą informaciją iš arčiau pažiūrėti dabar, o ne vėliau paskatino ,,Draugo” rugsėjo 4 d. laidoje išspausdinta nuotrauka. Nuotraukoje – trylika savanorių, talkinusių ,,Draugo” skaitytojams išsiųsti loterijos knygutes su laišku. Penkios tų savanorių yra moterys (38 proc.), o likusieji 8 – vyrai (62 proc.). Ši proporcija įdomi tuo, kad ji kertasi su nusistovėjusia prielaida, kad kuo arčiau ,,juodo darbo”, tuo daugiau moterų. O gal kitos į nuotrauką nepatekusios moterys darbavosi virtuvėje, ruošdamos užkandą nuotraukoje matomai darbo komandai? Kita populiari ir teisinga prielaida yra, kad moterys viršija vyrus svarbiuose darbuose, tokiuose kaip mokytojavimas lituanistinėse mokyklose, vadovavimas jaunimo organizacijose. Tačiau ne apie tai čia noriu pakalbėti.

Pradžiai abėcėlės tvarka išvardysiu tas aštuonias organizacijas, kurių laiškus po ranka turiu. Tai: Draugo fondas, Lietuvių Fondas, Lietuvos partizanų globos fondas, Lithuanian Children’s Relief, Inc., Lithuanian Mercy Lift, Pasaulio lietuvių centras, ,,Saulutė” (Sunlight Orphan Aid for Lithuania) ir Tautos fondas. (Jei skaitytojai pasiges daugelio kitų garbingų organizacijų ir panašia informacija pasidalins, iš anksto dėkoju.)

Esame pripratę organizacijos oficialaus laiško viršuje matyti tarybą, revizijos komisiją, po to valdybą, teisinius patarėjus, administratorius ir t. t. Tačiau ne visos paminėtos organizacijos yra taip susitvarkiusios. Priežasčių tam gali būti įvairių. Vienos gal tos informacijos ant siunčiamų laiškų nededa, o kitos, pvz., Lietuvos partizanų globos fondas, priklauso vienai iš JAV LB tarybų. Panašioje padėtyje yra ir ,,Saulutė”, priklausanti Pasaulio Lietuvių Bendruomenei. Taigi apibendrinti esamą padėtį nebuvo taip paprasta. Ieškojau praktiškos išeities ir minėtose organizacijose skaičiavau moterų ir vyrų skaičių taryboje bei valdyboje. Taip pat atskirai, pagal lytį, sudėjau kitas pareigas užimančius asmenis.

Iš viso susidarė 184 asmenų sąrašas. Keturioms organizacijoms vadovauja moterys (Draugo fondas, Lithuanian Children’s Relief, Inc., ,,Saulutė” ir Tautos fondas), o likusioms keturioms – vyrai (Lietuvių Fondas, Lietuvos partizanų globos fondas, Lithuanian Mercy Lift ir Pasaulio lietuvių centras). Kartu sudėjus šias organizacijas tarybose ir valdybose dirba 137 asmenys. Iš jų 45 proc. yra vyrai, o 55 proc. – moterys. Kitose pareigose suskaičiavau 39 asmenis. Iš jų 49 proc. yra vyrai ir 51 proc. moterys.

Daugiausia moterų dirba ,,Saulutėje”. Šalia pačios pirmininkės – yra išvardyta 40 moterų, bet nė vieno vyro. Kitose dviejose organizacijose moterys irgi veda: Lithuanian Children’s Relief, Inc. ir Lithuanian Mercy Lift. Didžiausia vyrų proporcija susidarė paeiliui – Pasaulio lietuvių centro taryboje/valdyboje (76 proc.), Lietuvos partizanų globos fondo valdyboje (75 proc.), Draugo fonde (71 proc.), Tautos fondo taryboje/valdyboje (71 proc.) ir Lietuvių Fondo taryboje/valdyboje (65 proc.). Peršasi išvada, kad moterų proporcija didesnė karitatyvinėse paslaugose, vaikų ir šeimų rėmime bei sveikatos priežiūroje.

Vyrai viršija moteris pinigų telkimo, mūrų plėtros ir paramos ginklo broliams srityse. Ačiū joms ir jiems visiems, toms mūsų visuomeninio gyvenimo nepailstamoms skruzdėlytėms ir bitutėms, kurios išgyvenamus sunkumus kitiems ne tik palengvina, bet dažnai ir patį gyvenimą daugiau įprasmina.