Tauro Bublio nuot.
Lietuva maža, bet lanksti šalis
Pirmą kartą Čikagoje vykusiame PLEF’e dalintasi gerąja verslo patirtimi Lietuvoje

Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF), Lietuvos verslo konfederacijos kas dveji metai rengiamas užsienyje, pirmą kartą atkeliavo į Čikagą. Šių metų rugsėjo 21 dieną Čikagos centre esančiame viešbutyje ,,Four Seasons” šurmuliavo apie 200 forumo, šįkart skirto keturioms sritims – informacinių technologijų ir komunikacijų, biotechnologijų, aukštos pridėtinės vertės gamybos ir medicininio turizmo, dalyvių. Forume, pavadintame ,,Lietuva – vartai į Europą”, dalyvavo apie 20 Lietuvos įmonių, nemažas būrys JAV bendrovių, tarp jų – tokie garsūs vardai kaip ,,Hitachi”, ,,Baxter Healthcare Corporation”, ,,Holtec International”, ,,Sterling Engineering”, ,,Xomix LTD”, ,,Liquio Corporation”, ,,Chevron” ir kt.

Apie forumą, jo uždavinius ir tikslus, taip pat apie Lietuvos ekonominę padėtį bei sąlygas joje investuoti forumo metu ir po jo paprašėme pasakyti savo nuomonę keletą jo dalyvių.


Algimantas Akstinas, Lietuvos verslo konfederacijos gen. direktorius: Šiandien turime didinti investicijų pritraukimą į Lietuvą. Rodikliai rodo, jog šioje srityje yra daug darbų. Vienas iš jų – Lietuvos žinomumas. Lietuva – maža šalis, bet apie ją mes nenorime kalbėti kaip apie mažą valstybę. Tad sakome: ,,Maža, bet sumani šalis” (angl. small, but smart). Taigi žodis ,,smart” šiuo atveju reiškia ne mažumą, bet lankstumą.

Aplinka verslui ir investicijoms Lietuvoje yra nebloga ir tai reikia išnaudoti. Trūkumai (forumo metu minėti teisės dokumentai, įstatymų nenuoseklumas) šiuo atveju nėra reikšmingi. Lietuvoje yra sukurtas institucijų, atsakingų už investicijas ir jų paiešką, tinklas, prie jo norime prijungti ,,Globalios Lietuvos” programą, kurios viena iš nišų – Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu – šiandien sėkmingai naudojamės. PLEF’o indėlis yra didelis. Rengdami šį forumą, kiekvieną kartą keičiame temas. 2009 m. vykusiame pirmame PLEF’e neapsirbojome tik lietuviais, bet į jį pakvietėme ir garbės konsulus, komercijos atašė, Lietuvos draugus. Vėliau atsirado naujas pasiūlymas – į PLEF’ą pakviesti jaunimą. Taip atsirado papildomos kryptys: susikūrė tarptautinis socialinis tinklas ,,Globalios Lietuvos lyderiai” (angl. Global Lithuanian Leaders, GLL), vienijantis įvairių sričių profesionalus ir karjeros aukštumas užsienyje bei Lietuvoje pasiekusius lietuvius, šių metų vasarą Lietuvoje vyko Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavimas. Šiandien jau galvojame apie 2013 metų PLEF’ą, kuris vyks Lietuvoje. Jo metu svarstome galimybę pristatyti jauną verslą.

Steven M. Sherman, ,,Krieg DeVault LLP” partneris: Renginys buvo labai profesionalus: geri kalbėtojai, geri pranešimai. Nėra jokios abejonės, jog, šalia tiesioginių verslo ryšių užmezgimo šalies reklamavimas vaidina itin svarbų vaidmenį bet kurioje verslo misijoje. Puikiai parinkta forumo vieta – viešbutis ,,Four Seasons” yra itin tinkama vieta tokiam renginiui. Turėjau galimybę pasikalbėti su nemažu būriu Lietuvos verslo atstovų, manau, jog ateityje galime imtis naujo projekto su Lietuva.

Žygimantas Pavilionis, LR ambasadorius JAV: Man labiausiai šiame renginyje patiko lietuvių verslininkų drąsa atvažiuoti į Čikagą. Jie patys investavo į šią kelionę, ir jų pasiruošimo lygis bei skaičius rodo, kad galų gale lietuvių verslas išdrįsta eiti ir į Amerikos rinką. Apsiprasti su šia mintimi padėjo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, kai mažesnės Lietuvos įmonės, įgijusios galimybę pasinaudoti ES pinigais, ir ryšiais, gerai pasijutusios ES rinkoje, išaugo, įsitvirtino ir, patikėjusios savo sėkme ES, ėmė dairytis toliau. Manau, jog Amerikos rinka gal net yra tinkamesnė mums jau vien dėl to, kad čia lietuvius gana gerai žino ir gerbia, ko nėra ES. Jau nuo XIX a. lietuviai Amerikoje turi sukūrę puikų savo įvaizdį – jie darbštūs ir atsakingi žmonės. Galima sakyti, kad net ir verslo kultūra Lietuvoje yra gana amerikietiška: žmonės daug dirba, o mokesčiai yra vieni iš mažesnių Europoje.

Tikiuosi, jog šis renginys – tai tik pradžia mūsų ekonominių nuotykių Amerikoje. Viliuosi, jog tai taps ne tik nuotykiu, ne tik atsitiktine sėkme, bet ir įprasta kasdienybe, nes galimybės yra milžiniškos – tiek amerikiečių investicijoms Lietuvoje, tiek mūsų investicijoms čia, Amerikoje. Džiaugiuosi, kad Čikagai, kaip ir daugeliu kitų klausimų, pavyko tuos kelius atidaryti.

Angelė Kavakienė, „Food Depot International” prezidentė, Lietuvių verslininkų tarybos pirmininkė: Labai gerai, kad rengiami panašūs renginiai, nesvarbu, kur jie vyksta – žmonės apie Lietuvą turi žinoti kuo daugiau. Kuo daugiau žinos, tuo didesnė tikimybė, kad jie norės užmegzti verslo santykius su Lietuva ir nebijos bendradarbiauti. Vienintelis dalykas, ko norėčiau palinkėti forumo rengėjams ateityje, – konkretumo. Tokiuose renginiuose norėčiau sulaukti daugiau konkrečios pagalbos verslininkams.

Randy Miller, ,,The Moore Company” atstovas: Renginys ir jo kokybė paliko labai gerą įspūdį. Man patiko pranešimų turinys, jų informatyvumas. Kiekvienas jų buvo skirtingas, todėl galėjome susidaryti nuomonę, kaip toli Lietuva pažengė skirtingose ekonomikos srityse. Manau, jog kai kuri forume pateikta statistika apie Lietuvos ekonominę pažangą, kuri gana skiriasi nuo likusių ES šalių, galėtų būti itin naudinga, kalbant apie Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms.

Rimantas Žylius, LR ūkio ministras: PLEF‘ą pavadinčiau kiek kito pobūdžio renginiu nei prekybinės misijos. Šio renginio tikslas yra sudaryti progą versle ar įmonėse dirbantiems lietuviams ar Lietuvai prijaučiantiems susitikti, užmegzti ryšius. PLEF’u siekiama sudaryti progą tiems žmonėms, kurie turi sentimentų Lietuvai, kurie turi lietuviškų šaknų ir kurie dirba ekonominėje srityje, mylėti Lietuvą ne per atstumą, ne per internetą, o tiesiogiai. Norime, kad jie išgirstų istorijas, jog Lietuva šiandien yra tikrai kitokia, jog ji yra viena iš įdomiausių ES valstybių, po krizės atsigavusi taip, kad jau atsidūrė didžiųjų ekonominių teorijų sūkuryje, kurios klausiama, ar jos atvejį tinka pritaikyti ir kitoms krizės nualintoms šalims, ar tai – unikalus atvejis.

Svarbu yra ir tai, jog PLEF’as suteikia progą pergalvoti, kas yra emigracija, kas yra emigrantai. Ar žmonės, kurie gyvena užsienyje ir negalvoja grįžti į Lietuvą, – vis dar yra lietuviai? Ko vertas tas, kuris išvažiavo ir pan.? Kaip parodė Londono olimpiada, lietuviui, turinčiam talentą, buvo reikalingos kažkur kitur sukurtos sąlygos, kad galėtų atsiskleisti. Rūta Meilutytė yra geras to pavyzdys. Man atrodo, jog tokie dalykai, tokie renginiai rodo, jog Lietuva turi ką duoti pasauliui, o pasaulis turi ką duoti Lietuvai.

Neina kalba apie tai, kad viską turime pasistatyti Lietuvoje, jog nė vienas lietuvis nenorėtų išvažiuoti iš Lietuvos. Lietuva turėtų norėti ir stengtis, kad jos žmonės galėtų išskleisti savo talentus, o tai reiškia, kad jei esi talentingas bankininkas, tau turbūt nebūtina gyventi Lietuvoje. Tau reikia būti Londone, Frankfurte, Bankoke – ten, kur vyksta rimti dalykai. Šia prasme toks forumas yra vienas iš globalios Lietuvos vizijos įgyvendinimų, kai Lietuva pristatoma esanti ne tik tam tikroje teritorijoje, bet ir ten, kur gyvena lietuvis ar žmogus, turintis lietuviškų šaknų. Todėl manau, jog nebūtina gyventi Lietuvoje, nebūtina grįžti į Lietuvą tam, kad galėtum mylėti Lietuvą, kad galėtum turėti su ja ryšį. Tokios nuostatos įgyvendinimas – ilgoji PLEF’o perspektyva.

Kita vertus, šiuo renginiu siekiama pabrėžti du dalykus: kaip užsienio investuotojai atranda Lietuvą ir ką joje atranda. Tai darome tam, kad tautiečiai ir amerikiečiai galėtų pamatyti, kuo Lietuva gali būti įdomi. Kaip parodė šios dienos išgirstos istorijos, užsienio įmonės Lietuvoje atranda net daugiau, nei tikėjosi. Šiuo metu Lietuva turi vieną palankiausių verslo aplinkų, itin patraukliai atrodančių JAV rinkos kontekste. Mes turime stipriai augančią ekonomiką eksporto srityje, mes laimime prieš kitas įmones Europoje – mūsų eksporto apimtys didėja, kai tuo tarpu Europos ekonomika neauga, tai reiškia, kad šioje kruvinoje kovoje mes laimime. Tai yra motyvai, kurie ir atveda į Lietuvą užsienio įmones, neturinčias jokio ryšio su Lietuva.

Per paskutinius ketverius metus požiūris į investicijas Lietuvoje labai pasikeitė. Visos politinės partijos į užsienio investicijas žiūri teigiamai. Tad nemanau, jog po Seimo rinkimų šioje srityje įvyks koks nors esminis pasikeitimas. Visos partijos nori, kad investicijos ateitų į Lietuvą, visos supranta jų vertę. Investicijos yra svarbios ne tik todėl, kad jos sukuria darbo vietas, bet ir todėl, kad jos atneša į Lietuvą kitokią kultūrą. Lietuva darosi atviresnė, į šalį atėjusios užsienio įmonės parodo, kaip reikia rūpintis savo darbuotojais. Tame matau labai daug teigiamų pusių. Mes investuotojams sakome: ,,Jūs turite unikalią galimybę, kurios neturite Rusijoje, Lenkijoje ar kitur, – jūs padedate mūsų šaliai keistis, gerėti.”

Kalbino Dalia Cidzikaitė, Agnė Ranonytė ir Ingrida Bublienė
Parengė D. Cidzikaitė



Sveikinimo žodį tarė Lietuvos ūkio ministras Rimantas Žylius. Tauro Bublio nuotraukos


Lietuvą forumo dalyviams pristatė prof. Pierre Jean Everaert.
Apie savo bendrovės sėkmę Lietuvoje kalbėjo Yolanda Bush, buvusi ,,Western Union” direktorė Lietuvoje.


AV Kongreso narys John Shimkus (k.) kalbasi su ,,Hitachi” atstovu. Dalios Cidzikaitės nuotr.


Tauro Bublio nuotr.