Šiliniai atlaidai Kanados Londono Šiluvoje

Edmundas Petrauskas

Nei lietus, nei audros, nei vėjai negeba sustabdyti įsibėgėjusios naujosios Šiluvos Marijos lietuvių katalikų bendrijos tarybos energijos ir entuziazmo. Šįkart suruošiant Šilinius atlaidus rugpjūčio 14-tos sekmadienį, po ką tik taip pasisekusios gegužinės vidurvasary, nors ir gedint savos 2006 m. uždarytos jaukios šventovės su sale.

Jau trečius metus neperžengus savos Šiluvos Marijos šventovės užrakinto pastato slenksčio (kurios gerove daugybę, ypač pastato likimo apsisprendimo krizės laiku, rūpinosi buvę parapijos tarybos nariai: A. ir I. Dragūnevičiai, J. ir A. Aušrotai, D. Chainauskienė, R. Dragūnevičiūtė, A. Janveaux, S. Navickas, ir P. Sergautis), manytum, atsirastų slogi tikinčiųjų apatija. Šiluvos Marijai Londone buvus žinomai kaip parapijai, o dabar vyskupijos pakeistai iš parapijos į bendriją (Christian community), atrodytų, kad nelauktai atsiras besidarbuojančiųjų trūkumas, koks nors nuliūdimas… Kur tau!

Buvusioji taryba ir visa, nors ir maža belikusi bendruomenė su savo gabiu administratoriumi prelatu kun. Jonu Staškevičium (5 metus išbuvusiu Londone klebonu prieš išsikeliant į Mississaugos Anapilį), gali tik džiaugtis ir didžiuotis naujosios tarybos narių – D. Grigėnienės, R. Dragūnevičiūtės, A. Janveaux, R. Mitalo, P. L. Sergaučio – iniciatyvomis ir darbais ir jų pagalbininkų S. ir O. Navickų, J. Aušroto ir Mišioms patarnaujančių pagalba pamaldose.

Nors labai pasigendama savos lietuviškos šventovės ir jos puikios talpios salės su virtuve, tenka tenkintis gražia, kur kas per didele Mary Immaculate bažnyčia, kurioje įprastu trečios valandos popiet laiku prasidėjo Šiluvos atlaidų šv. Mišių auka su prel. kun. Staškevičiumi, jo jautriu pamokslu, patarnaujant dailiems ,,altoriaus jaunuoliams”: G. Naujokaičiui ir S. Grigėnui. Šv. Raštą šia proga skaitė I. Naujokaitytė-Paransevičienė ir O. Navickienė.

Kaip visada pamaldoms, bet su šiai progai pritaikytomis giesmėmis Šiluvos Mergelės Marijos garbei, giedojo likusioji ,,Pašvaistės” choro dalis (vargonininkė dr. D. Andrulionytė-Armstrong). Be jų – be giesmininkų ir vargonais grojančios, girdėtume kur kas mažiau lietuviškų giesmių. Aukas ir gėles, pagerbiant Dievo Motiną Šiluvoje, nešė sesutės T. ir A. Naruševičiūtės.

* * *
Lietuvių kalbos žodyne rasime, kad ,,atlaidai” – tai ,,atleidimas, dovanojimas, pasigailėjimas – parapijinė šventė, atleidimas nuo skaistyklos bausmės už nuodėmes”. O šių dalykų visiems apturint, kiekvienam verta, apsimoka dalyvauti, už mažutę kainą vykti į atlaidus pragiedruliams.

Taip po Mišių, apie 4:30 val. p. p. buriantis net dvigubai gausesniam skaičiui dalyvių Petro Laisvio Sergaučio sodyboje, greitai buvo įsitikinta, jog gamta su uragano ,,Ike” rūsčiomis pasekmėmis nėra jau tokia atlaidi. Pro lietuvišką Čikagą praslinkęs po audrų ,,pavėlavęs” lietus, nespėjęs mūsų pasiekti ligi pat tokios džiugios gegužinės pabaigos birželio 22 d., šį kartą jau kerštingai atidundėjo ir pasiliko visai dienai, palaimingai prasigiedrinant tik sekmadienio ryte atlaidų Mišioms. Bet tik palaimos Mišioms, nes po jų buvome laiminami lietui apšlakstant. Neatlaidiems ,,Ike” lašams krintant, beveik 80 dalyvių rado prieglobstį L. P. Segaučio dvaro namo keturiuose kambariuose. Ne daug kas, ne daug kur gali suteikti pastogę 80čiai porų kojų pasisvečiuoti!

Sugužėjus sveteliams dvigubai gausiau nei bažnyčioje, prel. Jonui būtų buvę pravartu turėti mikrofoną, kad visi girdėtų Maldą, sukalbėtą prieš pradedant Atlaidų vaišes. Vis tiek, pakiliu balsu malda buvo Visagalio išgirsta.

Visas namas kvepėjo dangiškai. Ir tai ne viskas. Laisvio virtuvėje sparčiausiai sukantis tik dviem virėjom Rūtai Dragūnevičiūtei ir Aušrai Janveaux, padedant Teresei Naruševičiūtei, dalyviai vaišinosi gausiu – vien 120 balandėlių – įvairiu ir skaniu maistu ir savo pasirūpintais gėrimais.

Kai bilieto kaina buvo tik dešimt dolerių iš anksto (ir tik dviem doleriais daugiau prie durų), ir vieno iždininko (iždu rūpinasi trys) būtų užtekę nedideliu maišu lengvai pasiekti banką. Taryba gerai supranta paprastą dėsnį: branginantis mažinamas dalyvių skaičius. Mano manymu, jei valgoma už dvidešimt, bilietai verti penkiolikos. Esu mokęsis ekonomikos.

Na, ir turint savo gretose tokį akordeonistą muzikantą kaip prelatą Joną, net ir bebalsiai nori dainuoti! Ir dainuota! Iš Jono dainorėlio ,,Dainos pavakarėse” (jo pakraštėje Lietuvos) ir vietinės kantičkos. Šį kartą teatro nebuvo. Kiekvienas vaidino puikiai tik save, savo vaidmenis per gyvenimus puikiai išmokę.

Gaila, nebuvo šokta. Nei suktinio, anei polkos. Ne tik dėl vietos stokos, tokiai miniai dalyvaujant Laisvio pastogėje. Londono vyskupijai susirūpinus dėl Šiluvos Marijos šventovės stogo saugumo ir todėl ją užrakinus 2006tais ir jau trečius metus laikant ją uždarytą, ko blogo, (atkreipkite dėmesį – ne ,,ko gero”!) kas nors būtų dar uždarę ir Laisvio rezidenciją dėl galimo grindų nestiprumo pavojaus suktinius šokant… Dėkojame Šiluvos Marijai ir jos darbuotojams už puikius atlaidus Londone! Puikios, puikios Šilinės!

 Jau ateina Vėlinės, Visi Šventieji, Kalėdos ir Nauji 2009tieji! (čia tik pasiūlymas – juk lengviau ir svarbu ,,patarti”, nei dirbti ir įvykdyti…). Sutemus skirstytasi ,,lyg savus mielus, šiltus namus paliekant”, kaukiant ir blaškantis uragano ,,Ike” vėjams, nors lietui kiek ir apstojus.