„Eichstatter Kurier” atgarsiai apie Adamkaus apsilankymą

Romualdas Kriaučiūnas

,,Draugo” 2008 m. liepos 5 d. laidoje buvo parašyta apie besiartinan čią Eichstatt miesto, esančio Vokietijos Bavarijoje, 1100 metų sukaktį. Taip pat buvo paminėta, kad prezidentas Valdas Adamkus pakviestas į sukakties iškilmes. Jis tame mieste 1946 metais baigė po Antrojo pasau linio karo įsteigtos lietuviškos gimna zijos pirmąją laidą.

Dabar prof. dr. Alfred Bammesberger dėka gavau keletą ,,Eichstat ter Kurier” laikraščio iškarpų, kur aprašomas ir nuotraukose parodomas Lietuvos Respublikos prezidento apsilankymas liepos 2-3 dienomis. Su prezidentu kartu atvyko ir jo žmona Alma, kuri taip pat mokėsi toje lietuvių gimnazijoje. Aprašyme pakartojama mano ankstyvesnė pastaba, kad Kristupo Kolumbo Amerikos atradimas ir prie miesto Rebdorf kaime esančio alaus bravaro įsteigimo metai sutampa – 1492-ieji! Vienoje didelėje nuotraukoje rodoma, kaip apsilankymo metu prezidentas ir miesto burmistras Josef Schmidramsl nuotaikingai pozuoja su pakeltais alaus bokalais.

Prezidentas atskrido tiesiai iš Gruzijos. Jį lydėjo 24 asmenų delegacija, įskaitant Gabrielių Žemkalnį ir jo žmoną Danutę. Jie, kaip ir būsimasis prezidentas, lankė tą pačią lietuvių gimnaziją. Mieste prezidentas pasirašė auksinėje svečių knygoje ir kalbėjo iškilmių metu apie pokario metais Rebdorf stovykloje priglaustus tautiečius, kurie svajojo apie savo šalies laisvę. Dabar ta laisvė jau turima. Įdomus momentas buvo prezidento apsilankymas Rebdorf vienuolyne, kuris buvo paverstas į tremtinių stovyklą. Dabar tuose pastatuose įsikūrusi berniukų mokykla. Vakarieniauta ten pat. Paminėti bavariški kiaulienos patiekalai su bulvių ir kopūstų salotomis. Aišku, buvo ir vietinio Hofmuhl alaus.

Reportaže minima Rebdorf vienuolyno bažnyčioje lietuvių įmūryta paminklinė lenta. Prie jos susirinkusiems prof. Alfred Bammesberger prabilo lietuvių ir vokiečių kalbomis. Turiu visą jo trumpos kalbos tekstą:

,,Jūsų Ekscelencija, Gerbiamas Pone Prezidente, gerbiamoji ponia Adamkiene,

Gali būti, kad šis momentas Jums ir mums svarbiausias Jūsų apsilankymo metu. Čia labai graži Rebdorfo vienuolijos bažnyčia, čia meldėsi lietuviai tremtiniai po karo, tarp jų ir Jūs. Oficialus tremtinių pavadinimas buvo ‘Displaced Persons’. Sutrumpintas – ‘DP’. Lietuviai šį akronimą su humoru aiškino kaip ‘Dievo paukštelius’.
Šitas paminklas buvo pabaigtas statyti tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt devintų metų kovo ketvirtą dieną.

Lotyniškai parašytas tekstas (ant paminklinės lentos) sako:
Penkerius metus (1945-1949) šioje bažnyčioje tūkstantis lietuvių, karo metu netekusių laisvės ir savo tėvynės, dėkojo Dievui už sveikatą ir globą ir meldėsi, kad būtų grąžinta pasauliui taika ir Lietuvai nepriklausomybė.

Po lenta yra dokumentas, kuriame pateikta informacija apie gyvenimą Rebdorfo lageryje. Sakoma, kad buvo daugiau nei tūkstantis žmonių lageryje, bet tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt aštuntųjų metų bėgyje daug tremtinių iškeliavo į kitus kraštus. Todėl lageris buvo uždarytas tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt devintais metais.

Pasirašė Petras Ličkus, komiteto prezidentas.

Galėtume pasakyti, kad ‘dievo paukšteliai’ išlėkė. Esame labai laimingi ir dėkingi, kad du iš tų paukščių grįžo šiandien trumpam apsilankymui apžiūrėti tuometinį lizdą. (Prie ką tik cituoto teksto pridėta korektūra: ,,Iš tikrųjų, buvo ‘keturi’ (Dievo paukšteliai), kadangi Žemkalniai taip pat atvyko.”

Kalboje minėtas P. Ličkus buvo lietuvių gimnazijos matematikos ir fizikos mokytojas. Jau atvykęs į JAV 1951 lapkričio 27 d. ,,Drauge” ,,siūlė sukurti vieno milijono dolerių fondą, kurio pagrindinis kapitalas būtų neliečiamas, o nuošimčiai eitų lietuvybės ir kitiems lietuviškiems reikalams” (,,Lietuvių enciklopedija”, Boston, 36 tomas). Po devynių metų dr. Antanas Razma tame pat ,,Drauge” (1960.12.08) paskelbė kitą straipsnį apie milijono dolerių fondą lietuviškiems reikalams. Po to netrukus buvo įkurtas Lietuvių Fondas.

Įdomus ir minėto prof. A. Bammesberger vaidmuo. Šis vokiečių profesorius, susidomėjęs baltistika, išmoko lietuvių kalbą ir yra paskelbęs mokslinių straipsnių. Jo iniciatyva Eichstatt berniukų gimnazija nuo 1992 metų yra susibroliavusi su jėzuitų gimnazija Kaune. Užmegzti santykiai ir apsikeitimas mokiniais tebevyksta.