D. Henke: PLB tradicijos svarbios ir naudingos ir Lietuvos lietuviams

DALIA CIDZIKAITÈ

Pasibaigus vasaros gale Vilniuje, LR Seimo salėje, įvykusiam Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų vadovų suvažiavimui, pakalbinome dar vieną PLB valdybos narę, Vokietijos LB pirmininkę Dalią Henke.

Rūpesčiai panašūs, bet sprendimo būdai skiriasi

Kokiais pagrindiniais rūpesčiais gyvena kraštų Lietuvių Bendruomenės, susisiekusi e. paštu paklausiau PLB valdybos narės, šią vasarą vykusiame suvažiavime vadovavusios sesijai „Kokių rūpesčių turi lietuvių kraštų bendruomenės?”. Nors problemos ir rūpesčiai visuose kraštuose yra panašūs, D. Henke pabrėžė, jog kiekviena šalis turi jai būdingus bruožus: politinę, socialinę ir kultūrinę aplinką bei lietuvybės tradicijas. Todėl, sakė pašnekovė, gali skirtis problemų sprendimo būdai. Ji išvardijo kelias problemas, kurio, PLB nuomone, yra būdingos daugeliui kraštų. Švietimo srityje svarbus mokytojų profesionalumo ir patalpų trūkumo bendruomenių susibūrimams bei šeštadieninėms mokyklėlėms klausimas. Kita problema – tai centralizuotos informacijos apie lietuviškus kultūrinius renginius bei į šalis atvykstančius menininkus trūkumas. Ne paskutinėje vietoje yra ir kunigų stoka. Kaip pastebėjo D. Henke, būtent jie suburia žmones, ypač jaunimą, rūpinasi jų sielovada. Žinoma, didelis rūpestis yra ir finansų PLB veiklai plėsti trūkumas. ,,Reikalingas bendras dialogas tarp bendruomenių per suvažiavimus, kurio rezultatai turėtų atskleisti galimybes, kaip bendruomenėms susirasti rėmėjų”, – įsitikinusi Vokietijos LB pirmininkė. Ji sakė, jog nors šiuo metu Lietuvoje užsienyje gyvenančių lietuvių reikalus tvarkyti yra pavesta Užsienio reikalų ministerijai (URM), bendruomenės ne visada žino, kuo jiems gali padėti ir prisidėti toje šalyje esančios Lietuvos atstovybės (ambasados). D. Henke sakė, jog yra buvę keletas atvejų, kai LB ruošiant renginius, investuojant savo laiką bei išteklius, ambasados atsisakė bet kokio dialogo. Pašnekovės nuomone, LB svarbu surasti būdus ir priemones, kaip pritraukti ir suburti naujai atvykusius lietuvius. O taip pat – kaip prikelti lietuvių piniginę „aukojimo” pareigą.
Po bendru stogu buriasi ypač margos bendruomenės

PLB valdyba 2009 metų rugsėjo mėn. apklausė kraštų LB, kur teiraujamasi apie jų veiklą švietimo, kultūros ir lietuvių kultūros paveldo bei ryšių su Lietuva srityse. Po šios apklausos, sakė D. Henke, PLB valdyba padarė išvadas, kuriose pažymėta, jog iškeliant LB problemas ir ieškant tų problemų sprendimo būdų būtina į LB žiūrėti ne bendru žvilgsniu, bet atskirai, priklausomai nuo to, kuriame pasaulio regione lietuvių gyvenama. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos etninių žemių lietuvių bendruomenės pasižymi stipriu tapatinimusi su savo gyvenamuoju kraštu, joms taip pat būdingas organizuotas formalusis lietuviškas švietimas, gyvos visuomeninės veiklos tradicijos, turtingas kultūros paveldas. Kitaip yra su Rusija bei kitomis buvusiomis Sovietų Sąjungos valstybėmis. Čia nėra gerai organizuotos švietimo sistemos, lietuvių bendruomenės narius skiria dideli atstumai, įvairus ir skirtingas lietuvių kalbos mokėjimo lygis, silpna organizacinė struktūra. Vidurio ir Vakarų Europos valstybėse vyrauja naujoji emigracija, ten dažnai nėra gilių organizacinių tradicijų, užtat ryšys su Lietuva išlieka pastovus ir pakankamai stiprus; bendruomenes sudaro nemažai aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dirbančių tarptautinėse institucijose. Valstybių, kuriose gyvena ,,senosios emigracijos” atstovai, atvykę dėl politinių ir ekonominių priežasčių, bendruomenės pasižymi senomis lietuviškos veiklos tradicijomis, gebėjimu daugeliu atveju savarankiškai finansuoti savo veiklą.

Kaip pastebėjo PLB valdybos narė, šiuo požiūriu prastesnė Pietų Amerikoje gyvenančių lietuvių padėtis. Juos slegia ne tik lietuviškos veiklos finansavimo problemos, bet ir pačių lietuvių trūkumas šiame regione. ,,Ne paslaptis, – rašo D. Henke, – kad ten gyvena lietuviai jau nebe pirmos, net antros, bet trečios ir ketvirtos kartos. Tad lietuvių kalba ir jos mokymas išlieka pagrindiniu rūpesčiu.” Panaši padėtis yra ir Australijoje.

Kartais užtenka gero patarimo ar informacijos

Kai kurias problemas yra pajėgios išspręsti pačios bendruomenės (,,Vieni iš kitų galime pasisemti gerosios patirties; kartais užtenka gero patarimo, platesnės informacijos apie patį reikalą bei pasidalijimo vieni kitų patirtimi” – pastebėjo pašnekovė), o štai sprendžiant kitas problemas jau reikalinga kitų pagalba. Pavyzdžiui, lituanistinių mokyklų mokytojų profesionalumą, D. Henke nuomone, būtų galima kelti per tobulinimo kursus, apmokymus mokytojams bei regioninius mokytojų seminarus, kuriuos anksčiau rengdavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos vyriausybės. Patalpas, skirtas bendruomenių susibūrimams bei šeštadieninėms mokyklėlėms, galėtų šalyse padėti surasti garbės konsulai, galima būtų jų bandyti ieškoti ir per bažnyčias ar veiklius privačius asmenis. ,,Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse tokias patalpas tos šalies valdžia skiria nemokamai, todėl kartais yra pravartu gerai žinoti tos šalies įstatymus”, – pastebėjo Vokietijos LB pirmininkė. Nors kunigų atvykimo tikrai negali įtakoti pačios LB, yra įdomių atvejų, kai vietiniai kunigai išmokdavo lietuvių kalbą ir pradėdavo vesti lietuviškas Mišias.

Sprendžiant finansų problemą D. Henke galvoja, jog finansavimo galimybių reikėtų ieškoti pasitariant, bendromis jėgomis. Į paieškų lauką turėtų įeiti konkrečių projektų finansavimo paieška jau iš esančių fondų išeivijoje. Kita vertus, įsitikinusi D. Henke, ,,Kiekvienas asmeniškai turėtume pagalvoti, kaip būtų galima prikelti lietuvių piniginę ‘aukojimo’ pareigą.” Juk, norint išlaikyti lietuvišką veiklą, reikalingi rėmėjai. O Lietuvos prisistatymas užsienyje, menininkų iš Lietuvos garsinimas pasaulyje negali būti paliktas vien tik ant LB pečių.

Pagaliau, PLB valdybos atstovė tikisi, jog plėtojant bendruomeninę veiklą, kuri yra patraukli ir įdomi kitiems, bus galima pritraukti ir suburti naujai atvykusius lietuvius, kurie yra labai reikalingi, kad bendruomenės toliau klestėtų.

Lietuvos garsinimas galimas ir be didelių investicijų

Priminus LR prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą kritiką ir apgailestavimą, jog Lietuva neišnaudoja lietuvių išeivijos patirties, po jos susitikimo su PLB atstovais, D. Henke teigė, jog Lietuvos interesų pasaulyje stiprinimas yra galimas be didelių finansinių investicijų – pasitelkiant užsienyje gyvenančius lietuvius ir išeivijos patirtį (tai, ko neturi kitos tautos). Ji paminėjo keletą pavyzdžių, išryškėjusių jau anksčiau minėtoje PLB valdybos darytoje apklausoje. Tai: vietos LB vadovų/atstovų įtraukimas mezgant dvišalius santykius su užsienio valstybėmis kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos srityse; užsienio lietuvių visuomeninių organizacijų gero vardo kėlimas gyvenamųjų šalių politiniame, kultūriniame, moksliniame gyvenime; abipusio pasitikėjimo ir partneriškumo stiprinimas tarp Lietuvos institucijų ir užsienio lietuvių. ,,Tokiu būdu, – įsitikinusi Vokietijos LB atstovė, – būtų labiau išnaudojama užsienyje gyvenančių lietuvių patirtis ir įvairialypiai ryšiai su gyvenamosios šalies politiniu, kultūriniu bei moksliniu elitu.”

Tikimasi, jog strategija neatsidurs valdininkų stalčiuje

Susirašinėjimo metu su D. Henke nebuvo apeita ir iki rugsėjo 24 d. URM Užsienio lietuvių departamento svarstyta „Globali Lietuvos strategija”. Pašnekovės nuomone, diskutuojant apie „Globalios Lietuvos strategiją” jau pasiekta daug gerų rezultatų. Ji pasidžiaugė, kad į jos kūrimą yra įtraukta PLB, lietuviai, gyvenantys užsienyje bei Lietuvoje. Tą darant išryškėjo daug naujų galimų veiklos sričių, pasikeista patirtimi, pabandyta į aptariamas problemas pasižiūrėti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių akimis. Nors Vokietijos LB pirmininkė pagyrė strategijoje gana plačiai apžvelgiamą padėtį apie galimybes užsienio lietuvius įtraukti į valstybės gyvenimą, jos nuomone, strategijai trūksta konkretaus veiksmų plano, kuris apžvelgtų jos įgyvendinimo galimybes tiek finasiniu, tiek kapacitetiniu atžvilgiu, t.y. kas už ką bus atsakingas ir kiek tai turėtų kainuoti.

D. Henke išsakė viltį, jog ši strategija nebus viena iš tų, kurios lieka neįgyvendintos ir atsiduria valdininkų stalčiuose, nors joms kurti išleidžiama tūkstančiai litų, investuojama be galo daug darbo valandų ir energijos. ,,Labai viliuosi, kad ši turės perspektyvų būti įgyvendinta ir patenkins visų adresatų lūkesčius”, – sakė ji. PLB valdybos atstovė tvirtai tiki, jog užsienio lietuviai bendromis jėgomis patys kuria modernią, įtakingą ir perspektyvią PLB. Ji kvietė kiekvieną prisidėti asmeniškai prie šio kūrimo ir išlaikymo, nes, pasak D. Henke, ,,ši organizacija turi senas ir gražias tradicijas, kurios naudingos ne tik mums patiems gyvenantiems užsienyje, bet ir Lietuvai ir joje gyvenantiems lietuviams”.