D. Henke: PLB tradicijos svarbios ir naudingos ir Lietuvos lietuviams
DALIA CIDZIKAITÈ
Pasibaigus vasaros gale Vilniuje, LR Seimo salėje, įvykusiam Pasaulio
Lietuvių Bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos
kraštų vadovų suvažiavimui, pakalbinome dar vieną PLB valdybos
narę, Vokietijos LB pirmininkę Dalią Henke.
Rūpesčiai panašūs, bet sprendimo būdai skiriasi
Kokiais pagrindiniais rūpesčiais gyvena kraštų Lietuvių
Bendruomenės, susisiekusi e. paštu paklausiau PLB valdybos
narės, šią vasarą vykusiame suvažiavime vadovavusios sesijai
„Kokių rūpesčių turi lietuvių kraštų bendruomenės?”.
Nors problemos ir rūpesčiai visuose kraštuose yra
panašūs, D. Henke pabrėžė, jog kiekviena šalis turi jai
būdingus bruožus: politinę, socialinę ir kultūrinę aplinką bei
lietuvybės tradicijas. Todėl, sakė pašnekovė, gali skirtis
problemų sprendimo būdai. Ji išvardijo kelias problemas, kurio,
PLB nuomone, yra būdingos daugeliui kraštų. Švietimo
srityje svarbus mokytojų profesionalumo ir patalpų trūkumo bendruomenių
susibūrimams bei šeštadieninėms mokyklėlėms klausimas.
Kita problema – tai centralizuotos informacijos apie
lietuviškus kultūrinius renginius bei į šalis
atvykstančius menininkus trūkumas. Ne paskutinėje vietoje yra ir kunigų
stoka. Kaip pastebėjo D. Henke, būtent jie suburia žmones, ypač
jaunimą, rūpinasi jų sielovada. Žinoma, didelis rūpestis yra ir finansų
PLB veiklai plėsti trūkumas. ,,Reikalingas bendras dialogas tarp
bendruomenių per suvažiavimus, kurio rezultatai turėtų atskleisti
galimybes, kaip bendruomenėms susirasti rėmėjų”, –
įsitikinusi Vokietijos LB pirmininkė. Ji sakė, jog nors šiuo
metu Lietuvoje užsienyje gyvenančių lietuvių reikalus tvarkyti yra
pavesta Užsienio reikalų ministerijai (URM), bendruomenės ne visada
žino, kuo jiems gali padėti ir prisidėti toje šalyje esančios
Lietuvos atstovybės (ambasados). D. Henke sakė, jog yra buvę keletas
atvejų, kai LB ruošiant renginius, investuojant savo laiką bei
išteklius, ambasados atsisakė bet kokio dialogo.
Pašnekovės nuomone, LB svarbu surasti būdus ir priemones, kaip
pritraukti ir suburti naujai atvykusius lietuvius. O taip pat –
kaip prikelti lietuvių piniginę „aukojimo” pareigą.
Po bendru stogu buriasi ypač margos bendruomenės
PLB valdyba 2009 metų rugsėjo mėn. apklausė kraštų LB, kur
teiraujamasi apie jų veiklą švietimo, kultūros ir lietuvių
kultūros paveldo bei ryšių su Lietuva srityse. Po šios
apklausos, sakė D. Henke, PLB valdyba padarė išvadas, kuriose
pažymėta, jog iškeliant LB problemas ir ieškant tų
problemų sprendimo būdų būtina į LB žiūrėti ne bendru žvilgsniu, bet
atskirai, priklausomai nuo to, kuriame pasaulio regione lietuvių
gyvenama. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos etninių žemių lietuvių
bendruomenės pasižymi stipriu tapatinimusi su savo gyvenamuoju
kraštu, joms taip pat būdingas organizuotas formalusis
lietuviškas švietimas, gyvos visuomeninės veiklos
tradicijos, turtingas kultūros paveldas. Kitaip yra su Rusija bei
kitomis buvusiomis Sovietų Sąjungos valstybėmis. Čia nėra gerai
organizuotos švietimo sistemos, lietuvių bendruomenės narius
skiria dideli atstumai, įvairus ir skirtingas lietuvių kalbos mokėjimo
lygis, silpna organizacinė struktūra. Vidurio ir Vakarų Europos
valstybėse vyrauja naujoji emigracija, ten dažnai nėra gilių
organizacinių tradicijų, užtat ryšys su Lietuva išlieka
pastovus ir pakankamai stiprus; bendruomenes sudaro nemažai
aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dirbančių tarptautinėse
institucijose. Valstybių, kuriose gyvena ,,senosios emigracijos”
atstovai, atvykę dėl politinių ir ekonominių priežasčių, bendruomenės
pasižymi senomis lietuviškos veiklos tradicijomis, gebėjimu
daugeliu atveju savarankiškai finansuoti savo veiklą.
Kaip pastebėjo PLB valdybos narė, šiuo požiūriu prastesnė Pietų
Amerikoje gyvenančių lietuvių padėtis. Juos slegia ne tik
lietuviškos veiklos finansavimo problemos, bet ir pačių lietuvių
trūkumas šiame regione. ,,Ne paslaptis, – rašo D.
Henke, – kad ten gyvena lietuviai jau nebe pirmos, net antros,
bet trečios ir ketvirtos kartos. Tad lietuvių kalba ir jos mokymas
išlieka pagrindiniu rūpesčiu.” Panaši padėtis yra
ir Australijoje.
Kartais užtenka gero patarimo ar informacijos
Kai kurias problemas yra pajėgios išspręsti pačios bendruomenės
(,,Vieni iš kitų galime pasisemti gerosios patirties; kartais
užtenka gero patarimo, platesnės informacijos apie patį reikalą bei
pasidalijimo vieni kitų patirtimi” – pastebėjo
pašnekovė), o štai sprendžiant kitas problemas jau
reikalinga kitų pagalba. Pavyzdžiui, lituanistinių mokyklų mokytojų
profesionalumą, D. Henke nuomone, būtų galima kelti per tobulinimo
kursus, apmokymus mokytojams bei regioninius mokytojų seminarus,
kuriuos anksčiau rengdavo Tautinių mažumų ir išeivijos
departamentas prie Lietuvos vyriausybės. Patalpas, skirtas bendruomenių
susibūrimams bei šeštadieninėms mokyklėlėms, galėtų
šalyse padėti surasti garbės konsulai, galima būtų jų bandyti
ieškoti ir per bažnyčias ar veiklius privačius asmenis. ,,Kai
kuriose Europos Sąjungos šalyse tokias patalpas tos
šalies valdžia skiria nemokamai, todėl kartais yra pravartu
gerai žinoti tos šalies įstatymus”, – pastebėjo
Vokietijos LB pirmininkė. Nors kunigų atvykimo tikrai negali įtakoti
pačios LB, yra įdomių atvejų, kai vietiniai kunigai išmokdavo
lietuvių kalbą ir pradėdavo vesti lietuviškas Mišias.
Sprendžiant finansų problemą D. Henke galvoja, jog finansavimo
galimybių reikėtų ieškoti pasitariant, bendromis jėgomis. Į
paieškų lauką turėtų įeiti konkrečių projektų finansavimo
paieška jau iš esančių fondų išeivijoje. Kita
vertus, įsitikinusi D. Henke, ,,Kiekvienas asmeniškai turėtume
pagalvoti, kaip būtų galima prikelti lietuvių piniginę
‘aukojimo’ pareigą.” Juk, norint išlaikyti
lietuvišką veiklą, reikalingi rėmėjai. O Lietuvos prisistatymas
užsienyje, menininkų iš Lietuvos garsinimas pasaulyje negali
būti paliktas vien tik ant LB pečių.
Pagaliau, PLB valdybos atstovė tikisi, jog plėtojant bendruomeninę
veiklą, kuri yra patraukli ir įdomi kitiems, bus galima pritraukti ir
suburti naujai atvykusius lietuvius, kurie yra labai reikalingi, kad
bendruomenės toliau klestėtų.
Lietuvos garsinimas galimas ir be didelių investicijų
Priminus LR prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą kritiką ir
apgailestavimą, jog Lietuva neišnaudoja lietuvių
išeivijos patirties, po jos susitikimo su PLB atstovais, D.
Henke teigė, jog Lietuvos interesų pasaulyje stiprinimas yra galimas be
didelių finansinių investicijų – pasitelkiant užsienyje
gyvenančius lietuvius ir išeivijos patirtį (tai, ko neturi kitos
tautos). Ji paminėjo keletą pavyzdžių, išryškėjusių jau
anksčiau minėtoje PLB valdybos darytoje apklausoje. Tai: vietos LB
vadovų/atstovų įtraukimas mezgant dvišalius santykius su
užsienio valstybėmis kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos
srityse; užsienio lietuvių visuomeninių organizacijų gero vardo kėlimas
gyvenamųjų šalių politiniame, kultūriniame, moksliniame
gyvenime; abipusio pasitikėjimo ir partneriškumo stiprinimas
tarp Lietuvos institucijų ir užsienio lietuvių. ,,Tokiu būdu, –
įsitikinusi Vokietijos LB atstovė, – būtų labiau
išnaudojama užsienyje gyvenančių lietuvių patirtis ir
įvairialypiai ryšiai su gyvenamosios šalies politiniu,
kultūriniu bei moksliniu elitu.”
Tikimasi, jog strategija neatsidurs valdininkų stalčiuje
Susirašinėjimo metu su D. Henke nebuvo apeita ir iki rugsėjo 24
d. URM Užsienio lietuvių departamento svarstyta „Globali Lietuvos
strategija”. Pašnekovės nuomone, diskutuojant apie
„Globalios Lietuvos strategiją” jau pasiekta daug gerų
rezultatų. Ji pasidžiaugė, kad į jos kūrimą yra įtraukta PLB,
lietuviai, gyvenantys užsienyje bei Lietuvoje. Tą darant
išryškėjo daug naujų galimų veiklos sričių, pasikeista
patirtimi, pabandyta į aptariamas problemas pasižiūrėti Lietuvoje ir
užsienyje gyvenančių lietuvių akimis. Nors Vokietijos LB pirmininkė
pagyrė strategijoje gana plačiai apžvelgiamą padėtį apie galimybes
užsienio lietuvius įtraukti į valstybės gyvenimą, jos nuomone,
strategijai trūksta konkretaus veiksmų plano, kuris apžvelgtų jos
įgyvendinimo galimybes tiek finasiniu, tiek kapacitetiniu atžvilgiu,
t.y. kas už ką bus atsakingas ir kiek tai turėtų kainuoti.
D. Henke išsakė viltį, jog ši strategija nebus viena
iš tų, kurios lieka neįgyvendintos ir atsiduria valdininkų
stalčiuose, nors joms kurti išleidžiama tūkstančiai litų,
investuojama be galo daug darbo valandų ir energijos. ,,Labai viliuosi,
kad ši turės perspektyvų būti įgyvendinta ir patenkins visų
adresatų lūkesčius”, – sakė ji. PLB valdybos atstovė
tvirtai tiki, jog užsienio lietuviai bendromis jėgomis patys kuria
modernią, įtakingą ir perspektyvią PLB. Ji kvietė kiekvieną prisidėti
asmeniškai prie šio kūrimo ir išlaikymo, nes,
pasak D. Henke, ,,ši organizacija turi senas ir gražias
tradicijas, kurios naudingos ne tik mums patiems gyvenantiems
užsienyje, bet ir Lietuvai ir joje gyvenantiems lietuviams”.