Nauja PLB vadovė savo laiką pašvęs tiems, kurie nori likti lietuviais

Rugpjūčio mėnesį Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Vilniuje, vykusiame Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XIV Seime buvo išrinkta nauja šios organizacijos valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė. ,,Draugo” kalbinama neseniai iš Lietuvos į namus Los Angeles sugrįžusi naujoji PLB vadovė neslėpė, jog laukia nelengvi ateinantys treji metai, nes, pasak jos, norint vadovauti tokiai organizacijai, apjungiančiai tokią galybę skirtingų bendruomenių, reikės suprasti ne tik tai, kas sieja užsienyje gyvenančius lietuvius, bet ir tai, kas juos skiria. Tam suvokimui Navickienė planuoja pašvęsti nemažai laiko. Savo naujame darbe ji žada teikti pirmenybę PLB Seime priimtoms rezoliucijoms bei nepraleisti progos imtis naujų problemų sprendimo. Į naujas pareigas Navickienė ateina su maldos žodžiais ,,Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti, ką galiu pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti”, nes puikiai supranta, kad geriau savo brangų laiką pašvęsti darbui su tais, kurie nuoširdžiai nori likti lietuviais.


– Neseniai kalbinama naujienų agentūros BNS sakėte, jog Lietuva turėtų įsteigti atskirą instituciją, kuri spręstų tik išeivijos klausimus. Taip pat priminėte, jog Lietuva turėtų spręsti ir dvigubos pilietybės klausimą, ir tai reikėtų daryti ne referendumo keliu. Vien tik šie du pavyzdžiai rodo, jog lyg ir žadate tęsti buvusios PLB valdybos veiklą ir kelti tuos pačius klausimus savo kadencijos metu. Ar tikrai taip?

– PLB veiklos gairės nėra perduodamos vienos PLB valdybos kitai, o yra nustatytos PLB Seimo. Abu Jūsų minimi PLB valdybos veiklos siekiai iškilo iš PLB XIV Seimo rezoliucijų – įpareigojimų naujai valdybai. Kai kartojamos pereito PLB Seimo rezoliucijos, tai reiškia, kad tikslas dar nėra pasiektas arba rezoliucija yra ilgalaikė. Naujoji PLB valdyba gavo įpareigojimą tęsti buvusios valdybos darbą Jūsų minimais klausimais. Kelios rezoliucijos kartojasi, kitos – naujos. PLB valdyba turi toms rezoliucijoms teikti pirmenybę, bet jei per tuos trejus kadencijos metus pasitaikys galimybė ką nors daugiau atlikti, nepraleisime progos.

– Ar yra klausimų, kuriems, būdama PLB valdybos pirmininke, skirsite ypatingą dėmesį? Kokie tie klausimai?

– Remiantis „Lietuvių chartos” principais, PLB pagrindinis tikslas yra suvienyti užsienyje gyvenančius lietuvius ir išlaikyti jų lietuvišką tapatybę bei ryšius su tėvyne. Organizacijos veikloje gali dalyvauti visi, kurie to nori sau ir savo palikuonims.  Pagrindinis mūsų dėmesys ir bus skirtas šiems tikslams įgyvendinti – pažinti tėvynę per švietimą, kultūrą ir, kiek įmanoma, dalyvauti Lietuvos gyvenime. Dviguba pilietybė tuos ryšius, žinoma, sustiprintų.

PLB XIV Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl dvigubos pilietybės, tai reiškia, jog visų kraštų Lietuvių Bendruomenės jos pageidauja. PLB nenori to siekti referendumo keliu. Referendumas reikalautų didelio skaičiaus balsuotojų ir didelės balsuotojų dalies pritarimo. Nenorime rizikuoti. Geriau eiti įstatymų keitimo keliu. Reikia panagrinėti įvairius būdus, kurie užtikrintų, kad užsienyje gyvenantys lietuviai, priėmę kito krašo pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės. Taip pat galime ištirti galimybę Lietuvai pasirašyti dvišales sutartis su šalimis, iš kurių lietuviams grįžus į gimtinę, būtų perkeltos jų ten uždirbtos pensijos ir kitos socialinės paslaugos. Per susitikimą su JAV ambasadore Anne E. Derse sužinojau, kad JAV ir Meksika tokią sutartį turi. Ji sėkmingai veikia, siekiant apsaugoti abiejų kraštų pensininkus, kurie persikelia gyventi į vieną iš šių  kraštų, ir užtikrina, kad socialinės paslaugos keliautų su jais, siekiant, jog ant antrosios šalies pečių negultų didelė finansinė našta. Ambasadorės darbuotojai žadėjo atsiųsti daugiau informacijos apie šią sutartį.

– Turbūt dar anksti klausti, kokius tikslus keliate savo, kaip PLB valdybos pirmininkės, trejų metų kadencijai. O gal jau esate numačiusi savo vadovaujamos valdybos veiklos viziją?

– Šiuolaikinę PLB sudaro lietuviai, gyvenantys daugybėje šalių beveik visuose žemynuose.  Per visą PLB gyvavimą vyko pasikeitimai pasaulio istorijoje, kurie ne tik darė įtaką mūsų bendruomenių sudėčiai, bet ir paveikė veiklos pobūdį bei planus. Didžiausią įtaką padarė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ir iš jo išplaukianti lietuvių tautos emigracija. Sovietų okupacijos laikais pagrindiniai rūpesčiai buvo išlaikyti savo tapatybę ir atstovauti Lietuvai laisvame pasaulyje, siekiant jos išlaisvinimo ir nepriklausomybės. Dabar lieka tas amžinasis tikslas – lietuvybės išlaikymas, o pastarasis tapo noru išlaikyti prasmingus santykius su laisvąja Lietuva. 

Dabartiniame mūsų pasaulyje pirmas tikslas kelia didelių iššūkių – pritaikyti lituanistinį mokymą pagal visų emigracinių bangų sugebėjimus, pasiūlyti kultūrinių renginių universaliomis bei dažnai skirtingo skonio diktuojamomis temomis, suprasti, kad veikla ir jos galimybės gali būti labai skirtingos kiekvienoje šalyje bei lietuvių telkiniuose, esančiuose toli nuo tradicinių lietuviškos veiklos centrų, pvz., lietuviškų parapijų, jaunimo centrų, lietuvių klubų. Antras tikslas – santykiai su Lietuva – iškelia daugybę skirtumų ne tik tarp emigracijos bangų, bet ir skirtingų emigracijų bangų kartų. Tarp tų, kuriems ryšiai su Lietuva labai svarbūs ir kurie dirba, norėdami išlaikyti savo ir savo vaikų lietuvių kalbą, puoselėdami tėvynės pažinimą, ir tokių, kurie, ką tik išlipę iš laivo ar lėktuvo, išsinėrė iš lietuviško kailio ir net neatsigręždami puolė į naująjį gyvenimą, glūdi labai daug skirtingų nusistatymų bei motyvacijų palaikant santykius su Lietuva. 

Po ilgos įžangos pagaliau prieinu prie savo veiklos vizijos pristatymo. Tradicinė mąstysena, kuri vyrauja beveik visų organizacijų veikloje, yra pagrindas to, kas mus sieja, ir bandymas iš to vystyti veiklos gaires. Siekdamos išlaikyti savo lietuvybę skirtingomis sąlygomis, įvairių kraštų mūsų bendruomenės remiasi ta pačia filosofija, dirba. Motyvacija išlaikant santykius su Lietuva, be abejo, yra labai įvairių atspalvių. Lietuvių tauta, įsikūrusi įvairiuose kraštuose, kaip ir kitos pasaulio tautos savo kraštuose, praranda savo viena-rūšiškumą.

Norint vadovauti tokiai galybei skirtingų bendruomenių ir skirtingų mąstysenų, reikės suprasti ne tik tai, kas mus sieja, bet ir tai, kas mus skiria. Kad galėtume geriau tvarkytis, tų skirtumų supratimui žadu pašvęsti daug laiko. Be abejo, ne visas problemas įveiksime. Bijau, kad didelį skaičių savo tėvynainių esame amžinai praradę ir jokios mūsų pastangos jų jau nesugrąžins. Prisimindama dažnai cituojamą maldą ,,Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti, ką galiu pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti”, suprantu, kad geriau savo brangų laiką pašvęsti darbui su tais, kurie nuoširdžiai nori likti lietuviais.

– Viešėdama Lietuvoje susitikote su užsienio reikalų viceministre Asta Skaisgiryte Liauškiene. Gal aptarėtė konkrečius klausimus, būsimus projektus?

– Viena PLB XIV Seimo rezoliucija pritariama LR Vyriausybės sprendimui nuo 2013 m. sausio 1 d. užsienio lietuvių neformaliojo švietimo kuravimą iš Užsienio reikalų ministerijos perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). Ši rezoliucija siūlo ŠMM įkurti lituanistiniam švietimui kuruoti atskirą padalinį ir tam tikslui atitinkamai   perduoti paskirstytą finansavimą.    Šį klausimą reikės toliau svarstyti   su ŠMM.

Dar viena rezoliucija kreipiamasi į LR Prezidentę, Seimą, Vyriausybę dėl didėjančio už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių skaičiaus, besitęsiančios emigracijos ir raginama priimti politinį sprendimą – prie LR Vyriausybės įkurti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais. Viceministrė pareiškė, kad šiais sunkiais ekonominiais laikais būtų sunku įsteigti naują įstaigą, bet sutiko šį klausimą nagrinėti ir pasiūlyti kitus sprendimo būdus. Vienas žingsnis jau žengtas – URM ambasadorę Gintę Damušytę paskyrė rūpintis išeivijos reikalais.

Kita rezoliucija, kurią PLB valdyba greitai šoko įgyvendinti, buvo įpareigojimas surengti rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovų ir užsienyje gyvenantiems lietuviams skirtų rinkimų apygardų kandidatų apklausą, siekiant sužinoti jų nuomonę apie PLB svarbius klausimus. Šią informaciją PLB valdyba privalo pateikti lietuvių bendruomenių nariams ir su ja supažindinti balsuotojus prieš netrukus vyksiančius LR Seimo rinkimus. Tarp anketoje keliamų klausimų yra dvigubos pilietybės, balsavimo internetu, daugiau rinkimų apygardų, skirtų užsienyje gyvenantiems lietuviams, įkūrimo be daugiau balsavimo punktų šalyse, kuriose gyvena gausus lietuvių skaičius plačiame geografiniame išsidėstyme, įsteigimo klausimai.

– Kokios, Jūsų nuomone, yra stipriausios PLB pusės?

– Dalyvaudama PLB XIV Seime, pastebėjau, jog dalyviai skiria nemažai dėmesio visuose pasaulio užkampiuose dėl įvairiausių priežasčių atsiradusių lietuvių skirtingoms galimybėms, stengiantis išlaikyti lietuvišką tapatybę ir ryšius su Lietuva. Atsižvelgiant į jų pasisakymus, nusiskundimus ir net pagalbos prašymus, buvo priimtos rezoliucijos, įpareigojimai PLB valdybai ir prašymai su jais kreiptis į LR institucijas, kurios turi galimybę ir išteklius tas problemas spręsti. Taip pat teko pajusti LR institucijų dėmesį ir geranorišką nusiteikimą dirbti kartu su mumis. Esu tikra, kad vieninga PLB, remdamasi savo kilniais tikslais ir stipriu ryžtu atlikti prisiimtus uždavinius, liks veiksminga ir perspektyvi.

– Kokios silpniausios? Kaip jas galima būtų susitiprinti?

– Silpniausios pusės yra iškylantys sunkumai, nukreipiant savo dėmesį į nepriklausomai Lietuvai naudingą veiklą ir įtraukiant jaunimą į svarbesnius darbus. Pamačiau, kad tas jaunimas, kuris pradeda dalyvauti PLB veikloje, yra geras naujų idėjų šaltinis. Jaunimas, pilnas entuziazmo bei drąsos, moka susisiekti su įvairiausiomis Lietuvos ir tarptautinėmis institucijomis, moka žaibo greitumu skleisti informaciją. Šią vasarą jis labai sėkmingai surengė Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą Prienuose. Pritraukdami jaunimą, pagyvinsime savo veiklą ir geriau pritaikysime ją ne tik mūsų, bet ir Lietuvos naudai.

– Jūsų išrinkimas PLB valdybos pirmininke tarsi rodo, jog JAV lietuviai nėra linkę užleisti vadovaujančiojo vaidmens šioje organizacijoje. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Įtarimas, kad JAV lietuviai nėra linkę užleisti vadovavimo, nėra pagrįstas. Turiu prisipažinti, kad net neplanavau kandidatuoti į PLB valdybą. Šiuo laiku pirmininkauju Los Angeles „Lietuvos vaikų vilties” komitetui bei JAV LB Vakarų apygardai ir Los Angeles LB apylinkei. Netrukus baigsis mano, kaip JAV LB Krašto valdybos vykdomosios vicepirmininkės, kadencija, bet lieku įsipareigojusi atnaujinti dabartinį JAV LB tinklalapį. Maniau, kad turiu pakankamai darbo ir niekas manęs nesiūlys. Nustebau, kai nuo pirmos dienos Seime mane pradėjo kalbinti kandidatuoti į PLB valdybos pirmininkės pareigas. Tik paskutinę dieną pagaliau sutikau kandidatuoti į valdybą, tikėdamasi kokių nors žemesnių pareigų, jei išvis būsiu išrinkta, kadangi sąraše buvau įrašyta kartu su kitais labai stipriais kandidatais iš įvairių kraštų. Tarp 10 išrinktųjų patekome tik dvi atsovės iš JAV, visi kiti – didelė dauguma – iš Kanados ir Europos kraštų. Per pareigų pasiskirstymo posėdį naujoji PLB valdyba mane vienbalsiai išrinko pirmininke, kadangi, anot jų, savo patirtimi esu labiausiai tinkama šioms pareigoms. Vadinasi, šiuo metu kiti kraštai nėra linkę perimti PLB valdžios.

 Kalbino Dalia Cidzikaitė


LR prezidentas Valdas Adamkus Danguolei Navickienei įteikia Riterio ordiną ,,Už nuopelnus Lietuvai”.


Danguolė Navickienė su a. a. vyru Jonu Vilniaus Pilies gatvėje.  Iš asmeninio D. Navickienės albumo