R. Piekautaitė su draugu Kęstučiu Verslovu šiųmetiniame renginyje ,,World Fashion Chicago“.           Dalios Cidzikaitės nuotr.

R. Piekautaitė: 
Kita sukurta suknelė – bus geriausia

DALIA CIDZIKAITĖ

Mados pasaulis ne vieną žavi ypač spalvingu ir greitai besikeičiančiu gyvenimu. Kiekvieną sezoną – nauji modeliai, naujos formos, spalvos, audiniai. Kiekvieną kartą ant pakylos – vis nauji veidai, atrodo, dar gražesnių nei anksčiau jaunų moterų ir vyrų. Naujų veidų netrūksta ir tarp drabužių kūrėjų.

Tokiame pasaulyje išsilaikyti metus ar dvejus – jau didelis laimėjimas. O jeigu savo veiklos metus jame skaičiuoji ne metais, bet dešimtimis – reiškia, jog madų pasaulyje atradai tikrai kažką vertingo ir kad tavo sukurtuose drabužiuose kiti mato kažką vertingo. Viena tokių drabužių kūrėjų Lietuvoje, be abejonės, yra Ramunė Piekautaitė, kurios Vilniuje įsikūrę mados namai šiais metais paminėjo savo dešimtmetį.

Kokia sėkmės mados pasaulyje paslaptis, iš kur semiamasi kūrybinių sumanymų – klausiau Ramunės Piekautaitės, š. m. rugsėjo 30 d. dalyvavusios ketvirtą kartą Chicago Sister Cities International Program Čikagoje surengtame renginyje ,,World Fashion Chicago”.

Nors pirmoji Piekautaitės drabužių kolekcija buvo pristatyta 1997 metais, jau pradedant 1990–aisiais ji ėmė skinti laurus įvairiuose madų festivaliuose: tais metais sužavėjo Jūrmalos alternatyviosios mados festivalio lankytojus, 1993 m. laimėjo ,,Didįjį prizą” Vilniaus festivalyje ,,In vogue”, dukart – 1991 ir 1992 m. – buvo Vilniaus madų dienų festivalio laureatė. Nors ,,World Fashion Chicago” nėra laimėtojų ir pralaimėtojų, šis renginys Piekautaitei bus įsimintinas ir dėl kitos priežasties – tai pirmoji jos išvyka į Jungtines Amerikos valstijas ir į Čikagą.

Šiųmetinis ,,World Fashion Chicago” renginys sutraukė 28 su Čikaga susigiminiavusių miestų atstovus. Be lietuvės jame dalyvavo drabužių kūrėjai iš Amman, Jordanija; Atėnų, Graikija; Bogota, Kolumbija; Galway, Airija; Milano, Italija; Paryžiaus, Prancūzija; Osaka, Japonija ir kitų miestų. R. Piekautaitė sakė, jog pakvietimas dalyvauti šiame renginyje įkvėpė ją sukurti mažą kolekciją. ,,Turėjau visus savo sumanymus sutalpinti į penkis modelius, nes paprastai, kai ruošiu kolekciją, būna penkiasdešimt modelių išėjimų.” Tam kad penkiuose darbuose atsispindėtų jos kūryba, lietuvei drabužių kūrėjai reikėjo nemažai padirbėti. Atvažiavus į Čikagą, jos laukė staigmena – sužinojo, jog vietoj penkių paruoštų modelių reikės rodyti tik tris. Tad ir čia teko pasukti galvą, kuriuos atrinkti. ,,Nes, – anot Piekautaitės, – ir forma, ir medžiaga, ir spalva buvo sudėliota.” Todėl ji apgailestavo, jog pasirodymui atrinkti trys modeliai neparodė pilno vaizdo.

Vakaro metu Čikagoje buvo parodytos trys Piekautaitės vakarinės suknelės. Pirmoji – tai pilka organzos šilkinė suknelė, papuošta mocheriu. Antroji suknelė – ryškiai mėlyno šilko, atlaso, klostuota, drapiruota, atvira nugara, papuošta kaspinu. Trečioji – tai ryškiai mėlyno atlaso derinys su šilkiniu audiniu, papuošta mazgu ir juodo lako odos liemene. Piekautaitė pripažino, jog šios trys vakarinės suknelės, atvažiavusios su ja į Čikagą, nėra taikytos klientui ir pardavimui, šiais modeliais norėta greičiau padaryti įspūdį. Nors – ir tai išskirtinis Piekautaitės kaip drabužių kūrėjos bruožas – kaip ir visus jos darbus, taip ir šias sukneles galima drąsiai dėvėti pobūvyje ar iškilmingoje vakarienėje.

Ne kiekvienas drabužių kūrėjas Lietuvoje gali pasigirti savo madų namais. Piekautaitė yra viena iš nedaugelio lietuvių mados kūrėjų, kurie savo darbus parduoda ne namuose, ne studijoje, bet savo parduotuvėje. Jau dešimt metų gyvuojantys Piekautaitės madų namai vis dar vilioja moteris, jų duris varsto ne tik senos, jas praveria ir naujos Piekautaitės klientės. Paklausta, kaip pavyko išsilaikyti, išlikti mados pasaulyje, kokia jos sėkmės paslaptis, Piekautaitė atsakė, jog visų pirma, ji labai mylii savo darbą ir neįsivaizduoja, ką dar galėtų veikti.

Ji taip pat mano, jog dirbant tokį darbą labai padeda tikėjimas tuo, ką darai. Ir kuria ji tokius drabužius, kuriuos pati su malonumu dėvi ir labai apsidžiaugia, kai pamato jos darbus dėvinčias moteris gatvėje ar kokiuose renginiuose. Piekautaitė prieina prie tokių moterų ir pagiria, kad jos puikiai atrodo. ,,Aišku, – šypsodamasi pasakojo madų kūrėja, – dėl to buvo ir visokių nuotykių.” Pačioje pradžioje, kai pradėjo prekiauti savo pirmąja kolekcija, ją pardavinėjo per parduotuvę „Apranga”. Vieną kartą teatre šalia Piekautaitės atsisėdo mergina su jos sukurtu kostiumėliu. ,,Aš jai per pertrauką sakau: – Mano kostiumėlis, – prisimena Piekautaitė, – o mergina išpūtusi akis atsako: – Ne, aš pirkau jį parduotuvėje.”

Paprašyta sugrįžti atgal ir prisiminti pirmuosius žingsnius, Piekautaitė sakė, jog gerai, kad tie dešimt metų neužgriuvo iš karto. Nes juos reikėjo išgyventi. Pasak jos, tai buvo mokymosi, augimo, pažinimo, patirties įgijimo ir bendraminčių būrimo metai – kai reikėjo visiems mokytis dirbti, pradėti nuo nulio, nes nebuvo mokyklų, kurios to mokytų.

Sumanymai naujiems darbams ateina iš visur, iš kur tik įmanoma: ,,aš viską sugeriu, iš visos aplinkos. Įtakoja viskas, kas vyksta aplink mane ir manyje pačioje”, – sakė Piekautaitė. Vieną dieną per savaitę ji paskiria tik kūrybai namuose, nes, pasak jos, neįmanona būnant darbe kurti kolekcijos. Kitomis dienomis pusę dienos ji praleidžia dirbdama su eskizais, atrinkdama audinius, kitą dienos pusę – vyksta primatavimai, darbas su klientais. Į metus Piekautaitės mados namai pristato dvi kolekcijas: pavasaris/vasara ir ruduo/ žiema. Šiuo metu gana įtemptai dirbama su individualiais užsakymais, daugiausia nuotakų ir proginėmis suknelėmis. Kaip sakė lietuvė drabužių kūrėja, nuotakų sunkelės yra jos didžioji meilė. ,,Labai mėgstu dirbti su nuotakomis – ir dėl tos nuotaikos, kuri gaubia moterį, atėjusią siųtis suknelę, ir dėl pačio proceso, nes kiekvieną kartą būna atradimų ir išradimų.”

Paklausta, kuri iki šiol sukurta kolekcija jai yra mieliausia ar brangiausia, Piekautaitė nedvejodama atsakė, jog ta, kurią  pradės kurti rytoj. ,,Visada, kai kuriu kolekciją, būnu įsimylėjimo būsenoj, – sakė ji. – Aišku, kažkurios kolekcijos buvo labiau, kitos – mažiau pavykusios, bet visada žiūriu pirmyn. Kita suknelė nuotakai bus geriausia, kaip ir kita kolekcija.”

Per tuos dešimt metų Piekautaitė užsiaugino nemažą būrį klienčių. ,,Jos žino, ko tikėtis iš manęs, aš žinau, kokie jų poreikiai”, – sakė drabužių kūrėja. Ne vienas yra pastebėjęs, jog Piekautaitė, kurdama drabužius moterims, stengiasi pabrėžti jų moteriškumą. Ji sakė, jog kurdama stengiasi galvoti ne apie moters amžių, ne apie profesiją, bet jos nuotaikas, būseną ir norą būti savitai, įdomiai, gražiai, patraukliai, išskirtinei. Galbūt todėl jos klienčių amžiaus grupė yra labai įvairi. ,,Sakau, kad turiu klienčių nuo šešiolikos iki šimto šešiolikos metų, bet, žinoma, pagrindinė moterų grupė yra nuo trisdešimt iki penkiasdešimt. Tai – aktyviai gyvenančios, dirbančios, keliaujančios, išsilavinusios, inteligentiškos moterys”, – taip apibrėžė jos drabužius nešiojančias moteris Piekautaitė. Ir pridūrė: ,,Būna labai smagu, kai grįžta klientės iš kelionių ir parašo laiškelį, kad susilaukė komplimentų, kad ne vienas teiravosi, kur tą drabužį pirko.” Tai Piekautaitei yra didžiausia paskata dirbti toliau.