Išeivijoje nuskambėjo Lietuvos tūkstantmečio aidas

Laima Apanavičienė

Čurlionio galerija, Inc. (Lemontas), Lietuvos dailės muziejus (Vilnius) ir Lietuvių dailės muziejus (Lemonte) spalio 4 d. meno mylėtojus pakvietė jau į ketvirtąją dailininkų Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio vardo konkursinių darbų parodos „Lietuvos tūkstantmečio aidas išeivijoje” atidarymą ir premijų įteikimą Lietuvių dailės muziejuje, Pasaulio lietuvių centre. Iš viso buvo numatytos 5 konkursinės parodos. Pirmoji šio ciklo paroda buvo surengta 2005 m. Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose. Paskutinė bus taip pat Vilniuje 2009 metais.

Šių metų parodoje-konkurse dalyvavo 27 autoriai, ne mažiau kaip trejus metus kuriantys ne Lietuvoje. Parodą atidarė Čiurlionio galerijos, Inc., valdybos pirmininkas Leonas Maskaliūnas. Sveikinimo žodį tarė buvęs Lietuvos Respublikos Garbės konsulas Čikagoje Vaclovas Kleiza, Čiurlionio galerijos Jaunimo centre direktorė Laima Apanavičienė, JAV LB Vidurio Vakarų apygardos pirmininkė Aušrelė Sakalaitė.

Lietuvos dailės muziejaus atstovė, konkurso kuratorė Julija Mušinskienė ne tik pasveikino visus susirinkusiuosius su parodos atidarymu, bet ir papasakojo šio konkurso atsiradimo istoriją. Ji taip pat atvežė ir įteikė Lietuvos dailės muziejaus (direktorius Romualdas Budrys) padėkos raštus keletui išeivijos lietuvių, labdaringai besidarbuojančių meno ir kultūros srityse. Kartu su padėkos raštais buvo įteiktas ir Mstislavo Dobužinskio ciklo ,,Senoji Lietuva”, dovanoto Lietuvių Fondo ir 2007 m. kovo 29 – rugsėjo 30 eksponuoto Vilniaus paveikslų galerijoje, katalogas, kurį išleido Lietuvos dailės muziejus. Tarp apdovanotųjų: parodos organizatoriai L. Maskaliūnas, Vytenis Kirvelaitis, Magdalena Stankūnienė, Dalia Šlenienė; Lietuvių Fondo buvę ir esantys tarybos ir valdybos nariai: Remigijus Astrauskas, Sigita Balzekienė, Vytautas Kamantas, Pranas Jurkus, Laima Petroliūnienė, Algimantas Saulis, Arvydas Tamulis; kunigas Antanas Gražulis, SJ; buvusi JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė; Čiurlionio galerijos Jaunimo centre direktorė Laima Apanavičienė.

Konkursui pateiktus darbus vertino komisija: Danas Lapkus (pirmininkas), Marija Ambrozaitienė ir Algimantas Kezys (nariai). Įvertinusi konkursinės parodos ekspoziciją komisija nutarė dailės konkurso ,,Lietuvos tūkstantmečio aidas išeivijoje” paskirti Miko J. Šileikio premijas už tapybos ir skulptūros kūrinius: Petrui Aleksai už skulptūrą ,,Visata ar kiaušinis?”, 2000 – I premija (500 JAV dol.); Dainai Lukaitei už tapybos kūrinį ,,Iki pasimatymo” – II premija (300 JAV dol.); Gintarui Jociui už tapybos kūrinį ,,Barbora”, 2003 – III premija ( 200 JAV dol.).

Teofilio Petraičio premijas už akvarelę ir grafiką: Arui Volodkai už piešinį ,,Pasiruošimas”, 2008 – I premija (500 JAV dol.); Liucijai Kryževičienei už akvarelę ,,Žolės šlamėjimas”, 2003 – II premija (300 JAV dol.); Rolandui Kiaulevičiui už akvarelę ,,Karvės – roko muzikantės”, 2007 – III premija (200 JAV dol.).

Čiurlionio galerijos specialiąsias premijas už netradicinėmis technikomis sukurtus kūrinius skirti: Jurgiui Daugvilai už skulptūrinę kompoziciją ,,Koplytėlė”; Norai Aušrienei už keramiką ,,Bernardinai. Tyla”, 2008; Laurai NarisLapinskienei už skulptūrinę kompoziciją ,,Chronologija. Lietuvos istorija”, 2008.

Taip pat buvo nutarta konkursinės parodos ,,Lietuvos tūkstantmečio aidas išeivijoje” Garbės diplomus skirti ankstesnės parodos ,,Išeivijos kelias” laureatams: Giedrei Žumbakienei už koliažus ,,Laivai. Cozumel”; Ramojui Mozoliauskui už skulptūrą ,,Šv. Pranciškus”, 1971; Vidui Zimkui už skulptūrinę plastiką ,,Kelias”, 2008. Premijas įteikė Garbės konsulas V. Kleiza.

Tai oficialioji renginio dalis. O kas buvo girdėti ir matyti pasivaikščiojus parodų salėse?

Šįkart konkurse dalyvavo mažiau autorių nei prieš porą metų vykusioje šio ciklo parodoje ,,Išeivijos kelias”. Bet, kaip sakoma, ne kiekybė svarbu, o kokybė. Peržiūrėjus autorių darbus atrodo, kad kai kurie autoriai į parodą atsiuntė savo senus darbus. Argi nieko naujo nesukuriama? Ar konkurse nėra nurodyta sąlygų? Dar geriau – gabus, jaunas dailininkas Gintaras Jocius į konkursą atsiuntė darbus, jau premijuotus kitame konkurse. Gal aš klystu, bet, mano nuomone, du kartus tų pačių darbų nereikėtų premijuoti. Juolab, kad G. Jocius yra perspektyvus, daug kuriantis dailininkas.

Maloniai nustebino Irenos Šaparnienės, Aušrinės Kerr, Lauros Naris-Lapinskienės darbai. Tai naujo ieškančios dailininkės. Tiek I. Šaparnienė (batika), tiek A. Kerr (tapyba ant odos) pateikė parodai-konkursui joms įprasta technika atliktus kūrinius, tačiau juose gausu faktūrinių, spalvinių ir kompozicinių ieškojimų.

L. Naris-Lapinskienė šįkart pateikė visiškai nematytą darbą – skulptūrinę kompoziciją. Ant pastovo išrikiuotos nedidelės medžio skulptūrėlės, žyminčios Lietuvos istorijos kelią. Kaip sakė autorės mama: ,,Aš net nežinojau, kad mano dukra taip gerai žino mūsų šalies istoriją.”

Vėl nauju darbu pradžiugino V. Žimkus. Savo technika jie nėra nauji, bet stebina autoriaus darbingumas – kiekvienai parodai sukurti kažką naujo. Jo kūriniai imlūs laikui, jiems atlikti reikalingas ypatingas kruopštumas.

Smagu, kad konkurse dalyvavo jauni kūrėjai – Daina Lukaitė ir Aras Volodka. Nepaisant jų jauno amžiaus, abiejų dailininkų vardus matome tarp laureatų.

Gražu, jog vertinimo komisija specialiosiomis premijomis pažymėjo netradicinėmis technikomis dirbančius dailininkus. Atrodo, kad šiais laikais akvarelės technika dirbantys dailininkai baigia išnykti. Gyvenimas diktuoja naujas technikas, kitus raiškos būdus. Ar tai gerai, ar negrįšime prie senųjų tiesų – parodys laikas, bet, mano giliu įsitikinimu, turime matyti ir tuos, kurie ieško naujovių. Pritariu vertinimo komisijai, kad reikia vertinti ir netradicinėmis technikomis dirbančius dailininkus.

Man asmeniškai patiko ir tai, kad vertinimo komisija Garbės diplomus skyrė ir ankstesnės parodos ,,Išeivijos kelias” laureatams, dalyvavusiems šioje parodoje.

Ketvirtoji parodų ciklo paroda atidaryta, apdovanojimai išdalinti. Lauksime paskutinės – penktosios parodos, kuri Lietuvos tūkstantmečio metais bus atidaryta Vilniuje.

Paroda Lietuvių dailės muziejuje Lemonte veiks iki spalio 31 d. 

Ramojus Mozoliauskui prie savo skulptūros ,,Šv. Pranciškus”