Dabartis, viltys ir lūkesčiai

ALGIMANTAS S. GEČYS

Susirinkome tęsti prieš daugiau kaip 60 metų Lietuvių Bendruomenės kūrėjų prisiimtus įsipareigojimus Tėvynei Lietuvai ir gyvenamajam kraštui. Jaučiamės esą ,,Globalios Lietuvos” dalimi, dvasiniais ryšiais susieti su lietuvių tauta ir jos žmonių atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybe. Esu paprašytas pakalbėti apie Amerikos Lietuvių Bendruomenės vietą Lietuvos valstybės sudėtyje, Lietuvos santykius su savo tautos diaspora.

Šią vasarą Vilniuje vykusiame Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Seime Seinuose gyvenantis Petras Maksimavičius teigė, jog Lietuvai naudinga turėti vieną stipresnę išeivijos organizaciją, kuri galėtų pasaulyje vienyti kitas lietuvių organizacijas. Būtina išvengti susiskaldymo, kad diaspora galėtų veiksmingai politiškai daryti įtaką savoms vyriausybėms ir taip padėti savai šaliai. Pasak Maksimavičiaus, ,,aišku, reikia mums truputį kantrybės ir daugiau laiko suprasti, kad ta valstybės politika užsienio lietuvių atžvilgiu būtų suformuota”. Jis apgailestavo, kad PLB valdybai dirbant su Lietuvos įstaigomis dažnai nepavykdavo prieiti prie bendrų išvadų, vieni kitų nesuprasdavom. Pasak jo, ,,tai parodo ką kita – būtent tarpusavio nepasitikėjimą, nors oficialiai visur yra deklaruojama, kad esame viena integrali tauta”.

Pažiūrėkime, kaip po 22 Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metų JAV LB atrodo Lietuvos su diaspora bendradarbiavimo rėmuose.
 
Lietuvos Respublikos Seimo ir PLB komisija

Šią komisiją teko gimdyti su nemažais skausmais. Lietuvai atkuriant valstybinę nepriklausomybę, nelengva buvo numatyti, kaip privalėtų būti vystomi ryšiai su užsienio kraštų Lietuvių Bendruomenėmis. To meto PLB valdybos pirmininkas dr. Vytautas Bieliauskas dalyvavo Sąjūdžio suvažiavime, o užsienio kraštų bendruomenės sąjūdininkų pastangas rėmė politiškai ir finansiškai. Atkūrus nepriklausomybę, PLB valdyba paskyrė nuolatinį atstovą Lietuvoje. Naujai išrinkta, Broniaus Nainio vadovaujama PLB valdyba svarstė įvairius galimus PLB bendradarbiavimo su Lietuva variantus: (a) kelių užsienio lietuvių diasporos atstovų įvedimą į Lietuvos Respublikos Seimą ir (b) kelių vietų išsiderėjimą Vyriausybės ministrų kabinete. Nesuradus tinkamo sprendimo, PLB valdybos pirmininkas su Lietuva bendradarbiavo per Lietuvoje gyvenantį PLB valdybos skirtą atstovą.

 Metams slenkant, dėl tokio atstovavimo JAV ir Kanados kraštų bendruomenėse kilo nepasitenkinimas. Aktyviai dalyvavusios Lietuvos laisvinimo veikloje, šių kraštų bendruomenių vadovybės nenorėjo būti atskirtos nuo tiesioginio bendradarbiavimo su Lietuvos Vyriausybe bei Seimo atstovais. Kilo mintis steigti LR Seimo–LB kraštų bendruomenių atstovų komisiją. Pagal siūlomą planą, LR Seimo frakcijos komisijoje atstovautų jų deleguotas atstovas. PLB atstovavimas būtų patikėtas skiriant po vieną atstovą nuo: PLB valdybos, JAV LB, Kanados LB, Vakarų Europos LB, Rytų Europos LB, Pietų Amerikos LB ir Australijos LB kraštų bendruomenių. Viso septyni užsienio lietuviams atstovaujantys atstovai. Komisijai vadovautų Seimo ir regioninio atstovavimo pagrindu išrinkti du kopirmininkai, vienas nuo Seimo, kitas – nuo PLB. Komisija sprendimus priimtų konsensuso principu.

Siūlomai Seimo-PLB atstovų pagrindu sudaromai komisijai B. Nainio vadovaujama PLB valdyba nepritarė. Todėl JAV Krašto valdybos pareigūnai ryžosi dėl ryšių užmezgimo tartis tiesiogiai su LR Seimo frakcijų vadovais. Gerai prisimenu, kai 1994 m. Regina Narušienė, Vytas Maciūnas ir aš Seime varstėme frakcijų vadovybių kabinetų duris ir pritarimo siūlymui steigti Seimo-PLB komisiją ieškojome pas Vytautą Landsbergį, Aloyzą Sakalą, Ignacą Uždavinį, Gediminą Kirkilą ir kt. Mūsų nuostabai Seimo frakcijos siūlomai bendros komisijos minčiai pritarė. Kiek atsargiau dėl pasiūlymo laikėsi Algirdas Brazauskas, tačiau G. Kirkilas jį nuramino, pastebėdamas, kad siūlomas sprendimų komisijoje priėmimas konsensuso būdu jų frakciją apsaugos nuo nepalankių politinių atvejų.

PLB valdybai ir toliau atsisakant pritarti komisijos minčiai, PLB ir Kanados LB tarybai nepritarus Kanados Krašto valdybos siūlymui, Seimo frakcijos pasiūlė įkurti Lietuvos Respublikos Seimo–JAV LB atstovų komisiją. Lietuva tuo metu siekė būti priimta į Atlanto aljansą (NATO) ir norėjo, kad JAV LB vadovybė padėtų priėmimo į NATO sprendimą kuo greičiau paspartinti.

Seimo–JAV LB atstovų komisija buvo įkurta ir sėkmingai veikė iki 2005 m. birželio 30 d., kada buvo nutarta ją pertvarkyti į Lietuvos Respublikos Seimo ir PLB atstovų komisiją. Dabartiniu metu PLB komisijoje yra 10 atstovų, iš kurių 3 yra deleguojami JAV LB Tarybos. Taigi jums teks tris atstovus į šią komisiją patvirtinti. Tik ką pasibaigęs PLB XIV Seimas yra priėmęs nutarimą, kuriuo prašoma naujai išrinktą būsimą LR Seimą ir toliau užtikrinti šios komisijos veiklą. Komisija keturių-penkių dienų posėdžiams Vilniuje renkasi dukart per metus.
 
Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija

Ryšiams su užsienio lietuviais palaikyti yra sukurta ir antroji komisija – Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija. Komisija įsteigta LR Vyriausybės 2009 m. balandžio 22 d. nutarimu. Komisijos įsteigimo iniciatorius – ministras pirmininkas Andrius Kubilius, jos uždavinys yra teikti Lietuvos Vyriausybei siūlymus dėl (a) valstybės santykių su užsienio lietuviais strateginių veiklos krypčių ir jų įgyvendinimo; (b) valstybės institucijų veiksmų koordinavimo, stiprinant ryšius su užsienio lietuviais, įtraukiant juos į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą; (c) teisės aktų projektų, susijusių su užsienio lietuvių reikalais, rengimo ar parengtų teisės aktų projektų tikslingumo.

Komisijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Komisijai pirmininkauja ministras pirmininkas, pavaduotojais yra Lietuvos užsienio reikalų ministras ir PLB valdybos pirmininkas(-ė). Komisijos sudėtyje (viso 18 asmenų) yra 7 Lietuvos Vyriausybės ministrai, 6 – PLB paskirti atstovai ir PLB atstovas(-ė) Lietuvoje, Sporto departamento generalinis direktorius, Užsienio reikalų ministerijos (URM) Užsienio lietuvių departamento direktorius. Tik ką pasibaigęs PLB XIV Seimas rezoliucija yra paprašęs toliau užtikrinti šios komisijos veiklos tęstinumą.

Užsienio lietuvių reikalų departamentas

2009 m. panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie LR Vyriausybės, kitais metais prie URM buvo įkurtas Užsienio lietuvių reikalų departamentas. Šis departamentas yra vienas iš 20-ties URM veikiančių departamentų. Remiantis sukurta „Globaliosios Lietuvos” programa, jis koordinuos 13 programą įgyvendinančių institucijų, kurių kiekviena turės savo biudžetą. Pagal PLB Seimo leidinį, iki šiol tarpinstituciniam planui biudžetas nėra paskirtas, todėl, siekdamos įgyvendinti planą, įstaigos turės naudoti savo vidines lėšas. PLB valdybos pranešime PLB Seimui teigiama, kad ,,iš ministerijų įvertinimo aiškiai matyti teisinių sąvokų, procedūrinių veiksmų aiškumo ir tikslingumo kliūtys”.

Viena iš sričių, kurią turėjo koordinuoti šis departamentas, buvo neformalusis švietimas. PLB išreiškus nepasitenkinimą departamento veikla dėl neformaliojo švietimo (lituanistinių mokyklų), Vyriausybė nutarė nuo 2013 m. sausio 1 d. neformalaus švietimo kuravimą perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai. PLB XIV Seimo priimta rezoliucija siūlo Švietimo ir mokslo ministerijai sukurti atskirą padalinį rūpintis lituanistiniu švietimu užsienyje.

Šiuo metu Lietuvos ir PLB nuomonės skiriasi, kur turėtų glaustis Užsienio lietuvių reikalų departamentas. PLB XIV Seimas, atsižvelgdamas į didėjantį už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių skaičių, besitęsiančią emigraciją, rezoliucija prašo priimti politinį sprendimą prie LR Vyriausybės įkurti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais.

Trumpai apžvelgiau tris instancijas – dvi sukurtas komisijas ir prie URM įsteigtą departamentą, – skirtas bendradarbiauti ir rūpintis užsienio lietuviais. Tačiau tuo Lietuvos bendradarbiavimas su diaspora nesibaigia. JAV LB darbuotojams ruošiant bendrus projektus, yra užmezgti ryšiai su daugeliu Lietuvos valstybinių įstaigų. Tarp jų paminėtini: Archyvų departamentas, Pasaulio lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumų ruoša su aukštosiomis mokslo institucijomis, bendradarbiavimas su Kultūros ministerija ruošiant sukakčių paminėjimus, jaunimo stažuotės Lietuvoje ir Amerikoje, tautinių šokių ir dainų šventės, parama atstatomiems Valdovų rūmams ir t. t. Nemažas skaičius prie JAV LB prisiglaudusių šalpos institucijų teikia paramą Lietuvos partizanų šeimoms, našlaičiams, asocialių šeimų vaikams, Santariškių ligoninei ir t. t. Artimai LB bendradarbiauja su LR ambasada JAV, šalyje veikiančiais konsulatais, garbės konsulais, Lietuvos verslą ir kultūrinį paveldą kuruojančiomis įstaigomis. Tai liudija ir gerbiamo ambasadoriaus Žygimanto Pavilionio dalyvavimas šioje Tarybos sesijoje.

Liūdna, kad LR prezidentė Dalia Grybauskaitė ne tik nesusitiko su PLB XIV Seimo atstovais, bet net nepasveikino Lietuvoje posėdžiavusio Seimo. Nebuvo matyti Lietuvos Vyriausybės atstovų Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje perlaidojant Laikinosios Sukiliminės Vyriausybės ministrą pirmininką prof. Juozą Ambrazevičių-Brazaitį (į tai atsiliepdamas užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis paminėjo, kad į prof. Brazaičio perlaidojimo iškilmes buvo pasiųsta Lietuvos kariuomenės garbės sargyba – Red. pastaba). Išeivija iš Lietuvos taip pat laukia stipresnio lietuviškos kultūros atstovavimo užsienyje, pvz., dailininkų parodų, meno ansamblio ,,Lietuva” gastrolių ir t. t. Būtina finansinė parama išeivijos žiniasklaidai. Mes labdara remiame Lietuvos labdaros įstaigas, ligonines, tačiau mūsų visuomenė nesupranta užduoties skaityti bei remti čia esančią žiniasklaidą – laikraščių leidimą būtina paremti. Iš Lietuvai atstovaujančių diplomatų bei jų šeimų laukiame artimesnio bendravimo su išeivija, džiaugiamės turėdami puikių tokio bendravimo pavyzdžių – LR ambasadorių Pavilionį ir LR gen. konsulą New York Valdemarą Sarapiną bei jų šeimas.


Pranešimas skaitytas JAV LB XX Tarybos 1-oje sesijoje, 2012 m. rugsėjo mėn. 29 d. Atlanta, GA.