Dr. Timothy Snyder Jono Kuprio nuotraukos
„Bloodlands” ir masinės žudynės Lietuvoje
DR. AUGUSTINAS IDZELIS
Rugsėjo 26 dieną Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Yale University
istorijos profesorius dr. Timothy Snyder pristatė savo knygą
„Bloodlands. Europe between Hitler and Stalin”
(„Basic Books”, 2010). Programą vedė dr. Audrius V.
Plioplys.
Knygoje dr. Snyder analizuoja masines žmonių žudynes teritorijoje tarp
Berlyno ir Maskvos. Šią teritoriją knygos autorius pavadino
„Bloodlands”. Joje nuo 1933 iki 1945 metų žuvo 14 milijonų
žmonių. Nacistai atsakingi už 9.5 milijonus aukų, o sovietai čia nužudė
4.5 milijonus gyventojų. Snyder neskaičiavo aukų, kurios žuvo
koncentracijos stovyklose ar gulage.
Nei savo knygoje, nei savo kalboje pristatymo metu Snyder neskyrė daug
dėmesio įvykiams Lietuvoje. Knyga – 524 psl. ir tik 16oje jų
minima Lietuva. Daugiausia dėmesio Lietuvai skiriama rašant apie
žydų holokaustą (psl. 190–193). Holokaustą autorius pristato
remdamasis Michael MacQueen straipsniu, išspausdintu 1997
metais, ir Yitzhak Arad knyga apie holokaustą Sovietų Sąjungoje (2009).
MacQueen ir Arad yra istorikai, dirbo JAV Teisingumo departamento, OSI
(Office of Special Investigations). OSI rinko apkaltos medžiagą apie
lietuvius karo nusikaltėlius JAV imigracijos teismų bylose.
Nuostabu, kad knygoje „Bloodlands” randama nemalonių
teiginių, ypač apie diplomatą pulkininką Kazį Škirpą. Snyder
rašo: „The Soviet deportations had taken place that very
month, and the NKVD had shot Lithuanians in prisons just a few days
before the Germans arrived. The Lithuanian diplomat Kazys Škirpa
used this suffering in his radio broadcasts to spur mobs to murder.
Some 2,500 Jews were killed by Lithuanians in bloody pogroms in early
July.” (p. 192).
Toliau, knygos autorius rašo apie masines žydų žudynes Lietuvoje
1941 metais. Snyder daro išvadą: ,,Despite Škirpa’s
wishes, none of this served any Lithuanian political purpose. After he
tried to declare an independent Lithuanian state, he was placed under
house arrest.” (p. 192). Pagal Snyder, jo teigimai yra paremti
MacQueen straipsniu (p. 97; p. 99– 100), kuriame rašoma:
,,Recent scholarship on the LAF has exposed the fact that radio
broadcasts to Lithuania from Germany made by LAF propagandists
explicity urged the population to take harsh measures against the Jews;
the evidence also suggests that the only path to expiation for
Lithuanians who had compromised themselves via association with the
NKVD, Komsomol, or other organs of the Communist government was through
the spilling of Jewish blood.” (p. 97).
Po knygos pristatymo šių eilučių autorius paklausė Snyder, ar
žinodamas faktą, jog MacQueen ir Arad dirbo OSI, jis mano, kad
pasisakymai, cituojami knygoje, yra patikimi? Knygos autorius atsakė,
kad tai, jog MacQueen ir Arad dirbo OSI, neturi jokios įtakos, nes
moksliniam darbui abu naudojosi istoriniais šaltiniais.
Man buvo įdomu sužinoti, kokius istorinius šaltinius MacQueen
naudojo, darydamas savo išvadas straipsnyje, kuriais rėmėsi
Snyder. Buvau nustebęs, kad jo „istorinis šaltinis”
yra Saulius Sužiedėlis – buvęs OSI istorikas. MacQueen taip
dokumentuoja savo teigimą: „See the conversations on the LAF with
AmericanLithuanian historian Saulius Sužiedelis published in
,,Akiraciai” (,,Horizons”), Chicago, no. 9 and 10, October
and November, 1991, and no. 1, January, 1992.” (p. 103).
Tačiau MacQueen citatoje nė žodžio nėra, kad istorikas Saulius
Sužiedėlis būtų rašęs apie kažkokias Škirpos radijo
transliacijas iš Vokietijos į Lietuvą. Vieno istoriko klaidingas
aiškinimas ar dezinformacija tampa padauginta ir pagražinta
antrojo – ir viskas „palaiminama” kaip istoriniai
„šaltiniai”.
Didžiausia pagal aukų skaičių masinė žudynių vieta Lietuvoje yra
Paneriuose (knygoje – Ponary), netoli Vilniaus. Snyder taip
rašė apie šią vietovę ir žudikus: „By July 23 1941
the Germans had assembled a Lithuanian auxiliary, which marched columns
of Jews to Ponary. There, groups of twelve to twenty people at a time
were taken to the edge of a pit, where they had to hand over valuables
and clothes. Their gold teeth were removed by force. Some 72,000 Jews
from Vilnius and elsewhere (and about eight thousand non-Jewish Poles
and Lithuanians) were shot at Ponary.” (p. 192).
Snyder ir visi kiti istorikai aiškina, kad Panerių
žydšaudžiai buvę lietuviai. Lietuviškoje holokausto
literatūroje, „Lithuanian auxiliary” yra žinomas kaip
Ypatingas būrys (YB). Kodėl buvo padaryta išvada, kad YB nariai
buvo lietuviai, yra suprantama. Visų pirma, žudikai nešiojo
Lietuvos kariuomenės uniformas. Antra, visų žudikų vardai buvo
rašomi lietuviškai. Jan Borkowski tapo Jonu Barkausku,
pagal vardą ir pavardę – lietuvis.
Prieš 40 metų, YB žudikų teismai vyko Lenkijoje. OSI gavo visų
teisiamų žudikų parodymus. Parodymai buvo duoti lenkų kalba, OSI
vertėjai juos išvertė į anglų kalbą. Aš juos visus gavau
iš vieno amerikiečio advokato, kuris gynė JAV lietuvius, kurie
buvo kaltinami kaip karo nusikaltėliai JAV imigracijos teismo bylose.
Jan Borkowski byla parodo YB narių tautybės neaiškumą. Rusas Jan
(Ivan) Dolgow užverbavo Borkowski įstoti į YB. Borkowski savo parodyme
taip aiškina įstojimo į YB aplinkybes: „Dolgow and I
entered the building through Wilenska Street and went to the second
floor... In my presence Barkauskas personally filled out my name in the
questionnair in Lithuanian and I signed it after Jan Dolgow had
translated it to me. My name in the questionnaire was written in
Lithuanian as Jonas Barkauskas, son of Ignas. The questionnaire also
included my date of birth, rank in the Polish army, and similar
information. That day I also received a certificate stating tha I was
employed in the Special Detachment and that I had ar right to possess a
firearm... I received an identification card, filled in Lithuanian.
...The outside of the card had an official number, also noted in my
file, and an inscription which phonetically read „Ypatingo
burys”. (Protokol of Interrogation of a Suspect – Jan
Borkowski, 29 January 1973, U.U. v. Dailide, Document 580–655,
Bates No. 07821–07823.”
Tardymo metu Borkowski prisipažino, kad jis šaudė žydus
Paneriuose ir kad neapgailestauja dėl dalyvavimo žudynėse. Tačiau jis
apgailestavo, kad turėjo vilkėti Lietuvos kariuomenės uniformą:
„I often wore civilian clothes to avoid advertising the fact that
I was a member of the Special Detachment of the Vilnius SD (Security
Service). I was not afraid to wear the Lithuanian uniform outside,
because at that time there was no reason to be afraid. I was ashamed,
however, that I was a Pole had to put on the uniform of the bourgeois
Lithuanian army.” (Bates No. 07882).
OSI dokumentai, kuriuose kalbama apie YB, kažkodėl nėra holokausto
istorikų naudojami. Galbūt kai kurie istorikai nenori pripažinti, kad
YB iš tiesų buvo tarptautinis žudikų vienetas, vadovaujamas
vokiečių.
Dr. T. Snyder knygos pristatymas Balzeko lietuvių kultūros muziejuje
yra ypač teigiamas, naudingas ir ypatingas reiškinys. Tokių
pristatymų reikia daugiau. Tai būtų gera proga pradėti dialogą opiais
klausimais. Istorikai gali pateikti istorinius faktus savo nuožiūra.
Tačiau istorikai negali – sąmoningai ar aplaidžiai – kurti
istorinių faktų.
Dr. Timothy Snyder po pristatymo pasirašo savo knygą „Bloodlands. Europe between Hitler and Stalin”.