Lietuvos Dukterys šventė jubiliejų

Danutė Bindokienė

...Ligonius lankyti, mirusius palaidoti, nuliūdusius ir vienišus paguosti, alkanus papenėti... Tai artimo meilės darbai, privalomi kiekvienam krikščioniui, nors ne visuomet jie prisimenami. O Lietuvos Dukterys ne tik tuos artimo meilės darbus prisimena, bet uoliai, pasišventusiai, tyliai vykdo jau pusšimtį metų! Turbūt ir jos pačios negalėtų suskaičiuoti, kiek per tą laiką buvo sušelpta vargstančių, pasakyta gerų žodžių paguodos reikalingiems, aplankyta senelių, ligonių, pagarbiai palaidota vienišų mirusiųjų, kuriais niekas nepasirūpi no.

2008 m. spalio 5 d. Lietuvos Dukterų draugija iškilmingai šventė savo 50 metų veiklos sukaktį. Sietynais spindinčioje ir gėlėmis papuoštoje Camelot salėje kartu su jomis šventė nemažas būrys svečių ir viešnių, atvykusių pasveikinti, pasidžiaugti atliktais darbais ir padėkoti juos atlikusioms. Šventės programai vadovavusi Danutė Gierštikienė visų pirma pakvietė dabartinę draugijos pirmininkę Joaną Krutulienę tarti įžanginį žodį. Pirmininkė kalbėjo trumpai, bet nuoširdžiai ir šiltai, primindama susirinkusiems draugijos narių pasižadėjimą šluostyti liūdinčių ašaras, mažinti vargą, guosti paguodos reikalinguosius. Plačiau apie Lietuvos Dukterų draugijos veiklą kalbėjo Danutė Bindokienė.

– Lietuvių liaudis sako: ,,vargas lapoja, vargas šakoja, vargas vartus kilnoja”. Lietuvos Dukterys kasdien per pusšimtį metų stengiasi to vargo lapus nuskabyti, šakas apkarpyti, vartus artimo meilės darbais paramstyti, kad jų vargas neatkeltų.

Užsienio lietuviai nuo pat imigracijos į Ameriką pradžios devynioliktame šimtmetyje yra sukūrę daugybę šalpos organizacijų ir vis dar kuriamos naujos, kai atsiranda naujos reikmės. Vienos organizacijos savo darbą baigė, kitos pradeda, dar kitos su didžiu pasiryžimu jį tęsia, nors narių gretos retėja, nors nuolatiniai darbuotojai ir pavargsta. Kol bus šelpiamųjų, kol bus vargan patekusių, tol tie darbuotojai jaučia pareigą ištiesti pagalbos ranką. Viena tokių užsispyrėliškai pareigingų organizacijų yra Lietuvos Dukterų draugija, šiemet švenčianti 50 metų sukaktį.

Kas gi tos Lietuvos Dukterys? Kodėl apie jas palyginti nedaug lietuvių visuomenė žino? Jeigu Lietuva yra šios draugijos narių motina, tai kas tėvas?

Į paskutinį klausimą lengviausia atsakyti – Lietuvos Dukterų draugijos tėvas yra kun. Feliksas Gureckas, kuris nuo pat atvykimo į Ameriką kartu su antrąja lietuvių imigrantų banga ypač daug pastangų ir jėgų skyrė vargstančių tautiečių šelpimui. Pradžioje jis tai atliko kone privačiai, tik su nedideliu geradarių būreliu, bet ilgainiui labdaros veikla plėtėsi, šelptinųjų skaičius augo. Pasitarus su keliais bendraminčiais, ypač bendramintėmis, pamažu išsivystė tokios šalpos draugijos rėmai: 1959 m. susibūrė gailestingų širdžių sambūris, pasivadinęs Lietuvos Dukterų draugija, pasirinkęs šūkį: ,,Pagalbi ranka vargstančiam”. Tų pačių metų pavasarį draugija buvo įregistruota Illinois valstijoje, kaip ne pelno organizacija ir pradėjo savo artimo meilės darbą, kurį tęsia iki šiol.
 
Kodėl būtent Dukterų draugija? Ogi dėl to, kad jos narės buvo – ir tebėra – išskirtinai moterys! Verta pastebėti, kad ir šiais ,,lygių teisių” laikais kol kas nė vienas vyras neapkaltino draugijos diskriminacija ir nepareikalavo, kad Lietuvos Dukterys jį priimtų į savo gretas...

1971 m. draugija įsigijo būstinę Čikagoje, prie 71osios gatvės, netoli daugeliui pažįstamos ,,Seklyčios”. Būstinė pavadinta kukliu Namelių vardu. Joje yra ne tik draugijos raštinė, bet kartais apgyvendinami ir vargstantys seneliai ar kiti globos reikalingi mūsų tautiečiai. Lietuvos Dukterų draugija turi skyrius Melrose Park, IL, St. Petersburg ir Juno Beach, FL, Los Angeles, CA, Seattle, Washington valstijoje. Vieni skyriai yra išvystę gyvesnę veiklą, kiti – mažiau veiklūs, dažniausiai dėl narių trūkumo.

Daug metų draugijos siela ir širdis buvo jos steigėjas kun. F. Gureckas. Jis draugiją globojo ir jos veikla rūpinosi iki paskutinio savo žemiškojo atodūsio: mirė 1977 m. vasario 4 d. draugijos valdybos posėdyje! Jam mirus, draugijos veikla nesustojo – jo pradėtas artimo meilės darbas tęsiamas iki šių dienų ir, be abejo, bus tęsiamas toliau – kol bus paguodos reikalingų, alkstančių, vargstančių, vienišų.

Per pusšimtį metų draugijos narių skaičius sukosi apie 1,000. Jai yra vadovavusios šios pirmininkės: Bronė PetersPetravičienė, Bronė Dikinienė, dr. Alina Domanskienė, Elzė Diminskienė, Elena Kučiūnienė, Sofija Adomaitienė, Stasė Paulionienė, Danguolė Valentinaitė, Birutė Briedienė, Julija Smilgienė, Emilija Kielienė, Marija Noreikienė, Joana Krutulienė, kuri ir šiuo metu yra draugijos pirmininkė. Pagarba visoms šioms artimo meilės didvyrėms, bet taip pat pagarba ir kiekvienai Lietuvos Dukterų draugijos narei – buvusiai, esamai ir būsimai. Nėra jokios abejonės, kad Motina Lietuva šiomis savo dukrelėmis labai didžiuojasi.

Lietuvos Dukterų draugijos veikla apjungia vargstančius mūsų tautiečius Amerikoje, bet taip pat ir Lietuvoje, kur šelpiami našlaičių namai, daugiavaikės šeimos, ligoniai. 2006 m. Lietuvoje gyvenantiems varguoliams buvo išsiųsta gerokai per 12,000 dol., o tais metais vienkartinei šalpai apskritai išleista daugiau kaip 15,000 dol. Iš kur draugija gauna lėšų savo veiklai? Dalį pinigų pačios narės užsidirba, ruošdamos įvairius renginius – vakarienes su programa, velykinių margučių ir pyragų pardavimus ir pan., dalį lėšų suaukoja mūsų geraširdžiai tautiečiai, suprasdami ir įvertindami šios draugijos darbą.

Sveikiname Lietuvos Dukterų draugiją, švenčiančią brandžią pusšimčio metų sukaktį. Draugijos steigėjas, amžinos atminties kun. Feliksas Gureckas, be abejo, stebi šią prasmingą veiklą iš Aukštybių ir laimingas šypsosi!

Po paskaitos programos vadovė D. Gierštikienė pakvietė draugijos kapelioną kun. Jaunių Kelpšą sukalbėti invokaciją prieš vakarienę, o visiems skaniai pasisotinus meninę programą atliko sol. Genovaitė Bigenytė, akompanuojant Jūratei Lukminienei ir Algimantui Barniškiui, kuris kai kurias dainas atliko kartu su soliste, skambiais duetais pradžiugindamas susirinkusius.