Lietuvos Dukterys šventė jubiliejų
Danutė Bindokienė
...Ligonius lankyti, mirusius palaidoti, nuliūdusius ir vienišus
paguosti, alkanus papenėti... Tai artimo meilės darbai, privalomi
kiekvienam krikščioniui, nors ne visuomet jie prisimenami. O
Lietuvos Dukterys ne tik tuos artimo meilės darbus prisimena, bet
uoliai, pasišventusiai, tyliai vykdo jau pusšimtį metų!
Turbūt ir jos pačios negalėtų suskaičiuoti, kiek per tą laiką buvo
sušelpta vargstančių, pasakyta gerų žodžių paguodos
reikalingiems, aplankyta senelių, ligonių, pagarbiai palaidota
vienišų mirusiųjų, kuriais niekas nepasirūpi no.
2008 m. spalio 5 d. Lietuvos Dukterų draugija iškilmingai
šventė savo 50 metų veiklos sukaktį. Sietynais spindinčioje ir
gėlėmis papuoštoje Camelot salėje kartu su jomis šventė
nemažas būrys svečių ir viešnių, atvykusių pasveikinti,
pasidžiaugti atliktais darbais ir padėkoti juos atlikusioms.
Šventės programai vadovavusi Danutė Gierštikienė visų
pirma pakvietė dabartinę draugijos pirmininkę Joaną Krutulienę tarti
įžanginį žodį. Pirmininkė kalbėjo trumpai, bet nuoširdžiai ir
šiltai, primindama susirinkusiems draugijos narių pasižadėjimą
šluostyti liūdinčių ašaras, mažinti vargą, guosti
paguodos reikalinguosius. Plačiau apie Lietuvos Dukterų draugijos
veiklą kalbėjo Danutė Bindokienė.
– Lietuvių liaudis sako: ,,vargas lapoja, vargas šakoja,
vargas vartus kilnoja”. Lietuvos Dukterys kasdien per
pusšimtį metų stengiasi to vargo lapus nuskabyti, šakas
apkarpyti, vartus artimo meilės darbais paramstyti, kad jų vargas
neatkeltų.
Užsienio lietuviai nuo pat imigracijos į Ameriką pradžios
devynioliktame šimtmetyje yra sukūrę daugybę šalpos
organizacijų ir vis dar kuriamos naujos, kai atsiranda naujos reikmės.
Vienos organizacijos savo darbą baigė, kitos pradeda, dar kitos su
didžiu pasiryžimu jį tęsia, nors narių gretos retėja, nors nuolatiniai
darbuotojai ir pavargsta. Kol bus šelpiamųjų, kol bus vargan
patekusių, tol tie darbuotojai jaučia pareigą ištiesti pagalbos
ranką. Viena tokių užsispyrėliškai pareigingų organizacijų yra
Lietuvos Dukterų draugija, šiemet švenčianti 50 metų
sukaktį.
Kas gi tos Lietuvos Dukterys? Kodėl apie jas palyginti nedaug lietuvių
visuomenė žino? Jeigu Lietuva yra šios draugijos narių motina,
tai kas tėvas?
Į paskutinį klausimą lengviausia atsakyti – Lietuvos Dukterų
draugijos tėvas yra kun. Feliksas Gureckas, kuris nuo pat atvykimo į
Ameriką kartu su antrąja lietuvių imigrantų banga ypač daug pastangų ir
jėgų skyrė vargstančių tautiečių šelpimui. Pradžioje jis tai
atliko kone privačiai, tik su nedideliu geradarių būreliu, bet
ilgainiui labdaros veikla plėtėsi, šelptinųjų skaičius augo.
Pasitarus su keliais bendraminčiais, ypač bendramintėmis, pamažu
išsivystė tokios šalpos draugijos rėmai: 1959 m. susibūrė
gailestingų širdžių sambūris, pasivadinęs Lietuvos Dukterų
draugija, pasirinkęs šūkį: ,,Pagalbi ranka vargstančiam”.
Tų pačių metų pavasarį draugija buvo įregistruota Illinois valstijoje,
kaip ne pelno organizacija ir pradėjo savo artimo meilės darbą, kurį
tęsia iki šiol.
Kodėl būtent Dukterų draugija? Ogi dėl to, kad jos narės buvo –
ir tebėra – išskirtinai moterys! Verta pastebėti, kad ir
šiais ,,lygių teisių” laikais kol kas nė vienas vyras
neapkaltino draugijos diskriminacija ir nepareikalavo, kad Lietuvos
Dukterys jį priimtų į savo gretas...
1971 m. draugija įsigijo būstinę Čikagoje, prie 71osios gatvės, netoli
daugeliui pažįstamos ,,Seklyčios”. Būstinė pavadinta kukliu
Namelių vardu. Joje yra ne tik draugijos raštinė, bet kartais
apgyvendinami ir vargstantys seneliai ar kiti globos reikalingi mūsų
tautiečiai. Lietuvos Dukterų draugija turi skyrius Melrose Park, IL,
St. Petersburg ir Juno Beach, FL, Los Angeles, CA, Seattle, Washington
valstijoje. Vieni skyriai yra išvystę gyvesnę veiklą, kiti
– mažiau veiklūs, dažniausiai dėl narių trūkumo.
Daug metų draugijos siela ir širdis buvo jos steigėjas kun. F.
Gureckas. Jis draugiją globojo ir jos veikla rūpinosi iki paskutinio
savo žemiškojo atodūsio: mirė 1977 m. vasario 4 d. draugijos
valdybos posėdyje! Jam mirus, draugijos veikla nesustojo – jo
pradėtas artimo meilės darbas tęsiamas iki šių dienų ir, be
abejo, bus tęsiamas toliau – kol bus paguodos reikalingų,
alkstančių, vargstančių, vienišų.
Per pusšimtį metų draugijos narių skaičius sukosi apie 1,000.
Jai yra vadovavusios šios pirmininkės: Bronė PetersPetravičienė,
Bronė Dikinienė, dr. Alina Domanskienė, Elzė Diminskienė, Elena
Kučiūnienė, Sofija Adomaitienė, Stasė Paulionienė, Danguolė
Valentinaitė, Birutė Briedienė, Julija Smilgienė, Emilija Kielienė,
Marija Noreikienė, Joana Krutulienė, kuri ir šiuo metu yra
draugijos pirmininkė. Pagarba visoms šioms artimo meilės
didvyrėms, bet taip pat pagarba ir kiekvienai Lietuvos Dukterų
draugijos narei – buvusiai, esamai ir būsimai. Nėra jokios
abejonės, kad Motina Lietuva šiomis savo dukrelėmis labai
didžiuojasi.
Lietuvos Dukterų draugijos veikla apjungia vargstančius mūsų tautiečius
Amerikoje, bet taip pat ir Lietuvoje, kur šelpiami
našlaičių namai, daugiavaikės šeimos, ligoniai. 2006 m.
Lietuvoje gyvenantiems varguoliams buvo išsiųsta gerokai per
12,000 dol., o tais metais vienkartinei šalpai apskritai
išleista daugiau kaip 15,000 dol. Iš kur draugija gauna
lėšų savo veiklai? Dalį pinigų pačios narės užsidirba,
ruošdamos įvairius renginius – vakarienes su programa,
velykinių margučių ir pyragų pardavimus ir pan., dalį lėšų
suaukoja mūsų geraširdžiai tautiečiai, suprasdami ir įvertindami
šios draugijos darbą.
Sveikiname Lietuvos Dukterų draugiją, švenčiančią brandžią
pusšimčio metų sukaktį. Draugijos steigėjas, amžinos atminties
kun. Feliksas Gureckas, be abejo, stebi šią prasmingą veiklą
iš Aukštybių ir laimingas šypsosi!
Po paskaitos programos vadovė D. Gierštikienė pakvietė draugijos
kapelioną kun. Jaunių Kelpšą sukalbėti invokaciją prieš
vakarienę, o visiems skaniai pasisotinus meninę programą atliko sol.
Genovaitė Bigenytė, akompanuojant Jūratei Lukminienei ir Algimantui
Barniškiui, kuris kai kurias dainas atliko kartu su soliste,
skambiais duetais pradžiugindamas susirinkusius.