Ką galima užmušti be teismo ir ko – ne?

ALEKSAS VITKUS

Specialiųjų JAV karinių dalinių štabas kartu su CIA š. m. rugsėjo 30 d. bepiločiu lėktuvu surado Jemen valstybėje besislapstantį teroristą Anwar al-Awlaki ir jį nukovė. Barack Obama administracija apie tai tuojau paskelbė pasauliui kaip apie dar vieną didelį laimėjimą kovoje prieš terorizmą.

Kaip ir buvo įtariama, po šio įvykio abejonių nebeliko, kad JAV egzistuoja nukovimui numatytų, terorizmu įtariamų aukščiausių „al-Qaeda” grupės vadovų sąrašas, nors JAV administracija to negarsina, bet ir neneigia. To sąrašo pradžioje ir buvo šis vienas iš žymesnių įtariamųjų „al-Qaeda” teroristų – 40-ies metų amžiaus JAV pilietis.

Jemen valstybėje užkluptas Anwar al-Awlaki ten jau ir palaidotas. Jo slapstymosi vieta buvo surasta padedant Jemen prezidentui Abdullah Saleh, kuris pastaruoju metu pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su amerikiečiais, tikėdamasis iš jų pagalbos ginantis nuo jį norinčių nuversti karingų demonstrantų.

Prieš penkis mėnesius įvykdytą antpuolį ir vyriausiojo „al-Qaeda” vado Osama bin Laden sunaikinimą, rodomą per televizorių, stebėjo prezidentas Barack Obama bei kiti aukšti kariuomenės, CIA ar administracijos pareigūnai. Šį kartą to nebuvo. Gal todėl, kad tokių egzekucijų numatoma ir daugiau, ir jos nebeturės tokios įtampos kaip gegužės 1 d. įvykusi nuožmi kova nužudant Osama bin Laden. Tuomet prezidentas stebėjo, kaip specialūs SEAL (Sea-Air-Land) daliniai, įsiveržę į netoli nuo Pakistano sostinės Islamabad esantį karo akademijos pastatą, kovojo ir įveikė Osama bin Laden sargybą.

Dabar jau žuvęs al-Awlaki pradėtas įtarti, kai paaiškėjo, kad 2009 m. gruodžio 25 d. suimtas Nigerijos pilietis Abdulmutallab, tą dieną nesėkmingai bandęs susprogdinti į Detroit oro uostą besileidžiantį lėktuvą, tam žygiui buvo įkvėptas bei paruoštas to paties al-Awlaki. Netrukus po to, 2010 m. balandį, pagal CIA nurodymus, prezidentas Obama sutiko al-Awlaki įrašyti į „užmuštinųjų” sąrašą. Abdulmutallab dabar yra teisiamas federaliniame Detroit teisme. Ten jam buvo perskaitytos taip vadinamos „Miranda” teisės, leidžiančios jam tylėti ir turėti savo gynėją-advokatą. Faktas, kad jis nėra teisiamas karinio tribunolo taip, kaip buvo teisiami „Guantanamo Bay” tvirtovės kalėjime laikyti teroristai, sukėlė didelį respublikonų senatorių pasipiktinimą. Tuo tarpu Abdulmutallab Detroit teismo salėje vaidino komediją, šaukdamas, jog „Anwar yra gyvas!”

Al-Awlaki nukovė tos pačios specialios grupės daliniai, kurie prieš penkis mėnesius susidorojo ir su Osama bin Laden. Taip, kaip ir tuomet, prezidentas Obama ir vėl džiaugsmingai pranešė apie al-Awlaki žūtį, ją taip pateisindamas: „Al-Awlaki mirties užsitarnavo, nes jis planavo ir vadovavo nekaltų amerikiečių žmogžudystėms.” Už tai buvęs viceprezidentas  Dick Cheney prezidentą Obama pagyrė, taip pat jam siūlydamas atsisakyti buvusio prezidento George W. Bush kritikos dėl jo ryžtingo atkirčio įtariamiesiems teroristams po 9/11 išpuolio.

Kad ir kaip keistai atrodytų, su  al-Awlaki, Amerikoje, New Mexico valstijoje, gimusiu JAV piliečiu, prieš terorizmą kovojančios įstaigos susidorojo be jokio teismo, t. y. daug paprasčiau negu su Nigerijos piliečiu Abdulmutallab, kuriam yra duodamos visos JAV Konstitucijos garantuotos teisės.

Toks JAV piliečio nužudymas sulaukė įvairių teisės žinovų pasisakymų. Žmogaus teisių gynėjai aiškina, kad al-Awlaki buvo tik paprastas musulmonų dvasiškis, veikęs kaip dvasinis įkvėpėjas, ir kad turima labai mažai duomenų, rodančių jo pragaištingą, mirties vertą veiklą prieš JAV ir jos piliečius.

Prieš tokį susidorojimą pasisakė ir garsiosios American Civil Liberties Union (ACLU) direktorius Ben Wizner, aiškindamas, jog „mirtinas smūgis už kovos lauko ribų yra pateisinamas tik kaip paskutinė priemonė ginantis nuo staigaus, neišvengiamo ir grėsmingai mirtino puolimo”.

Diane Marie Amann, University of Georgia teisės profesorė, mano, kad debatai dėl Anwar al-Awlaki nužudymo teisėtumo gali būti išspręsti tik išsiaiškinus, ar karas prieš „al-Qaeda” yra tikras ginkluotas konfliktas, ar tik tarpvalstybinė policijos akcija. „Žiūrint iš įprastinio kriminalinės teisės taško, valstybei nužudyti įtariamąjį, užuot jį atidavus teismui, yra neginčijamai neteisinga, – aiškina profesorė. Bet, jei tai yra ginkluotas konfliktas, karo teisė leidžia valstybei naikinti jos priešus.”

Panašiai pasisakė ir buvęs Valstybės sekretorius Robert Gates, jau pernai raginęs federalinį teisėją atmesti Anwar al-Awlaki tėvo iš anksto užvestą bylą, prašant teismą uždrausti bet kokį JAV puolimą prieš jo sūnų. Gates aiškino, jog net ir nepristačius teismui neginčijamų al-Awlaki kaltės įrodymų, valstybė, sauganti savo saugumą, turi privilegiją ir teisę tuos įrodymus laikyti savo slaptose bylose, jų neišduodama teismui. Teisėjas sutiko su Gates ir atmetė al-Awlaki tėvo bylą, aiškindamas, jog teismas negali kištis į karines operacijas.

Su tuo sutiko ir David Glazier, Los Angeles Loyola Law School profesorius: „Kova prieš ‘al-Qaeda’ yra ginkluotas konfliktas, ir JAV bei tarpvalstybinė teisė nedaro skirtumo, ar valstybės ‘taikinys sunaikinimui’ yra jos pilietis ar ne.”

Kadaise panašiai buvo nusprendęs ir Aukščiausiasis JAV Teismas, 1942 m. pripažinęs JAV teisę teisti ir mirties bausmę vykdyti aštuoniems nacių agentams, bandžiusiems slaptai priešintis prieš JAV gynybines Atlanto pakraščio pozicijas, nors vienas iš nuteistųjų ir įrodinėjo esąs JAV pilietis. Atrodo, kad Obama administracija ir toliau neatsisakys savo plano pasiųsti visus aukštuosius ir „al-Qaeda” vadus į aną pasaulį be jokio teismo.