,,Išklausyk mus, A-ta-ne-maa!”

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Yup’ik eskimų genties kalboje ,,A-ta-ne-maa” reiškia ,,Viešpatie”. Tai atsako ,,Išklausyk mus, Viešpatie!” dalis, tikintiesiems meldžiant įvairių malonių. Šie žodžiai rugpjūčio 12 d. nuskambėjo Šv. Širdies katedroje, esančioje Fairbanks, Alaska. Šįmet Fairbanks vyskupija šventė savo gyvavimo 50-ties metų jubiliejų.

Prieš 32 metus man su šeima tame miestelyje stovyklaujant, pravažiavome pro katedrą, bet kadangi buvo savaitės vidurys, į vidų neužsukome. Atsimenu, kad katedra atrodė gana vargingai. Tai būta medinio pastato, panašesnio į didelę daržinę su kryžiumi ant stogo. Toje pačioje kelionėje dalyvavome šv. Mišiose, vykusiose McKinley valstybiniame parke, į pietus nuo Fairbanks. Ten meldėmės didelėje brezentinėje palapinėje, talpinančioje bent šimtą žmonių. Tuo metu to nežinojome, bet buvome misijų teritorijoje.

Šįmet į jubiliejaus iškilmes į katedrą atvyko du arkivyskupai, 5 vyskupai, 21 kunigas, 14 moterų vienuolių, 2 broliai vienuoliai, 7 diakonai su žmonomis ir grupė Kolumbo vyčių. Aišku, iškilmėse dalyvavo ir šimtai tikinčiųjų, sukviestų iš visos vyskupijos. Vyskupija, kurią sudaro 46 parapijos, įsteigta popiežiaus Jono XXIII 1962 m.

Jubiliejaus iškilmėms buvo ruošiamasi iš anksto. Man ypač didelį įspūdį paliko dabartinio vysk. Donald J. Kasttler mintis apjungti vyskupijos tikinčiuosius ir Bažnyčios geradarius labai paprastu, bet prasmingu projektu. Buvo pastatytas didelis medinis kryžius, taip pat pagaminta daug medinių gabaliukų, pavadintų ,,maldos kvadratukais”, ant kurių tikintieji galėjo užrašyti savo pavardę ir savo maldos intenciją. Visi gauti įrašai, o jų susidarė per 2,600, buvo priklijuoti ant Padėkos kryžiaus ir palaiminti. Ar ne prasminga mintis, verta pakartoti ir tarp lietuvių, sakykime, Dainavos jaunimo stovyklos Kryžių kalne?

Fairbanks vyskupija yra didžiausia vyskupija Alaska valstijoje, užimanti 410,000 kv. mylias (maždaug 16 kartų didesnė už Lietuvą), tebepriklausanti ir remiama Popiežiaus misijų draugijos. Kitais žodžiais tariant, ji tebėra laikoma misijų teritorija. Vatikano misijų draugijų parama yra kritiška, nes tik 9-ios iš 46-ių parapijų išsilaiko pačios. Vyskupijos jubiliejaus proga buvo paminėtos ir dabartinio vyskupo dešimtmetis bei 125 m. sukaktis nuo jėzuitų ir kitų misionierių atvykimo apaštalauti į Alaska.

Trūkstant kunigų, nuo maždaug 1970 m. sukurta gana sėkminga eskimų diakonų paruošimo programa, ilgainiui tapo sektinu pavyzdžiu likusioms JAV valstijoms. Tačiau yup’ik vadovai teigia, kad kunigų trūkumas ir lėšų stoka labai mažina evangelizacijos pastangas. Dažnas atvejis, kur parapiją kunigas aplanko tik kas mėnesį ar kas du. Vienos korespondentės pranešimu, prel. Edmundas Putrimas, šiais metais dalyvavęs ateitininkų poilsio ir studijų savaitgalyje Dainavoje, pabrėžė, kad didžiausia dabartinė problema yra kunigų trūkumas. ,,Reikės vis labiau kliautis pasišventusiais pasauliečiais, jaunimą mokant tikėjimo tiesų ir prisidedant prie parapijos veiklos”, – rašoma ,,Drauge” (2012 m. rugsėjo 22 d.). Labai panašiai kalba ir yup’ik vadovai tolimoje Alaska valstijoje.

Nuo pat vyskupijos įsteigimo Fairbanks vyskupija leidžia žiniaraštį ,,The Alaskan Shepherd”, kur ant kiekvieno numerio viršelio rašoma: ,,Vieni duoda vykdami į misijų kraštus. Kiti duoda aukodami. Be jų misijų nėra.” Gal kiek stebina faktas, kad Fairbanks vyskupija yra laikoma mi-sijų teritorija. Likusi JAV teritorija ne tik turi prideramą statusą Katalikų Bažnyčioje, bet ir daug prisideda prie Evangelijos skleidimo pasaulyje, ypač remiant reikalingomis lėšomis.

Tačiau pati Amerikos katalikų savimonė nėra pageidaujamoje aukštumoje. Pernai metais Catholic University sociologijos prof. William D’Antonio ir jo bendradarbių paskelbtoje studijoje rasta, kad vienas iš keturių amerikiečių save laiko kataliku, bet tai yra labiau kultūrinis nei religinis tapatybės požymis. Apklausoje, kurioje dalyvavo 1,442 suaugę katalikai, 88 proc. atsakovų teigė, kad žmogaus gyvenimo būdas yra svarbiau, nei jų buvimas ar nebuvimas kataliku. 86 proc. atsakovų teigė, kad galima likti ištikimu savo Bažnyčiai, nors ir nepritartumei kai kuriems Bažnyčios mokymams. Tik 30 proc. pritarė teigimui, kad jie besąlygiškai palaiko Bažnyčios mokymo autoritetą.

Įsitikinimai turi įtakos ir Bažnyčios lankymui. Apklausoje rasta, kad 2011 m. 31 proc. bažnyčią lanko bent kartą per savaitę. 1987 m. tokių buvo 44 proc. Tuo pačiu metu bažnyčią lankančiųjų rečiau nei kas mėnuo procentas per tą patį laiką pašoko nuo 26 iki 47 procentų. Paklausti, kodėl bažnyčios nelanko dažniau, 40 proc. atsakė, kad jie savęs nelaiko religingais.

Komentuodamas apklausos rezultatus, paskelbtus ,,The National Catholic Reporter”, leidinio redaktorius Tom Roberts teigia, kad Bažnyčios pasisakymas prieš mirties bausmę, prieš tos pačios lyties asmenų vedybas, prieš kunigų vedybas nesulaukia daugumos katalikų pritarimo. Daugiau nei pusė katalikų, įskaitant atidžiai praktikuojančius tikinčiuosius, teigia, kad jų pačių moralinės vertybės, o ne Bažnyčios vadovų nurodymai, nulemia jų sprendimus gyvenime. Jie į Bažnyčią žiūri kaip į savą ir nebijo, kad jie galėtų būti iš jos pašalinti, jeigu kartais su jos mokymais nesutiktų. 83 proc. atsakovų teigė, kad kunigų lytiniai skandalai neigiamai atsiliepia tikint jos vadovais. Kiek mažiau, bet 77 proc. teigė, kad tie skandalai daro įtaką visų kunigų pajėgumui padėti tikintiesiems jų dvasiniame gyvenime.

Kristaus laikais teigta, kad vynuogynas yra didelis, bet darbininkų mažai. Kartais gali atrodyti, kad grįžtame į tuos senus (gerus?) laikus.