Lietuvos ir išeivijos Šaulių sąjungos garbingos sukaktys

ZITA BAGDŽIUVIENĖ
Vytauto Didžiojo šauliû rinktinès valdybos narèė

Šiemet Lietuvos Šaulių sąjunga švenčia 90-ties, o išeivijos šauliai – 55-erių metų jubiliejų. Kaip atsirado Lietuvos šaulių sąjunga? Galima sakyti, gyvenimui verčiant.

Pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai buvo sunkūs: sudėtinga politinė padėtis, šalies viduje suirutė, nes reikėjo gintis nuo svetimšalių užpuolikų – vokiečių, rusų, lenkų, girios buvo pilnos plėšikų.

1918 m. rudenį vokiečiai buvo nugalėti, bet Lietuvos Vyriausybė dar nebuvo pajėgi priversti juos išeiti, nebuvo policijos, kariuomenės, kurios tuo metu tik kūrėsi. Lietuvos gyventojai patys pradėjo burtis į būrelius ir ginti savo turtą ir gyvybę.

1919 m. bolševikams artėjant prie Kauno, šiame mieste suorganizuojamas partizanų būrys. Jo pagrindinis vadovas Matas Šalčius birželio 27 d. sušaukė Kauno valstybės tarnautojų susirinkimą, pasikviesdamas ir kitų to meto Lietuvos įžymių žmonių, tarp jų Vladą Putvinskį-Putvį, kuris jau turėjo patyrimo buriant gyventojus gynybai bei turėjo sumanymą sukurti savisaugos būrius, panašius į tuometinės Šveicarijos, jau buvo numatęs net ir įstatus.

Susirinkimo metu buvo nutarta įkurti apsaugai vyriausybių organizaciją, kuriai, M.  Šalčiui pasiūlius, buvo suteiktas vardas „Šauliai”. Tad 1919 m. birželio 27 d. laikoma Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrimo data.

Vėliau, rugpjūčio 20 d., įvyksta Sąjungos steigiamasis susirinkimas, jo metu pirmininku išrenkamas Vladas Putvinskis, o M. Šalčius – valdybos nariu. Šie du žmonės kartu su daugeliu to meto Lietuvos šviesuolių A. VienuoliuŽukausku, F. Kirša, A. Klimu, B. Sruoga, T. Ivanausku ir kt. kūrė šaulių organizacijai pagrindus, įstatus, skelbė apie ją platesnei visuomenei, skleidė sumanymą į provinciją, kur vietos inteligentai kūrė šaulių grupeles. Lietuvos Šaulių sąjungos steigėjai buvo intelektualai lietuviai, tik vėliau jos kariniais instruktoriais tapo karininkai.

Savo veiklą šauliai pradėjo gindami trapią Lietuvos laisvę, vėliau jų veikla praplatėjo: tapo svarbūs tautos kultūrinis ugdymas, fizinis lavinimas, ugniagesyba, moterų veikla.

Jau 1939 m. Lietuvos Šaulių sąjungoje buvo apie 65,000 narių – profesorių, studentų, mokytojų, gydytojų, moksleivių, ūkininkų, dvasininkų. Sąjungos gretose buvo tokie įžymūs vyriausybės veikėjai: Antanas Smetona, Mykolas Šleževičius, prelatas Mykolas Krupavičius, prof. Mykolas Biržiška, Juozas Tumas Vaižgantas ir kt.
• • •

Sovietų okupacija naikino Šaulių sąjungą, bet neįstengė sunaikinti tautos patriotizmo dvasios. 1989 m. Šaulių sąjunga išlikusių senųjų šaulių ir išeivijos šaulių palaikymo dėka atgimė Lietuvoje ir toliau tęsia savo veiklą, yra parama valstybei ir kariuomenei.

Išeivijos Šaulių sąjunga atsikūrė dar anksčiau. Lietuvoje dar buvo gūdūs sovietiniai metai, o Toronto, Čikagos, net tolimosios Australijos miestuose jau žygiavo Lietuvos šauliai, nešdami savo šaulių ir Lietuvos vėliavas.

Po Antrojo pasaulinio karo dalis lietuvių tautos išsisklaidė po Vakarų pasaulio valstybes. Daugeliui lietuvių buvo svarbus tautinio išlikimo klausimas, gal todėl taip entuziastingai Šaulių sąjunga atsikūrė išeivijoje.

Pirmasis šaulių vienetas atsikūrė Toronto mieste, Kanadoje, o Čikagoje, JAV, pirmuoju šaulių vienetu tapo Vytauto Didžiojo šaulių kuopa, vėliau tapusi rinktine, šiais metais švenčianti savo 55 metų sukaktį.

Kuopos steigėjai buvo Vaidievutis A. Mantautas, plk. M. Kalmantas ir A. Valatkaitis. Šie žmonės savo veikla sugebėjo per trumpą laiką patraukti daug buvusių šaulių ir ne šaulių. Praėjus vieneriems metams nuo įkūrimo kuopa jau turėjo 200 narių, iki 1974 m. ji išaugo iki 800 narių rinktinės, kuri gali didžiuotis savo veikla.

Esame pripratę šaulius matyti su uniformomis, su vėliavomis įvairių švenčių metu. Tai tik paradinė dalis. Per daugelį metų šauliai atliko daug įvairių darbų, šiandien jau pamirštų.

Išeivijos šauliams atsikuriant, karinė dalis buvo pašalinta, pasiliko tik tautinė veikla, kuri ypač suklestėjo Vytauto Didžiojo šaulių rinktinėje. Čia veikė meno kuopelė, vaidintojai pristatydavo vieną ar du veikalus per metus, tautinių šokių būrelis. 1977 m. susikūrė žymi Čikagos tautinių šokių grupė „Vytis”. Globojama V. Didžiojo šaulių rinktinės kuopos per 7 metus ji išaugo į vieną stipriausių lietuvių tautinių šokių grupių. Buvo susikūrę vyrų ir moterų oktetai, choras, orkestras, kuris grodavo šokiams, veikė biblioteka. Knygos, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo išsiųstos į Lietuvą. Be Šaulių organizacijos narių rėmimo, rinktinė rėmė ir remia kitas lietuviškas organizacijas.

Paskelbus pirmąją pavergtųjų tautų savaitę Čikagoje lietuviams atstovavo beveik vieni šauliai, nedidelė lietuvių grupė tik jų dėka gražiai pasirodė.

Laikas nesustoja, didžioji dalis šaulių jau iškeliavo į amžinybę, keičiasi ir papročiai, pasilinksminimo būdai, organizacijų veikla. Tačiau Lietuvos šaulių pagrindinis šūkis „Nepriklausomai Lietuvai” išlieka, išlieka ir išeivijos šaulių ateities tikslas – išlikti lietuviais ir palaikyti Lietuvos šaulius.