,,Lietuvos ryto” Matthew Nielsen sėkmingai užkerta ,,Warriors” puolimą.

Leonardo Surgailos nuotr.

Californijos stadione skambėjo
 ,,Lietuva!”, ,,Rytas!”, ir net ,,Ant kalno mūrai!”

Donatas Januta

Spalio 21 d. Californijos ,,Golden State Warriors” krepšinio komanda laimėjo prieš Vilniaus ,,Lietuvos rytą” rezultatu 126:106. Rungtynės vyko Oakland, California, ,,Golden State Warriors” stadione.

Šiame stadione telpa 19,000 žiūrovų, ir šiose rungtynėse buvo užimta apie 60 proc. vietų, vadinasi, jas stebėjo apie 12,000 žiūrovų. Dėl to, kad šios rungtynės nebuvo NBA lygos sezono rungtynių dalis, o tik parodomasis žaidimas, surinkti 12,000 žiūrovų yra laikoma geru pasirodymu.

Stadionas yra Oakland mieste, kuriame gyvena apie 400,000 gyventojų, jis įsikūręs kitoje įlankos pusėje nuo San Francisco. Miestas yra vienas iš pagrindinių San Francisco apylinkės miestų, ir stadionas taip pat yra viena iš pagrindinių apylinkės sporto arenų. Prieš metus iš Kauno atvykęs ,,Žalgiris” irgi žaidė šioje arenoje prieš tą pačią ,,Warriors” komandą. \

Praeitų metų ,,Žalgirio” rungtynės prasidėjo su abiem – Lietuvos ir JAV – himnais, ir skambant Lietuvos himnui aplink visą didžiulį stadioną plėvesavo elektroninė Lietuvos trispalvė. Šį kartą buvo giedamas tik JAV himnas. Kas iš mūsų buvo praeitų metų rungtynėse, aiškiai pastebėjo šį trūkumą.

,,Golden State Warriors” yra ta pati komanda, kurioje žaidė Šarūnas Marčiulionis ir trumpai – Jasikevičius. Šiuo metu ,,Warriors” komandai priklauso du žaidėjai iš Europos: latvis Andris Biedrins ir italas Marco Belinelli. Abu dalyvavo rungtynėse su lietuviais. Latvis yra aiškiai savo komandoje mėgiamas žaidėjas, nes jam išėjus į aikštelę, jis sulaukė vieno iš garsiausių publikos sutikimų.

Lietuvių žiūrovų buvo gal keletas šimtų, vieni teigia, kad galėjo būti net 500. Stadione jie buvo išsiskirstę į keletą grupių. Vieną grupę sudarė 19 sirgalių, atskridusių iš Chicagos. Mūsų vietinių lietuvių San Francisco apylinkėje niekuomet nėra buvę gausu, tad jeigu kur nors apie šimtą mūsų susirenka, laikoma sėkmingu renginiu. Dideles trispalves vėliavas galima buvo matyti trijose stadiono vietose. Stadione aiškiai girdėjosi šūkiai: ,,Rytas, rytas!” ir ,,Lietuva! Lietuva!”. Kelis kartus visi prisidėjome ir dainomis, iš kurių sėkmingiausia (ir garsiausia) gal buvo ,,Ant kalno mūrai”.

,,Ryto” komandoje trys žaidėjai turi slaviškas pavardes. Mūsų žiūrovų grupėje buvo Ivanas, baltarusis (arba gudas, kaip senovėje jie buvo vadinami), neseniai atvykęs iš Minsko. Kai užklausėme jo, ar kuris iš tų slavų bus jo tautietis, jis su šypsena atsiliepė: ,,Visa komanda mūsų.” Bet aš lyg ir nuo mažens ,,žinojau”, kad gudai, arba baltarusiai, tai tik nutautėję lietuviai (ar ne?), o Ivanas, atrodo, galvoja atvirkščiai. (Tie žalčiai slavai viską savinasi.) Na, nieko, kam nors iš ,,Lietuvos ryto” komandos prašovus pro šalį, turėjom kam skųstis (,,Ei, Ivanai, kodėl tie tavo tautiečiai nemoka žaisti! Kur tu juos ištraukei – siųsk atgal pas Lukašenką!”).

 Iš pradžių ,,Lietuvos rytas” trumpai laikėsi beveik lygiai su ,,Warriors” ir net kelis kartus buvo paėmęs viršų. Paskutinį kartą Lietuvos komanda pirmavo 25:24. Paskui ,,Warriors” pakeitė kelis savo žaidėjus ir po to arčiausiai, kiek ,,Rytas” priartėjo prie ,,Warriors”, buvo 7 taškų skirtumas.

Nors pabaigoje ,,Rytas” taškų surinko nemažai – 106, tačiau dažnai lietuvių kamuolys nepataikydavo į krepšį, o ,,Warriors” retai prašaudavo. Jeigu kokiam ,,Warriors” žaidėjui kamuolys atsimušdavo į krepšį ir iššokdavo, dažnai kitas ,,Warriors” narys šalia krepšio stovėdamas kamuolį pagriebdavo ir taip švariai įmesdavo, lyg būtų taip ir susitaręs su tuo pirmuoju. Mūsų žaidėjai, atvirkščiai, jeigu nepataikė iš pirmo karto, visam prarasdavo kamuolį.

Tarp mūsų žiūrovų sėdėjusi Laima Drukteinytė-Morkūnienė, žaidusi geriausiose Lietuvos moterų krepšinių komandose, paskutines rungtynes sužaidusi Puerto Rico praeitais metais, pastebėjo, kad dėl to, kad didžiuma ,,Warriors” žaidėjų ūgiu buvo aukštesni negu mūsų, dažnai lietuviams nebuvo įmanoma mest tiesiai į krepšį virš blokuojančių amerikiečių rankų ir todėl reikėjo jiems daugiau perdavinėti kamuolį tarp savųjų tol, kol rasdavo progą į krepšį taikyti.

Antroje rungtynių dalyje ,,Rytas” žaidė agresyviau, nevengė ir susidurti kūnais su priešininkais – du kartus susidūrę net keturi žaidėjai krito ir voliojosi aikštelėje. Gerai, kad teisėjas pražiopsojo vieną akimirką, kai ,,Ryto” žaidėjas taip gražiai, ir aiškiai tyčia pastūmė savo priešininką. Gaila, kad ,,Ryto” agresyvumas ir energija antroje rungtynių dalyje mažai lietuviams padėjo, nes ,,Warriors”, pakeitę kelis savo žaidėjus, sustiprėjo.

Rungtynės buvo sužaistos gerai, bet išskirtinai pasižymėjusių žaidėjų tą vakarą nebuvo matyti nė vienoje komandoje. Galbūt ,,Ryto” krepšininkas Marijonas Petravičius pasižymėjo daugiausiai prasižengęs (,,fouls”) – ir jo paties įvykdytų ir surinktų, bet irgi ne virš normos. Mes, lietuviai žiūrovai, buvome patenkinti. Pralaimėti 126:106, tik 20 taškų prieš NBA komandą yra geras pasirodymas, ne ką prastesnis už praeitų metų ,,Žalgirio” 107:88.

 
Pertraukėlė.     Romo Ankaičio nuotr.