Kas yra Navy Pier Čikagoje?

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Gal tai juokingas klausimas, nes visi žino ar turėtų žinoti, kad tai yra labiausiai lankomas pramogų parkas Čikagoje, kasmet sutraukiąs 8 mln. lankytojų. Prieš 60 metų tą patį klausimą uždavus išeivijos lietuviams, atsakymas irgi būtų buvęs aiškus. Navy Pier yra University of Illinois padalinys, kuriame studijuoja daugiau lietuvių studentų nei bet kuriame kitame Amerikos universitete. O ką būtų pasakę čikagiečiai 1916 m., kai Navy Pier buvo statomas? Jiems buvo labai aišku, kad tai yra Didžiųjų ežerų prieplauka laivams ir vieta sandėliuoti atvežamas ir išvežamas prekes.

Pradėkime nuo pradžios. Navy Pier (laivyno prieplauka) yra 1,010 metrų ilgio statinys, įsiterpęs į Michigan ežerą Čikagos šiaurėje. Oficialus adresas yra 600 E. Grand Avenue. Statybos kaina šių laikų pinigais buvo 96 mln. dol. Per Pirmąjį pasaulinį karą ten buvo laivyno ir kariuomenės bazė, po Pirmojo pasaulinio karo Navy Pier tapo vasaros pramogų vieta, kur žmonės rinkdavosi gegužinėms, koncertams, šokiams. Buvo teatro salė, vaikų žaidimo aikštelės. 1920 m. dešimtmečiu šią vietą kasmet aplankydavo 3.2 mln. žmonių.

1941 m. vasarą Navy Pier buvo paverstas laivyno baze, kurioje galėjo tilpti iki 10,000 jūreivių. Joje buvo jų apmokymo centras. Per Antrąjį pasaulinį karą čia buvo apmokyti 15,000 laivyno lėktuvų pilotų. Tarp jų – ir būsimasis JAV prezidentas George H. W. Bush. Pasibaigus karui Navy Pier tapo University of Illinois padaliniu. Iš karo grįžo daug vyrų, norinčių siekti aukštojo mokslo. Čia pirmuosius universiteto žingsnius žengė šimtai lietuvių jaunimo, prieš porą metų atvykę iš Europos. Šis universiteto padalinys veikė iki 1965 m., kada buvo pastatytas University of Illinois at Chicago rajonas. Po to Navy Pier lyg ir ėmė merdėti. 1989 m. sudaryta komisija, kuriai patikėta perimti ir atgaivinti šią senstančią prieplauką. Atnaujinimui buvo išleista 200 mln. dol. Buvo įrengtas 45 metrų skersmens „Ferris” ratas, karuselės, IMAX teatras, Shakespeare teatras, vaikų muziejus ir nemažai kitų lankytojus viliojančių objektų. Čia galima vykti į ekskursijas laiveliais ir keturių stiebų burlaiviu. Prieplaukoje yra parkų, darželių, restoranų bei parduotuvių. Ten pat yra parodų salė ir patalpos konferencijoms. Prie prieplaukos 107 m. aukštyje pririštas kabantis balionas. Vienu metu net 18 asmenų iš jo gali džiaugtis Čikagos mieso centro ir Michigan ežero panorama.

1945 m. Čikaga buvo vienas iš trijų didmiesčių Amerikoje, neturėjęs valdiško universiteto. Kiti du miestai buvo Philadelphia ir St. Louis. Navy Pier padalinys atsidarė 1946 m. rudenį su maždaug 4,000 studentų. Studentai savo naują aukštąją mokyklą vadino „siauriausiu universitetu pasaulyje”, „gulsčiu dangoraižiu,” „horizontalia mokslo katedra” ir „Harvard ant uolų”. Dauguma jų buvo ką tik pasibaigusio karo veteranai, tad patalpų ankštumu ir patogumų trūkumu nesiskundė. Paskaitos vyko buvusiuose sandėliuose, suskirstytuose į mažesnius plotus. Lietuvių studentų subuvimuose buvo sakoma, kad iš eisenos galima nustatyti, kuri mergina lanko Navy Pier. Nors tas pat turėjo tikti ir vaikinams, bet buvo kalbama tik apie merginas. Kuo jos išsiskyrė? Jos labai sparčiai eidavo, tiesiog žygiuodavo, nors tam ir nebuvo jokios priežasties. Kaip jau minėjau, universitetas buvo vieno kilometro ilgio. Per visą ilgį buvo išdėstytos klasės. Tarp paskaitų būdavo tik 10 minučių pertraukėlė, tad, norint nevėluoti į kitą paskaitą, dažnai reikėjo tikrai sparčiai kulniuoti. Tai darant keletą kartų per dieną, po keleto mėnesių atsirasdavo greito ėjimo įprotis.

Gyvenimas nestovi vietoje. Prieš keletą metų buvo pranešta, kad Navy Pier bus pradėti didžiuliai atnaujinimo ir praplėtimo darbai. Tam buvo numatyta skirti 2 mlrd dol. sumą. Dėl blogos ekonominės padėties krašte užsibrėžtus planus teko „apkarpyti”.
Grįžkime į Navy Pier patalpose klestėjusią lietuvių studentų gadynę, kur ir man teko dvejus metus (1954–1956) praleisti. Ieškodamas informacijos, susiradau „Dienos tarp dangoraižių” studentijos sukaktuvinį leidinį, išleistą Lietuvių studentų sąjungos Čikagoje 1957 m. Puoliau prie skyrių veiklos aprašymo. 1956 m. Studentų sąjungos kartotekoje buvo 740 narių, pabirusių po 23 skyrius. Didžiausias skyrius buvo Čikagoje (174 nariai). Mano nustebimui, Urbana skyriuje buvo tik 48 nariai. Jis man atrodė didelis, turbūt todėl, kad daugumą ten esančių studentų pažinau iš jų ir mano studentavimo dienų Navy Pier. Gausesni skyriai buvo New York (78), Boston (68), Detroit (65) ir Cleveland (56).

Čikagos skyriaus aprašyme neišskirti Navy Pier studentai. Tame aprašyme jie įraštyti į 200 skyriaus narių būrį. Pastebėjus, kad didžiausias Studentų sąjungos skyrius yra Čikagoje, net apgailestaujama, kad taip yra. „Skyriaus didumas, tačiau, yra nenaudingas, nes 200 studentų jau sudaro grupę, kurioje artimas visų bendravimas yra neįmanomas. Toks bendradarbiavimo paviršutiniškumas skatina grupių susidarymą skyriuje, mažina kiekvieno nario svarbą ir nepajėgia studentų įtraukti į studentišką gyvenimą.” Nors tikslių skaičių ir neturiu, galiu drąsiai teigti, kad didelė dauguma Čikagos skyriaus studentų lankė Navy Pier University of Illinois padalinį. Išskyrus „junijorų” kolegijas, visi kiti universitetai Čikagoje buvo privatūs ir, aišku, brangesni. Lietuvių studentų buvo Roosevelt, Loyola, Chicago, DePaul, Northwestern ir kituose apylinkės universitetuose. Apie Roosevelt University lietuvius studentus jau rašiau anksčiau („Draugas”, 2012 m. liepos 3 d.).

Smagu prisiminti tų laikų dienas, tų laikų kolegas studentus. Daug jų tapo universitetų profesoriais, iškiliais mokslininkais, kultūrininkais, menininkais, visuomenės veikėjais, pavyzdingais tėvais ir motinomis, dar vėliau – seneliais ir močiutėmis. Būtų labai įdomu, ypač iš buvusių Navy Pier ir Urbana lietuvių studentų grupių, spaudoje perskaityti bent žiupsnelį jų prisiminimų. Dalyvavau tik viename Jazbutvakaryje, bet jį prisimenu iki šių dienų. Tai buvo lyg kokia scena iš filmo „Student Prince”. Kas galėtų parašyti apie tuos senus laikus?