Pamažu, pamažu... gerumu, gerumu...

Rudenį Lietuvos socialiai remtinų šeimų vaikai vėl pradėjo 
lankyti mokyklas ir pomokyklinius dienos centrus

Ramunė Kubiliūtė

2008 metais net septyni organizacijos ,,Vaiko vartai į mokslą” nariai – valdybos nariai/narės bei rėmėjų būrelių koordinatorės lankėsi Lietuvoje (du iš jų Lietuvoje dar vieši šiuo metu). Trumpesnių ir ilgesnių viešnagių metu, jie bendravo su organizacijos koordinatore Lietuvoje bei su remiamų centrų vadovais, darbuotojais ir savanoriais. Vieni vykdė organizacijos projektus (pvz., užbaigė auklėjimo programos ,,Sparnai” leidimo darbus), kiti lankė remiamus centrus, dar kiti organizavo ar talkino gegužės mėnesį vykusiame Kaune. Į seminarą suvažiavo per 40 remiamų centrų vadovų bei darbuotojų, kurie buvo supažindinti su nauja programa ,,Sparnai: socialinių problemų apžvalga ir įveika”. Baigiantis vasarai JAV organizacijos valdybos nariai ir rėmėjų būrelių koordinatorės Lietuvai pradėjo naujus veiklos metus – jie siuntė į Lietuvą užimtumo ir buitinių priemonių siuntas, planavo lėšų telkimo projektus. Renginių pelnas ir pavienių asmenų aukos bus skiriamos devyniems dienos centrams ir laikinosios globos namams – Vilniuje (2), Kaune, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Naujojoje Akmenėje, Užpaliuose, Rumbonyse, Žemaičių Kalvarijoje – paremti 2009 metais.

Ką šiuo metu veikia Lietuvoje remiami centrai? Psichologė Jolanta Virbickienė, Žemaičių Kalvarijos „Vilties vėrinėlių” dienos centro veiklos koordinatorė, nuoširdi korespondentė, vaizdžiai laiške organizacijos valdybos nariams, apibūdino to centro gyvenimo momentus. Reikia prisiminti, kad šis remiamas centras nėra didmiestyje. „Vilties vėrinėlių” centrą pastoviai lanko beveik 70 vaikų iš Žemaičių Kalvarijos ir jos apylinkės kaimų. „Gyvenimo kaime specifika išsiskiria buities skurdumu, dažnas vaikas iš socialinės rizikos šeimos neturi ne tik kur ruošti pamokų, bet ir kur nusiprausti. Pas kai kuriuos nėra net elektros...”, – rašo J. Virbickienė laiške, rašytame rugsėjo viduryje. Rugsėjis prasidėjo sėkmingai. Vaikai po vasaros grįžo labai pasiilgę, nors su kai kuriais gan dažnai matėmės ir vasarą. Lankydavau namuose tuos, kurių padėtį šeimoj reikia stebėti nuolat. Tokių rizikos šeimų mes turim per 15. O jose – ne vienas vaikas.

Galiu pasidžiaugti, jog turim ir tokių atvejų, kai labai stipriai gėrusi mama priėmė mūsų pagalbą ir sutiko gydytis. Na, o dabar ji jau dirba ir vaikai šviečia kaip saulės. Kiek daug reiškia mama... Kai ji yra sveika, blaivi. Dėkoju Dievui už tokius atvejus. Tai stiprina viltį, jog nėra tas mūsų darbas toks beviltiškas. Rezultatai kartais tokie akivaizdūs.

Bet tai nėra dažna. Deja. Dažniau viskas girtaujančioje šeimoje balansuoja ant ribos. Ir pagalbą nėra lengva suteikti, kai ją visais įmanomais būdais bandoma ignoruoti, nuo jos slėptis. Bet pamažu, pamažu... gerumu, gerumu... Ir, žiūrėk, gali džiaugtis šviesiu pakilusios iš liūno mamos veidu, besišypsančiais vaikais...

Padedam kaip galim. Svarbiausia – tikruma, kad jaustų, kad be pozos, o iš visos širdies. Ir, džiaugiuosi, kai pasiseka. O kai šeimai padėti nepavyksta, džiaugiuosi ir tuo, kad vaikams galim suteikti bent dalinį saugumą, kad jie turi vietą, kur gali ateiti, kur jų laukia, juos išklauso, myli... Tai jau labai daug, ir vaikai tai supranta, todėl noriai glaudžiasi prie mūsų. Vaikų nemažėja, nors migracija vyksta. Kai kurie išsikelia, atvyksta naujų. Pirmokais vis pasipildom”.

,,Vaiko vartai į mokslą” redakcinis kolektyvas ilgai ruošė penktąją charakterio ugdymo programą ,,Sparnai”. Toje programoje aptariamos patirtys šeimoje (bendravimas, buitinės problemos, smurtas, netektys), problemos mokykloje, kitoniškumo jausmai, emocinės problemos, pozityvios motyvacijos paieška… Kolektyvo narėms bus įdomu išgirsti, kaip programa bus įgyvendinama organizacijos remiamuose dienos centruose. Jolanta Virbickienė ir kitos organizuojamo seminaro dalyvės sąžiningai klausėsi kolektyvo patarimų apie programos pritaikymą, per vasarą susipažino su programos knyga… J. Virbickienė rašė: ,,Programa ‘Sparnai’, man regis, pati brandžiausia. Jau ruošiamės pradėti ją įgyvendinti. Tada, pavasarį, nepradėjome, nes norėjosi laikytis jūsų rekomendacijų ir, pradėjus pagal ją, nedaryti jokių pertraukų, nagrinėti temas kasdien su tais pačiais vaikais. Noriu padaryti įdomų programos įvadinį užsiėmimą, kad sudomintume vaikus, sužadintume jiems motyvaciją ir smalsumą. Temos labai svarbios, tad ruošiamės rimtai. Prisiminus seminarą vis iškylate prieš akis Jūs, tos, kurios šitiek įdeda triūso, širdies, kad palengvintų mūsų, dirbančių su vaikais, o ir pačių vaikų buvimą.

Vykdant programą ‘Sparnai’ vesime užsiėmimų dienoraščius. Tikiuosi sukauptą informaciją panaudoti ruošiant ataskaitą Jums”.

Ūpą kelia asmenys, dirbantys su vaikais, kurie stengiasi matyt vilties žiburėlius. Gal todėl net po dešimties veiklos metų organizacijos nariai jaučia savo darbo ir paramos reikalingumą, nes savo darbu jie remia tuos, kurie dieną iš dienos dirba su rizikos grupės šeimų vaikais Lietuvoje. J. Virbickienės žodžiais: ,,Kiekviena diena kupina visokiausių mažų stebuklų. Džiaugiamės kartu su vaikais. Iš jų galima pasimokyti paprastume stebuklus matyti. Kad ir kaip jie sunkiai gyvena. Susirenkam kaip didelė šeima. Kaip gražu, kai sustojam maldai prieš valgį. Tokia tikruma. Vaikai atėję po pamokų pavalgo, kiek pailsi, o tada ruošia pamokas. Vėliau pradedam programas. Atskirose grupėse dirba skirtingo amžiaus vaikai, o vakare jungiamės į bendrus užsiėmimus. Apie programų vykdymą smulkiau parašysiu mėnesio pabaigoje. Dar deriname tvarkaraštį, dėliojame tinkamą laiką. Pirmosios savaitės daugiau adaptacinės, naujokams reikia apsiprasti, senbuviams vėl įeiti į ritmą. Taip ir būvam.”

Organizacija ,,Vaiko vartai į mokslą” 2008 metais švenčia savo veiklos dešimtmečio sukaktį. Kaip įvertinti šios JAV lietuvių įsteigtos organizacijos ir jos remiamų centrų Lietuvoje pastangų ir darbo pasisekimus dirbant su centrus lankančiais rizikos grupės šeimų vaikais per praėjusius dešimt metų? Ar centrus lankantys vaikai ir paaugliai turi didesnį pasisekimą moksluose nei jų bendraamžiai, kuriems nesuteikiama pagalba ir parama? Išsamios akademinės studijos tuo klausimu – Lietuvos mokslinių institucijų ir specialistų kompetencijoje. XIV Mokslo ir kūrybos simpoziumo metu lapkričio mėn. 26–30 dienomis Pasaulio lietuvių centre Lemonte organizacijos valdybos narės skaitys pranešimą „Penkios auklėjimo programos ir kolegiška org. ‘Vaiko vartai į mokslą’ parama remiamiems pomokykliniams dienos centrams bei laikinosios globos namams Lietuvoje”. Pranešimo metu bus pasidalinta kai kuriais organizacijos vedamų seminarų Kaune dalyvių apklausos rezultatais bei ilgesnių valdybos narių apsilankymų centruose Lietuvoje anekdotinių pasakojimų ištraukomis. Kviečiame susidomėjusius sekti simpoziumo programą, atvykti pasiklausyti pranešimo, dalyvauti diskusijose.

Tuo tarpu Lietuvoje po vasaros atostogų organizacijos remiamuose pomokykliniuose centruose socialiai remtinų šeimų atžalos vėl gauna pavalgyti, atlieka namų darbus, yra auklėjami, randa užuovėją ir prasmingus užsiėmimus. Daugiau informacijos rasite organizacijos tinklalapyje www.childgate.org. Ten pat galite apsilankyti ir tinklalapio fotogalerijoje.