Pasivaikščiojimas vaikystės takeliais

Danutė Bindokienė

,,Amerikos Lietuvių Montessori Draugija 1958-2008”; sudarė redakcinis kolektyvas: Danutė Dirvonienė, Marytė Kuncinienė ir Stasė Vaišvilienė; viršelis: dail. Adomo Varno piešinys (paruošė Eugenijus Kuncinas). Išleido Amerikos Lietuvių Montessori draugija 2008 m., 14911 127th Street, Lemont, IL 60439. Knyga minkštais viršeliais, 232 puslapių.

Tituliniame puslapyje rašoma, kad ,,Šis leidinys skiriamas vaikui – ateities kūrėjui, kurį šeima sutiko, atėjus į šį pasaulį, o Kriaučeliūnų vardo Vaikų nameliai ir ‘Žiburėlis’ atvėrė duris į jo pažinimą”. Knygos puslapiai užpildyti tūkstančiu (arba – beveik tūkstančiu) veidelių/veidų ir statistika, kruopščiai surinkta iš Montessori mokyklėlių mokyklinės ir kitos veiklos, nusitęsusios daugiau kaip pusšimtį metų: išleistos mokomosios medžiagos, suruoštų paskaitų šeimoms, motinoms, lietuvių visuomenei, propaguojant ne tik montesorinį vaikų auklėjimo metodą, bet taip pat dvasia ir kūnu sveiką, visavertį šeimos gyvenimą. Yra ir ,,lengvesnio pobūdžio” veiklos, taip būtinos kiekvienai lietuviškai organizacijai, mokyklai, institucijai, nuolat stokojančiai lėšų. Tai įvairūs renginiai platesnei visuomenei – madų parodos, koncertai ir pan.

Pirmuose puslapiuose pateikiama išsami psichiatrės-pedagogės Maria Montessori biografija. ,,Auklėjimas yra ne tai, ką mokytojas moko; auklėjimas yra natūralus procesas, spontaniškai individo pasisavintas ir įsigytas, ne žodžių klausant, bet per patirtį esamoj aplinkoj, – tvirtina Maria Montessori. – Būtina, kad mažo vaiko aplinkoje būtų tvarka ir pastovumas, nes vaikas kuria pats save iš elementų, esančių jo aplinkoje”. Tuo principu ir pagarba vaikui, kaip žmogui, pagarba jo savarankiškumui, yra paremtas montesorinis auklėjimas. Danutė Dirvonienė plačiai tą Montessori auklėjimo metodą aprašo, apibūdindama tai, kas vyksta Montessori mokyklėlėse, ką vaikas iš jų gali pasisavinti.

Praėjo penkiasdešimt metų nuo anų dienų, kai mamytės, laikydamos savo mažuosius pupuliukus už rankutės, žengė pro Montessori mokyklėlių – pradžioje ,,Židinėlio”, po to Kriaučeliūnų vardo Vaikų namelių, dabar ,,Žiburėlio” – duris. Šiandien nebeatpažintume tų pupuliukų, jau persiritusių per pusamžį, dažnai ir savo mažuosius leidžiančių į Montessori mokyklėlę, kad patirtų tą veiksmingą, vaikui suprantamu būdu pateikiamą auklėjimą, kurį jie kadaise patyrė.

Amerikos Lietuvių Montessori draugija (ALMD) šiemet švenčia 50 metų sukaktį. Susižavėję italės psichiatrės-pedagogės Marios Montessori mokymo metodais dirbant su vaikais, 1958 m. Marija ir Adomas Varnai kartu su Domicele Petrutyte įkūrė Amerikos Lietuvių Montessori draugiją. M. Varnienė jau buvo sukaupusi nemažą patirtį dirbdama su ikimokyklinio amžiaus vaikais montesoriniu metodu, nes 10 metų šį auklėjimo darbą dirbo nepriklausomoje Lietuvoje, vėliau trejetą metų Vokietijoje, lietuvių pabėgėlių stovyklose, o nuo 1949 m. – JAV. 1959 metais pradėjo veikti ,,Židinėlis”, privataus montesorinio auklėjimo ikimokyklinio amžiaus Vaikų nameliai. Jis veikė Marijos ir Adomų Varnų namuose. Susidomėjimas Montessori auklėjimo metodu augo ne tik tarp lietuvių, bet ir tarp amerikiečių. Tiek M. Varnienė, tiek D. Petrutytė buvo kviečiamos skaityti paskaitų, pravesti pavyzdines pamokėles su ikimokyklinio amžiaus vaikais, suruošti montesorinio mokymo priemonių parodėles.

Pusšimtis metų – ilgas laiko tarpas. Daug kas per tą laiką pasikeitė Amerikoje, Lietuvoje, pasaulyje, įžengusiam į XXI a. Iš Čikagos Marquette Park apylinkės kartu su didžiąja dalimi jaunų lietuvių šeimų į priemiestį išsikėlė Montessori mokyklėlė, gavusi naują vardą – ,,Žiburėlis”. Tik nepasikeitė ALM draugijos tikslas: ,,Per mokslišką vaiko auklėjimą siekiame dvasinės žmogaus pažangos ir lietuvių kalbos bei kultūros išlaikymo išeivijoje”. O toks tikslas buvo svarbus prieš pusšimtį metų, jis yra reikšmingas ir dabar, jis nenustos savo reikšmės ir ateityje, kol tik šioje šalyje gyvens bent kelios susipratusios lietuviškos šeimos su mažais vaikais, kuriems montesoriškas auklėjimas duos tvirtą ir lietuviškumo, ir asmenybės ugdymo, ir mokslo pagrindą.

Knygos ,,Amerikos Lietuvių Montessori Draugija 1958-2008 m.” vertė daugiausia istorinė: gerai, kad pagaliau po vienais viršeliais surinkta lietuviškų Montessori mokyklėlių statistika. Jeigu ko nors trūksta, ateityje bus galima papildyti, patikslinti. Tai padaryti bus daug lengviau nei viską pradėti iš naujo. Be abejo, šis leidinys ir netaikomas plačiajai visuomenei. Buvusiems Montessori lietuviškų mokyklų mokinukams tai tikrai svarbus jų vaikystės dokumentas, tarsi pasivaikščiojimas vaikystės takeliais, o dabartiniai ,,Žiburėlio” auklėtiniai apsidžiaugs, pamatę savo nuotrauką knygos puslapiuose. Gaila, kad ne visos nuotraukos su parašais – neišvardinti jose matomi patys ankstyviausieji ,,Židinėlio” ar Vaikų namelių mokinukai, o būtų kaip tik įdomu tas pavardes ir vardus skaityti. Žinoma, po tiek metų sunku visus vaikučius atpažinti, prisiminti, bet reikėjo šiek tiek daugiau pastangų. Taip pat gaila, kad visgi knygoje nemažai gramatinių klaidų. Bet, kaip minėta, ,,Amerikos Lietuvių Montessori Draugija 1958-2008” nėra lengvo pasiskaitymo knyga. Tai tarytum istorinis dokumentas, įdomus ne tik būsimiems Montessori mokyklėlių Amerikoje ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje istorijos tyrinėtojams, bet buvusiems bei esantiems šių lietuviškų židinėlių auklėtiniams, jų šeimų nariams. Sveikiname ALM draugiją, redakcinį kolektyvą ir visus, prisidėjusius prie šio leidinio gimimo.