Plačiajuostė Lietuva
DR. ARŪNAS ŠLEKYS
Kai šiais metais paklausiau vieno gudraus studento, ką jis mano
apie numatomą pasaulio pabaigą šių metų pabaigoje, jis atsakė:
„Man daugiau ar mažiau tai nesvarbu, jei tik aš turėsiu
galimybę prisijungti prie interneto.” Šiam jaunuoliui,
kaip ir daugeliui jo kartos žmonių, prisijungimas prie interneto,
bendravimas su kitais internautais yra ne mažiau svarbus nei maistas ir
pastogė. Neabejoju, kad daugelis nūdienos jaunųjų lietuvių atsakytų
taip pat, kaip ir mano minėtas jaunuolis, bet įtariu, kad lietuvis savo
atsakymą dar papildytų nacionaliniais ypatumais: „ir kad galėčiau
sekti savo mėgstamos Lietuvos krepšinio komandos
rezultatus”.
Nemanau, kad yra geresnis būdas žvilgtelėti į ateitį, kaip į Lietuvą
2030 metais pažvelgti mūsų jaunuolių, kurie po kokių 20 metų bus
įkvepiantys mūsų tautos vadovai, akimis. Sutapimas tai ar ne, bet
maždaug tiek pat laiko mums truko sukurti šių dienų informacinę
visuomenę.
Iš tiesų interneto, belaidžio ryšio, kompiuterių
technologijų susiliejimas sukėlė sprogimą mūsų gyvenime ir ne tik
pakeitė bendravimo priemones. Tai pakeitė mūsų darbo pobūdį, mokymąsi,
žaidimus. Tai sukūrė tikrai globalią visuomenę, suteikė iki šiol
neturėtas galimybes pradėti „naujos kartos” verslus,
pastūmėjo ekonomikos vystymąsi visose šalyse, tarp jų – ir
Lietuvoje. Prieš pasidalindamas su jumis savo vizija, norėčiau
pažvelgti, kaip mes atsidūrėme šiame išsivystymo lygyje.
Tad noriu pasinaudoti senu posakiu: „Prieš eidamas toliau,
pirmiausia turi išsiaiškinti, kur tu esi ir iš kur
atėjai.”
Šį pavasarį po lietuviškų Mišių Washington, DC
Stasys Bačkaitis paklausė manęs, ar aš nenorėčiau pasakyti kalbą
XV Mokslo ir kūrybos simpoziume. Nedvejodamas sutikau. Prognozavimas
yra mano kraujyje, man labai sekėsi gyvenime įgyvendinant technologines
prognozes. Akimirkai grįžau dvidešimt metų į praeitį – į
1989 metų rugpjūtį, kai aš su savo šeima pirmą kartą
aplankiau savo Tėvynę, tuo metu dar buvusią Sovietų Sąjungos sudėtyje,
ir prisiminiau, kaip gali išsipildyti prognozės. Buvau Lietuvos
mokslų akademijos pakviestas pristatyti belaidžio ryšio
pasiekimus ir jo panaudojimo galimybes. Nupiešiau visuotinės
asmeninės komunikacijos viziją, kuria naudosis visas pasaulis, o ne tik
išsivysčiusių šalių gyventojai. Aš sakiau, kad XX
amžiaus pabaigoje tokių komunikacijos įrenginių vartotojų bus apie 100
milijonų. Verslo žinovų nuomone, tokia prognozė buvo nerealiai
optimistiška net ir man, nes tuo metu tokių vartotojų buvo tik
apie 10 milijonų, dauguma jų – Šiaurės Amerikoje ir
Europoje. Mano žinia akademinei visuomenei buvo: agresyviai vykdykite
mokslinius tyrimus bei mokykite studentus šiose srityse,
skatinkite tikėjimą, kad jie ir jų studentai bus belaidžio ryšio
revoliucijos dalyviai ir kurią nors dieną čia sukurs technologinę
pramonę.
Prisimenu, kad to meto Mokslų akademijos Informatikos ir skaičiavimo
technikos katedros vedėjas dr. Arūnas Barauskas (kuris, beje, yra mano
pusbrolis) man pasakė, kad sunku įsivaizduoti tokias asmeninės
komunikacijos galimybių fantazijas, kadangi Lietuvoje tuo metu
tarptautinį ryšį palaikė tik keturi telefoninio ryšio
kabeliai, leidžiantys apie 120 telefono pokalbių sujungti vienu metu,
jie buvo valstybės kontroliuojami ir prižiūrimi. Buvo neįmanoma net
įsivaizduoti, kad asmuo galėtų tiesiog surinkti telefono numerį ir
pasikalbėti su giminaičiais Amerikoje, jau nekalbant apie belaidį
balso, duomenų ir vaizdo informacijos perdavimą. Jis sakė, kad norint,
jog tai įvyktų, Lietuva turėtų tapti laisva. Bet apie tai tuo metu net
svajoti buvo pavojinga.
Tačiau nė vienas iš mūsų negalėjo net pasvajoti, koks
pranašingas buvo šis komentaras ir koks žymus istorijos
įvykis mūsų laukia. Tik savaitei praėjus nuo mano išvykimo,
Lietuvoje prasidėjo „Baltijos kelio” judėjimas ir ėjimas į
laisvę, kurią Lietuva paskelbė mažiau nei po 6 mėnesių. Aišku,
kaip ir daugelis kitų mano tautiečių, prie šio nuostabaus įvykio
galėjau prisidėti tik remdamas Lietuvą iš toli. Bet norėčiau
tikėti, kad kai kurios mano idėjos padėjo įžiebti kai kurių žmonių
širdyse vilties kibirkštėlę, kad jie turi galimybę ir
stiprybės pakeisti savo pasaulį.
Bet grįžkime prie mano prognozės. Pasirodo, kad aš tinkamai
neįvertinau belaidžio ryšio skvarbos – mat 2000 metais jau
buvo apie vieną milijardą belaidžio ryšio vartotojų, šiuo
metu tokių jau yra per penkis milijardus, tai yra 80 proc. visų
pasaulio gyventojų, ir šis skaičius greitai bus pralenktas. Esu
tikras, kad ekonomistai būtų ekstazėje, jei jų prognozės taip
pasitvirtintų! Kokie didžiuliai pasikeitimai įvyko vos per 20 metų!
Tais laikais bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui siejosi
su telefono ryšio linijomis. Belaidis ryšys buvo tik ką
atsiradęs, o internetas buvo universitetų laboratorijų eksperimentas.
Šiandien laidinis ryšys nyksta, o belaidžio ryšio
vartotojų skaičius artėja prie 6 milijardų, interneto vartotojų –
prie 2 milijardų. Tai vyksta neatsitiktinai. Kinijos, Indijos,
Brazilijos ir Azijos šalių ekonomikos auga sparčiausiai.
Per tą trumpą laikotarpį technologija iš esmės pakeitė
bendravimą nuo fiksuoto „vienassuvienu” ryšio į
„vienas-su-bet-kuo” bendradarbiavimą, naudojant
visokiausius ,,PDA”, ,,iPhones”, ,,iPad” ir
panašius įrenginius, skirtus vartotojo pasirinkimui bei
malonumui ir nekontroliuojamus valstybės. Šiandien jaunimas
ypatingai tikisi bendradarbiauti ir bendrauti, naudodami daugybę
pasirenkamų būdų: interneto žiniasklaida (media), tinklaraščius
(blogs), ,,Twitter”, ,,YouTube”, ,,Facebook” ar jų
išvestinius produktus. Ir kiekvienas gali sukurti begalines
grupes pagal interesus, tikslus, temas. Šiais metais ir ateityje
ekonomikos išsivystymas yra siejamas su plačiajuosčio interneto,
o ne telefonine skvarba.
Šis perėjimas prie ,,bet kur” ,,bet kada” bendravimo
ne tik įgalino žmones daryti poveikį socialiniams pokyčiams (pvz.,
Egipte), jis iš tiesų sukūrė pasaulinę rinką, kurioje bet kas,
turintis plačiajuosčio interneto ryšį, gali parduoti ir pirkti
produktus ir paslaugas. Neseniai Tarptautinio valiutos fondo (TVF)
atliktų tyrimų ataskaita patvirtino, kad ,,kiekvienas plačiajuosčio
ryšio prieigos padidinimas 10 proc. sąlygoja 1,21 proc. BVP
padidėjimą”.
Jei tokios motyvacijos dar nepakanka, ,,McKinsey and Company”
studija nustatė, kad interneto įtaka ekonomikai yra tokia pat, kaip ir
elektros energijos įtaka. Studija įrodė, kad verslas, kuris remiasi
internetu, auga dvigubai greičiau negu verslas su mažu interneto
panaudojimu arba išvis be jo.
Kaip šiame naujoje eroje sekasi Lietuvai? Nors bevielės
technologijos skvarba jau siekia 100 proc., kai Europos Sąjungos
vidurkis yra 120 proc., Lietuva atsilieka plačiajuostės technologijos
skvarboje, kuri siekia 20 proc., kai tuo tarpu ES vidurkis yra 2 proc.
– pusė naujo amžiaus pirmaujančių valstybių lygio. Ir tai
formuoja mano ,,Lietuva 2030” viziją: tapti „Plačiajuoste
Lietuva”, pasiekiant 100 proc. skvarbą ir taip suteikiant pačias
didžiausias eksporto galimybes smulkaus verslo ekonomikai. Laikydamasi
tokios strategijos, Lietuva žengs toliau, negu šios dienos
numatomas tikslas pritraukti IT įmones pasinaudoti aukštos
kvalifikacijos ir pigia kvalifikuota darbo jėga.
Esame unikalios istorijos tarpsnyje, plačiajuostės ir skaitmeninės
technologijos nužengė taip toli, kad jomis galėtų pasinaudoti bet koks
darbdavys ar verslininkas: gerą sumanymą galėtų paversti verslo planu,
suburti bendraminčius, rasti kapitalo ir leistis į plačiajuostę
kelionę, kurioje galėtų pasiūlyti kokį nors produktą ar paslaugą visam
pasauliui.
Įsivaizduokite dvi įmones, kurios prieš keletą metų net
neegzistavo, o šiandien yra vertinamos per milijardą dolerių.
Tai ,,Groupon” ir ,,Linked In”. Prieš 20 metų
,,Google” neegzistavo, o šiandien rinkoje ji yra vertinama
per 100 milijardų dolerių. Jau nekalbant apie tūkstančius kitų
milijardines vertes turinčių įmonių. Lietuvos BVP siekia per 40
milijardų dolerių, todėl net ir nedidelis sėkmingų iniciatyvų skaičius
gali turėti ženklią teigiamą įtaką. Pvz., norint du kartus – iki
40 proc. – padidinti skvarbą reikėtų apie 350 milijonų dolerių
investicijų, o pagal TVF ataskaitą rezultatas būtų per 1 milijardo
dolerių BVP padidėjimas. Tai – geras verslas!
Tad kaip ,,Plačiajuostė Lietuva 2030” gali ,,tapti kūnu”?
Žinau, kad Lietuva turi reikalingus žmogiškuosius
išteklius, o jos mokymo sistema yra puikiai pritaikyta
technologijų mokymui. Finansinis kapitalas geriems sumanymams ir
geriems verslo planams visados yra pasiekiamas: Lietuvoje, iš ES
fondų bei užsienio. Esu įsitikinęs, kad, siekiant investuoti į
plačiajuostį ryšį, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis,
sukuriant inkubacinę aplinką naujoms įmonėms, įkuriant pasaulinio lygio
mokslinių tyrimų centrus ir puoselėjant verslo kultūrą šalies
mastu, Lietuvos naujojo amžiaus ekonominės aplinkybės bus
išlaisvintos. Istorijai palikime patikrinti, ar Lietuvos vadovai
šiandien turi viziją ir drąsos nusibrėžti tikslus ir investuoti
tam, kad įgyvendintų šios kelionės galimybes.
Esu tikras, kad mes, lietuviai kolegos iš užsienio, galime
kiekvienas savaip pagelbėti Lietuvai įgyvendinti šią
„Pačiajuostės Lietuva” svajonę. Tegu ši konferencija
būna naujos revoliucijos pradžia, panašiai, kaip tai atsitiko
prieš 20 metų.
Pranešimas skaitytas XV Mokslo ir kūrybos simpoziume Kaune 2011 m. liepos 3 d.
Dr. Arūnas Šlekys – JAV įmonės ,,Hughes Network Systems” viceprezidentas.