Plačiajuostė Lietuvalietu

DR. ARŪNAS ŠLEKYS

Kai šiais metais paklausiau vieno gudraus studento, ką jis mano apie numatomą pasaulio pabaigą šių metų pabaigoje, jis atsakė: „Man daugiau ar mažiau tai nesvarbu, jei tik aš turėsiu galimybę prisijungti prie interneto.” Šiam jaunuoliui, kaip ir daugeliui jo kartos žmonių, prisijungimas prie interneto, bendravimas su kitais internautais yra ne mažiau svarbus nei maistas ir pastogė. Neabejoju, kad daugelis nūdienos jaunųjų lietuvių atsakytų taip pat, kaip ir mano minėtas jaunuolis, bet įtariu, kad lietuvis savo atsakymą dar papildytų nacionaliniais ypatumais: „ir kad galėčiau sekti savo mėgstamos Lietuvos krepšinio komandos rezultatus”.

Nemanau, kad yra geresnis būdas žvilgtelėti į ateitį, kaip į Lietuvą 2030 metais pažvelgti mūsų jaunuolių, kurie po kokių 20 metų bus įkvepiantys mūsų tautos vadovai, akimis. Sutapimas tai ar ne, bet maždaug tiek pat laiko mums truko sukurti šių dienų informacinę visuomenę.

Iš tiesų interneto, belaidžio ryšio, kompiuterių technologijų susiliejimas sukėlė sprogimą mūsų gyvenime ir ne tik pakeitė bendravimo priemones. Tai pakeitė mūsų darbo pobūdį, mokymąsi, žaidimus. Tai sukūrė tikrai globalią visuomenę, suteikė iki šiol neturėtas galimybes pradėti „naujos kartos” verslus, pastūmėjo ekonomikos vystymąsi visose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje. Prieš pasidalindamas su jumis savo vizija, norėčiau pažvelgti, kaip mes atsidūrėme šiame išsivystymo lygyje. Tad noriu pasinaudoti senu posakiu: „Prieš eidamas toliau, pirmiausia turi išsiaiškinti, kur tu esi ir iš kur atėjai.”

Šį pavasarį po lietuviškų Mišių Washington, DC Stasys Bačkaitis paklausė manęs, ar aš nenorėčiau pasakyti kalbą XV Mokslo ir kūrybos simpoziume. Nedvejodamas sutikau. Prognozavimas yra mano kraujyje, man labai sekėsi gyvenime įgyvendinant technologines prognozes. Akimirkai grįžau dvidešimt metų į praeitį – į 1989 metų rugpjūtį, kai aš su savo šeima pirmą kartą aplankiau savo Tėvynę, tuo metu dar buvusią Sovietų Sąjungos sudėtyje, ir prisiminiau, kaip gali išsipildyti prognozės. Buvau Lietuvos mokslų akademijos pakviestas pristatyti belaidžio ryšio pasiekimus ir jo panaudojimo galimybes. Nupiešiau visuotinės asmeninės komunikacijos viziją, kuria naudosis visas pasaulis, o ne tik išsivysčiusių šalių gyventojai. Aš sakiau, kad XX amžiaus pabaigoje tokių komunikacijos įrenginių vartotojų bus apie 100 milijonų. Verslo žinovų nuomone, tokia prognozė buvo nerealiai optimistiška net ir man, nes tuo metu tokių vartotojų buvo tik apie 10 milijonų, dauguma jų – Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Mano žinia akademinei visuomenei buvo: agresyviai vykdykite mokslinius tyrimus bei mokykite studentus šiose srityse, skatinkite tikėjimą, kad jie ir jų studentai bus belaidžio ryšio revoliucijos dalyviai ir kurią nors dieną čia sukurs technologinę pramonę.

Prisimenu, kad to meto Mokslų akademijos Informatikos ir skaičiavimo technikos katedros vedėjas dr. Arūnas Barauskas (kuris, beje, yra mano pusbrolis) man pasakė, kad sunku įsivaizduoti tokias asmeninės komunikacijos galimybių fantazijas, kadangi Lietuvoje tuo metu tarptautinį ryšį palaikė tik keturi telefoninio ryšio kabeliai, leidžiantys apie 120 telefono pokalbių sujungti vienu metu, jie buvo valstybės kontroliuojami ir prižiūrimi. Buvo neįmanoma net įsivaizduoti, kad asmuo galėtų tiesiog surinkti telefono numerį ir pasikalbėti su giminaičiais Amerikoje, jau nekalbant apie belaidį balso, duomenų ir vaizdo informacijos perdavimą. Jis sakė, kad norint, jog tai įvyktų, Lietuva turėtų tapti laisva. Bet apie tai tuo metu net svajoti buvo pavojinga.

Tačiau nė vienas iš mūsų negalėjo net pasvajoti, koks pranašingas buvo šis komentaras ir koks žymus istorijos įvykis mūsų laukia. Tik savaitei praėjus nuo mano išvykimo, Lietuvoje prasidėjo „Baltijos kelio” judėjimas ir ėjimas į laisvę, kurią Lietuva paskelbė mažiau nei po 6 mėnesių. Aišku, kaip ir daugelis kitų mano tautiečių, prie šio nuostabaus įvykio galėjau prisidėti tik remdamas Lietuvą iš toli. Bet norėčiau tikėti, kad kai kurios mano idėjos padėjo įžiebti kai kurių žmonių širdyse vilties kibirkštėlę, kad jie turi galimybę ir stiprybės pakeisti savo pasaulį.

Bet grįžkime prie mano prognozės. Pasirodo, kad aš tinkamai neįvertinau belaidžio ryšio skvarbos – mat 2000 metais jau buvo apie vieną milijardą belaidžio ryšio vartotojų, šiuo metu tokių jau yra per penkis milijardus, tai yra 80 proc. visų pasaulio gyventojų, ir šis skaičius greitai bus pralenktas. Esu tikras, kad ekonomistai būtų ekstazėje, jei jų prognozės taip pasitvirtintų! Kokie didžiuliai pasikeitimai įvyko vos per 20 metų! Tais laikais bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui siejosi su telefono ryšio linijomis. Belaidis ryšys buvo tik ką atsiradęs, o internetas buvo universitetų laboratorijų eksperimentas. Šiandien laidinis ryšys nyksta, o belaidžio ryšio vartotojų skaičius artėja prie 6 milijardų, interneto vartotojų – prie 2 milijardų. Tai vyksta neatsitiktinai. Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Azijos šalių ekonomikos auga sparčiausiai.

Per tą trumpą laikotarpį technologija iš esmės pakeitė bendravimą nuo fiksuoto „vienassuvienu” ryšio į „vienas-su-bet-kuo” bendradarbiavimą, naudojant visokiausius ,,PDA”, ,,iPhones”, ,,iPad” ir panašius įrenginius, skirtus vartotojo pasirinkimui bei malonumui ir nekontroliuojamus valstybės. Šiandien jaunimas ypatingai tikisi bendradarbiauti ir bendrauti, naudodami daugybę pasirenkamų būdų: interneto žiniasklaida (media), tinklaraščius (blogs), ,,Twitter”, ,,YouTube”, ,,Facebook” ar jų išvestinius produktus. Ir kiekvienas gali sukurti begalines grupes pagal interesus, tikslus, temas. Šiais metais ir ateityje ekonomikos išsivystymas yra siejamas su plačiajuosčio interneto, o ne telefonine skvarba.

Šis perėjimas prie ,,bet kur” ,,bet kada” bendravimo ne tik įgalino žmones daryti poveikį socialiniams pokyčiams (pvz., Egipte), jis iš tiesų sukūrė pasaulinę rinką, kurioje bet kas, turintis plačiajuosčio interneto ryšį, gali parduoti ir pirkti produktus ir paslaugas. Neseniai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atliktų tyrimų ataskaita patvirtino, kad ,,kiekvienas plačiajuosčio ryšio prieigos padidinimas 10 proc. sąlygoja 1,21 proc. BVP padidėjimą”.

Jei tokios motyvacijos dar nepakanka, ,,McKinsey and Company” studija nustatė, kad interneto įtaka ekonomikai yra tokia pat, kaip ir elektros energijos įtaka. Studija įrodė, kad verslas, kuris remiasi internetu, auga dvigubai greičiau negu verslas su mažu interneto panaudojimu arba išvis be jo.

Kaip šiame naujoje eroje sekasi Lietuvai? Nors bevielės technologijos skvarba jau siekia 100 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis yra 120 proc., Lietuva atsilieka plačiajuostės technologijos skvarboje, kuri siekia 20 proc., kai tuo tarpu ES vidurkis yra 2 proc. – pusė naujo amžiaus pirmaujančių valstybių lygio. Ir tai formuoja mano ,,Lietuva 2030” viziją: tapti „Plačiajuoste Lietuva”, pasiekiant 100 proc. skvarbą ir taip suteikiant pačias didžiausias eksporto galimybes smulkaus verslo ekonomikai. Laikydamasi tokios strategijos, Lietuva žengs toliau, negu šios dienos numatomas tikslas pritraukti IT įmones pasinaudoti aukštos kvalifikacijos ir pigia kvalifikuota darbo jėga.

Esame unikalios istorijos tarpsnyje, plačiajuostės ir skaitmeninės technologijos nužengė taip toli, kad jomis galėtų pasinaudoti bet koks darbdavys ar verslininkas: gerą sumanymą galėtų paversti verslo planu, suburti bendraminčius, rasti kapitalo ir leistis į plačiajuostę kelionę, kurioje galėtų pasiūlyti kokį nors produktą ar paslaugą visam pasauliui.

Įsivaizduokite dvi įmones, kurios prieš keletą metų net neegzistavo, o šiandien yra vertinamos per milijardą dolerių. Tai ,,Groupon” ir ,,Linked In”. Prieš 20 metų ,,Google” neegzistavo, o šiandien rinkoje ji yra vertinama per 100 milijardų dolerių. Jau nekalbant apie tūkstančius kitų milijardines vertes turinčių įmonių. Lietuvos BVP siekia per 40 milijardų dolerių, todėl net ir nedidelis sėkmingų iniciatyvų skaičius gali turėti ženklią teigiamą įtaką. Pvz., norint du kartus – iki 40 proc. – padidinti skvarbą reikėtų apie 350 milijonų dolerių investicijų, o pagal TVF ataskaitą rezultatas būtų per 1 milijardo dolerių BVP padidėjimas. Tai – geras verslas!

Tad kaip ,,Plačiajuostė Lietuva 2030” gali ,,tapti kūnu”? Žinau, kad Lietuva turi reikalingus žmogiškuosius išteklius, o jos mokymo sistema yra puikiai pritaikyta technologijų mokymui. Finansinis kapitalas geriems sumanymams ir geriems verslo planams visados yra pasiekiamas: Lietuvoje, iš ES fondų bei užsienio. Esu įsitikinęs, kad, siekiant investuoti į plačiajuostį ryšį, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis, sukuriant inkubacinę aplinką naujoms įmonėms, įkuriant pasaulinio lygio mokslinių tyrimų centrus ir puoselėjant verslo kultūrą šalies mastu, Lietuvos naujojo amžiaus ekonominės aplinkybės bus išlaisvintos. Istorijai palikime patikrinti, ar Lietuvos vadovai šiandien turi viziją ir drąsos nusibrėžti tikslus ir investuoti tam, kad įgyvendintų šios kelionės galimybes.

Esu tikras, kad mes, lietuviai kolegos iš užsienio, galime kiekvienas savaip pagelbėti Lietuvai įgyvendinti šią „Pačiajuostės Lietuva” svajonę. Tegu ši konferencija būna naujos revoliucijos pradžia, panašiai, kaip tai atsitiko prieš 20 metų.

Pranešimas skaitytas XV Mokslo ir kūrybos simpoziume Kaune 2011 m. liepos 3 d.

Dr. Arūnas Šlekys – JAV įmonės ,,Hughes Network Systems” viceprezidentas.