Trimitininkas Dominykas Vyšniauskas. B. M. Olafssin nuotr.
Džiazo virtuvė lietuviškai arba nurodymai koncertui
VILMA JANKUTĖ
Lapkričio 7–11 dienomis Čikagoje vyks tarptautinis džiazo ir
improvizacinės muzikos festivalis, kuriame dalyvaus ir muzikantas
iš Lietuvos, trimitininkas Dominykas Vyšniauskas. Kartą
metuose vykstantis ,,Umbrella music” festivalis, šį kartą
jau septintasis, suburia muzikantus iš viso pasaulio. ,,Chicago
Reader” pavadintas ,,įspūdingiausiu ir drąsiausiu džiazo įvykiu
metuose” festivalis pristato penkis vakarus, kurių metu bus
atliekama naujausia pasaulio džiazo ir improvizacinė muzika. Renginio
organizatorius – ,,Umbrella music” – Čikagos
muzikantų ir atlikėjų grupė, siekianti suteikti galimybes pasirodyti
kūrybingiems ir improvizuojantiems muzikantams.
Festivalį pradės du europietiško džiazo vakarai, lapkričio 7 d.,
trečiadienį, ir lapkričio 8 d., ketvirtadienį, Čikagos kultūros centre.
Tai didelio renginio atskira dalis ,,Europos džiazas pasitinka
Čikagą” – lyg mažas festivalis festivalyje, kuris
organizuojamas kartu su dešimčia Europos šalių konsulatų
ir kultūros institucijų.
Kiekvieną vakarą bus pristatyti keletas kruopščiai sudarytų mažų
ansamblių, kuriuose kartu su muzikantais iš Čikagos gros
menininkai iš devynių Europos šalių (Austrijos, Lietuvos,
Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Šveicarijos, Italijos,
Švedijos, Nyderlandų). Tarp tarptautinių svečių minimi Sven-Ake
Johansson, Angelika Niescier, Jacques Demierre, Danielle D’Agaro
ir kiti. Įėjimas į šiuos vakarus bus nemokamas.
Apie džiazą ir improvizacinę muziką, apie tai, ko gali tikėtis užsukęs
į festivalį muzikos mylėtojas ir ne tik jis, kalbamės su Dominyku
Vyšniausku, vilniečiu, vienu iš festivalio svečių,
atstovaujančių Europai, bet jau nebe pirmu lietuviu čia grojančiu.
Panašu, kad lietuviškas džiazas irgi turi balsą pasaulio
scenoje. Įdomu, kaip sekasi jį atstovaujantiems, kas jie, kur prasideda
pažintis su trimitu, džiazu ir improvizacija? Gal virtuvėje?..
D. Vyšniauskas groja ir improvizuoja trimitu, nors pastarasis
pavadinimas jam skamba pionieriškai, o ausiai ir širdžiai
mielesnis tiesiog triūba. 31-erių muzikantas, prieš pusantrų
metų grįžęs į Lietuvą iš studijų Olandijoje, kurių metu pagal
mainų programą pusmetį mokėsi ir New York, kaip jis pats sako, mieste
diktuojančiame muzikos madas. ,,Visada norėjau pasimokyti užsienyje.
Išvažiavau 25-erių, baigęs Lietuvos muzikos akademiją. Svajojau
pasisemti kitų šalių muzikantų patirties. Apsvarstęs įvairius
patarimus nusipirkau bilietus į Amsterdamą ir išvažiavau į
stojamuosius, vos nepavėlavau, mokykloje atsidūriau penkios minutės
prieš egzaminą, tačiau viskas lyg savaime susiklostė.”
Į Čikagos festivalį lietuvis trimitininkas buvo pakviestas
organizatorių pagal jo muzikos įrašus bei ankstesnių festivalio
svečių rekomendacijas. Festivalyje yra dalyvavę vieni ryškiausių
šiuolaikinių Lietuvos saksofonininkų Janas Maksimovičius, Liudas
Mockūnas. Kaip sako Dominykas, Lietuvoje iš tikrųjų nėra jau
labai daug jaunų muzikantų, kurie grotų laisvesnę improvizaciją,
,,free” džiazą (Europietiškasis laisvasis) džiazas –
pasižymintis džiazo ir klasikos elementų derinimu, sudėtingomis
improvizacijomis, laisvu ritmu ir harmonija.), kuris ir grojamas
šiame festivalyje.
Dominykas daug koncertuoja. Anot jo dabar, kai pasaulyje mažiau sienų,
ypač muzikoje, yra tikrai puikių tarptautinių galimybių, reikia tik
negailėt energijos. ,,Vienas studijų privalumų užsienyje ir yra tai,
kad susirandi daug bendraminčių. Pasirodo, kad esi ne vienas norintis
išvažiuoti, pagyventi kitur, sutikti gerų muzikantų. Iki dabar
palaikau ryšius. Su islandais ir prancūzu turim
pirmykščio, ankstyvojo 20-ųjų – 30-ųjų metų džiazo
ansamblėlį. Pradėjom groti gatvėje, improvizuodami ir dainuodami, o
dabar jau esame koncertavę Islandijoje, Belgijoje, Vokietijoje. Dar yra
puikūs muzikantai broliai dvyniai – Andreas ir Matthias Pichler
– austrai, šiuo metu gyvenantys Berlyne, su kuriais grojam
kartu. Ir dar yra begalė, bet su visais aišku nespėji. Kaip mano
pakviestieji muzikantai atvažiuoja į Kauno, Klaipėdos džiazo
festivalius, taip kviečia ir mane. Taip pat būnu pakviestas per
kultūros atašė, kaip kad nuvažiavau į Švediją,
Vieną.”
Ko klausytojas galėtų tikėtis jūsų koncerte Čikagos festivalyje? Ar
reikia turėt išlavintą muzikinį skonį, kad galėtum suprasti
gyvai scenoje kuriamą ,,free” džiazo muziką ir patirti malonumą
jos klausantis? O gal tiesiog užsukti einant pro šalį...
,,Laisvąjį džiazą suprasti lengviau nei naująjį, jame viskas veikia
solo pasidalinimo principu, ir visi atlikėjai turi savo vaidmenį.
Manau, kad ir klausytojui be patirties gali būti labai įdomu. Svarbu,
kad jis neturėtų išankstinės nuomonės, būtų atviras tam, jog
scenoje gali įvykti kažkas įdomaus. Nereikia manyti, kad čia abstraktus
menas ar kakofonija, kad muzikantai groja nežinia ką. Mes grosime
improvizacinę muziką, jau susirašėme per elektroninį
paštą, klausėme viens kito įrašų, žinome, kaip groja
kolegos, o toliau – kursim scenoje. Aišku, tame daug
rizikos, bet čia ir yra pats įdomumas. Rizikuojame tuo, kad kaip
grojant ,,free” džiazą gali kažkas įdomaus scenoje atsitikti,
lygiai taip – gali neatsitikti ir nieko. Sakykim, jei kuris mūsų
bus išsiblaškęs, nebus tarpusavio ryšio, bus
sunkiau. O gal net nereiktų ieškoti didelio improvizacijos
paaiškinimo. Man patinka muziką palyginti su maisto gaminimu.
Keturi virėjai – keturi muzikantai. Jei virėjai patyrę, žino daug
receptų, turėję ir sėkmių, ir nesėkmių, turintys skonį – deda
drąsiai į puodą produktus kiekvienas paeiliui ir žiūri, koks patiekalas
gausis. Taip ir scenoje – galima nukeliauti į labai įdomias
muzikinio pasaulio vietas. Svarbu žiūrėt, kad būtų skanu. Be to,
kuriant scenoje dalyvauja ir žiūrovų nuotaika, kuri taip pat tampa
muzika pagal tai, kiek pats esi atviras ir kiek yra atviri
klausantieji.”
Tuomet ,,free” džiazo improvizacijos autorystė gali priklausyti
ir žiūrovui? Na, taip, sutinka Dominykas. Vadinas, Čikagoje bus gražu?
,,To tikiuosi ir laukiu pats. Be to, festivalis – puikus būdas
susitikti pažįstamus. Paskui važiuosiu į Madison pristatyti savo
muziką, kurią sukūriau dokumentiniam filmui apie pranciškonų
vienuolių likimus. Dalia Kanclerytė stato filmą apie
pranciškonus: nuo pirmųjų išeivių, Amerikoje įkūrusių
,,Židinio” spaustuvę iki dabartinio vienuolių gyvenimo. Aš
rašau muziką, kurią dėl lėšų stygiaus pats ir atlieku
sintezatoriais, fortepijonu, įvairiausiomis dūdelėmis, o filmas turėtų
pasirodyti iki Naujųjų metų. Laukiu, kada galėsiu pažiūrėti. O Madison
pasidarysiu filmo muzikos eskizus, kad galėčiau pristatydamas groti
kartu su įrašais.”
Dominyko Vyšniausko kvartetas koncertuos lapkričio 7 d. 19:15
val. Čikagos kultūros centre, Claudia Cassidy Theater salėje. Kvarteto
sudėtis: Dominykas Vyšniauskas – trimitas, Nick Mazzarella
– altinis saksofonas, Brian Sandstrom – kontrabosas,
Avreeayl Ra – būgnai.
Vilma Jankutė – Vytauto Didžiojo universiteto socialinės antropologijos studentė, ,,Draugo” bendradarbė.