Trimitininkas Dominykas Vyšniauskas. B. M. Olafssin nuotr.

Džiazo virtuvė lietuviškai arba nurodymai koncertui

VILMA JANKUTĖ

Lapkričio 7–11 dienomis Čikagoje vyks tarptautinis džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis, kuriame dalyvaus ir muzikantas iš Lietuvos, trimitininkas Dominykas Vyšniauskas. Kartą metuose vykstantis ,,Umbrella music” festivalis, šį kartą jau septintasis, suburia muzikantus iš viso pasaulio. ,,Chicago Reader” pavadintas ,,įspūdingiausiu ir drąsiausiu džiazo įvykiu metuose” festivalis pristato penkis vakarus, kurių metu bus atliekama naujausia pasaulio džiazo ir improvizacinė muzika. Renginio organizatorius – ,,Umbrella music” – Čikagos muzikantų ir atlikėjų grupė, siekianti suteikti galimybes pasirodyti kūrybingiems ir improvizuojantiems muzikantams.

Festivalį pradės du europietiško džiazo vakarai, lapkričio 7 d., trečiadienį, ir lapkričio 8 d., ketvirtadienį, Čikagos kultūros centre. Tai didelio renginio atskira dalis ,,Europos džiazas pasitinka Čikagą” – lyg mažas festivalis festivalyje, kuris organizuojamas kartu su dešimčia Europos šalių konsulatų ir kultūros institucijų.

Kiekvieną vakarą bus pristatyti keletas kruopščiai sudarytų mažų ansamblių, kuriuose kartu su muzikantais iš Čikagos gros menininkai iš devynių Europos šalių (Austrijos, Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Šveicarijos, Italijos, Švedijos, Nyderlandų). Tarp tarptautinių svečių minimi Sven-Ake Johansson, Angelika Niescier, Jacques Demierre, Danielle D’Agaro ir kiti. Įėjimas į šiuos vakarus bus nemokamas.

Apie džiazą ir improvizacinę muziką, apie tai, ko gali tikėtis užsukęs į festivalį muzikos mylėtojas ir ne tik jis, kalbamės su Dominyku Vyšniausku, vilniečiu, vienu iš festivalio svečių, atstovaujančių Europai, bet jau nebe pirmu lietuviu čia grojančiu. Panašu, kad lietuviškas džiazas irgi turi balsą pasaulio scenoje. Įdomu, kaip sekasi jį atstovaujantiems, kas jie, kur prasideda pažintis su trimitu, džiazu ir improvizacija? Gal virtuvėje?..

D. Vyšniauskas groja ir improvizuoja trimitu, nors pastarasis pavadinimas jam skamba pionieriškai, o ausiai ir širdžiai mielesnis tiesiog triūba. 31-erių muzikantas, prieš pusantrų metų grįžęs į Lietuvą iš studijų Olandijoje, kurių metu pagal mainų programą pusmetį mokėsi ir New York, kaip jis pats sako, mieste diktuojančiame muzikos madas. ,,Visada norėjau pasimokyti užsienyje. Išvažiavau 25-erių, baigęs Lietuvos muzikos akademiją. Svajojau pasisemti kitų šalių muzikantų patirties. Apsvarstęs įvairius patarimus nusipirkau bilietus į Amsterdamą ir išvažiavau į stojamuosius, vos nepavėlavau, mokykloje atsidūriau penkios minutės prieš egzaminą, tačiau viskas lyg savaime susiklostė.”

Į Čikagos festivalį lietuvis trimitininkas buvo pakviestas organizatorių pagal jo muzikos įrašus bei ankstesnių festivalio svečių rekomendacijas. Festivalyje yra dalyvavę vieni ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos saksofonininkų Janas Maksimovičius, Liudas Mockūnas. Kaip sako Dominykas, Lietuvoje iš tikrųjų nėra jau labai daug jaunų muzikantų, kurie grotų laisvesnę improvizaciją, ,,free” džiazą (Europietiškasis laisvasis) džiazas – pasižymintis džiazo ir klasikos elementų derinimu, sudėtingomis improvizacijomis, laisvu ritmu ir harmonija.), kuris ir grojamas šiame festivalyje.

Dominykas daug koncertuoja. Anot jo dabar, kai pasaulyje mažiau sienų, ypač muzikoje, yra tikrai puikių tarptautinių galimybių, reikia tik negailėt energijos. ,,Vienas studijų privalumų užsienyje ir yra tai, kad susirandi daug bendraminčių. Pasirodo, kad esi ne vienas norintis išvažiuoti, pagyventi kitur, sutikti gerų muzikantų. Iki dabar palaikau ryšius. Su islandais ir prancūzu turim pirmykščio, ankstyvojo 20-ųjų – 30-ųjų metų džiazo ansamblėlį. Pradėjom groti gatvėje, improvizuodami ir dainuodami, o dabar jau esame koncertavę Islandijoje, Belgijoje, Vokietijoje. Dar yra puikūs muzikantai broliai dvyniai – Andreas ir Matthias Pichler – austrai, šiuo metu gyvenantys Berlyne, su kuriais grojam kartu. Ir dar yra begalė, bet su visais aišku nespėji. Kaip mano pakviestieji muzikantai atvažiuoja į Kauno, Klaipėdos džiazo festivalius, taip kviečia ir mane. Taip pat būnu pakviestas per kultūros atašė, kaip kad nuvažiavau į Švediją, Vieną.”

Ko klausytojas galėtų tikėtis jūsų koncerte Čikagos festivalyje? Ar reikia turėt išlavintą muzikinį skonį, kad galėtum suprasti gyvai scenoje kuriamą ,,free” džiazo muziką ir patirti malonumą jos klausantis? O gal tiesiog užsukti einant pro šalį...

,,Laisvąjį džiazą suprasti lengviau nei naująjį, jame viskas veikia solo pasidalinimo principu, ir visi atlikėjai turi savo vaidmenį. Manau, kad ir klausytojui be patirties gali būti labai įdomu. Svarbu, kad jis neturėtų išankstinės nuomonės, būtų atviras tam, jog scenoje gali įvykti kažkas įdomaus. Nereikia manyti, kad čia abstraktus menas ar kakofonija, kad muzikantai groja nežinia ką. Mes grosime improvizacinę muziką, jau susirašėme per elektroninį paštą, klausėme viens kito įrašų, žinome, kaip groja kolegos, o toliau – kursim scenoje. Aišku, tame daug rizikos, bet čia ir yra pats įdomumas. Rizikuojame tuo, kad kaip grojant ,,free” džiazą gali kažkas įdomaus scenoje atsitikti, lygiai taip – gali neatsitikti ir nieko. Sakykim, jei kuris mūsų bus išsiblaškęs, nebus tarpusavio ryšio, bus sunkiau. O gal net nereiktų ieškoti didelio improvizacijos paaiškinimo. Man patinka muziką palyginti su maisto gaminimu. Keturi virėjai – keturi muzikantai. Jei virėjai patyrę, žino daug receptų, turėję ir sėkmių, ir nesėkmių, turintys skonį – deda drąsiai į puodą produktus kiekvienas paeiliui ir žiūri, koks patiekalas gausis. Taip ir scenoje – galima nukeliauti į labai įdomias muzikinio pasaulio vietas. Svarbu žiūrėt, kad būtų skanu. Be to, kuriant scenoje dalyvauja ir žiūrovų nuotaika, kuri taip pat tampa muzika pagal tai, kiek pats esi atviras ir kiek yra atviri klausantieji.”

Tuomet ,,free” džiazo improvizacijos autorystė gali priklausyti ir žiūrovui? Na, taip, sutinka Dominykas. Vadinas, Čikagoje bus gražu?

,,To tikiuosi ir laukiu pats. Be to, festivalis – puikus būdas susitikti pažįstamus. Paskui važiuosiu į Madison pristatyti savo muziką, kurią sukūriau dokumentiniam filmui apie pranciškonų vienuolių likimus. Dalia Kanclerytė stato filmą apie pranciškonus: nuo pirmųjų išeivių, Amerikoje įkūrusių ,,Židinio” spaustuvę iki dabartinio vienuolių gyvenimo. Aš rašau muziką, kurią dėl lėšų stygiaus pats ir atlieku sintezatoriais, fortepijonu, įvairiausiomis dūdelėmis, o filmas turėtų pasirodyti iki Naujųjų metų. Laukiu, kada galėsiu pažiūrėti. O Madison pasidarysiu filmo muzikos eskizus, kad galėčiau pristatydamas groti kartu su įrašais.”

Dominyko Vyšniausko kvartetas koncertuos lapkričio 7 d. 19:15 val. Čikagos kultūros centre, Claudia Cassidy Theater salėje. Kvarteto sudėtis: Dominykas Vyšniauskas – trimitas, Nick Mazzarella – altinis saksofonas, Brian Sandstrom – kontrabosas, Avreeayl Ra – būgnai.


Vilma Jankutė – Vytauto Didžiojo universiteto socialinės antropologijos studentė, ,,Draugo” bendradarbė.