Visa politika, net ir tarptautinė, yra vietinė

DANELĖ VIDUTIENĖ

Andrius Anužis ir aš buvome paprašyti pakalbėti per JAV Lietuvių Bendruomenės XX Tarybos 1-ąją sesiją apie JAV LB įtaką ir santykius Washington, DC, kaip sakoma vienoje banko reklamoje, ,,svarbiausiame mieste, svarbiausiame krašte visame pasaulyje”. Su Andriumi susipažinau tiek prieš dvi dienas, ir, nors remiame skirtingas Amerikos politines partijas, mudviejų nuomonė apie Lietuvą sutampa 100 procentų. Pagrindinį santykių principą galiu nusakyti, cituodama buvusį JAV Atstovų rūmų pirmininką Tip O’Neill, pasak kurio, ,,visa politika yra vietinė politika; net ir tarptautinė politika yra vietinė politika.” Kaip tai gali būti?

Lietuvių Bendruomenė JAV buvo pamatas JAV ir Lietuvos abipusiam bendravimui jau nuo 1920 m. Kodėl Lietuvos nepriklausomybė buvo priimta 1922 metais? Todėl, kad senatorius Henry Cabot Lodge norėjo būti perrinktas dar vienai kadencijai. Tais laikais Amerikos lietuviai, buvę politiškai įtakingi Massachusetts valstijoje, atsisakė prisidėti prie sen. Cabot perrinkimo tol, kol jis nebalsuos už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Senatorius balsavo ,,už”, ir taip atsivertė naujas istorijos lapas. O kad būtų perrinktas Franklin Delano Roosevelt, jis buvo prispaustas pasirašyti, kad nepripažįsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos prievartinio įtraukimo į Sovietų Sąjungą. Taip bent teigia Lietuvos geras draugas, rašytojas Paul Goble. Jo nuomone, šis nepripažinimas veikia iki šiol ir yra Lietuvos gimimo metrikai JAV, kuriais paremti visi kiti įstatymai ir politika, susiję su Lietuva ir JAV.

Bet istorija tuo nesibaigia, teigia P. Goble. Jau 20 metų, kaip Lietuva yra pripažinta nepriklausoma valstybė, panašiai kaip ir 1920 bei 1930 metais. Tiesa, yra ženklų, jog Rusijos prezidentas Valdimir Putin bando atkurti buvusią imperiją. Bet Lietuva šiandien yra geresnėje padėtyje – ji yra NATO ir Europos Sąjungos narė. Bet reikia budėti. Reikia atidžiai budėti.

Kas iš lietuvių šiuo metu turi didžiausią įtaką ir geriausius santykius Washington, DC? Aišku, visų pirma Lietuvos interesams aktyviai ir veiksmingai Washington, DC atstovauja Lietuvos Respublikos ambasada. Ambasadoriaus Žygimanto Pavilionio ryšių su Baltaisiais rūmais dėka XIV Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė sulaukė JAV viceprezidento Joe Biden sveikinimo.

Vis dėlto tik Amerikos piliečiai gali iš tiesų paveikti savo atstovus Kongrese, kad būtų priimti Lietuvai palankūs įstatymai, pasirinkta tinkama politinė kryptis. Būtent šioje srityje Amerikos lietuviai gali konkrečiai padėti Lietuvai, kaip tai jie daro jau beveik 100 metų.

JAV lietuviai yra atstovaujami Central and East European Coalition (CEEC) organizacijoje, kuri įkurta 1993 metais, siekiant skatinti NATO plėtrą bei narystę. CEEC, kuri atstovauja 22 milijonams amerikiečių, turinčių šaknų Rytų ir Centrinėje Europoje, priklauso 18 kraštų. Ši organizacija turi ryšių ir yra įtakinga JAV Kongrese bei Senate, taip pat State Department ir National Security Agency. CEEC taip pat domisi Kremliaus propaguojamu imperializmu, žmogaus teisių pažeidimais, pagarba įstatymams, vizų ir imigracijos politika, parama Rytų ir Centro Europos šalių demokratijai, karine pagalba ir energetiniu saugumu. JAV Lietuvių Bendruomenei iki šiol CEEC sėkmingai atstovavo ir apie CEEC veiklą LB pranešė Stefa Urban ir Stasys Bačkaitis.

CEEC taip pat priklauso Amerikos lietuvių taryba (ALT), įkurta 1915 m., atnaujinta 1940 metais. ALT’as informuoja visuomenę apie Lietuvą bei atstovauja JAV lietuvių organizacijų interesams. Šių metų gegužės mėnesį ALT’as JAV Kongreso ir Senato nariams bei State Department įteikė memorandumą, kuriame keliamas JAV lietuvių susirūpinimas Lietuvos pasienyje statomų Rusijos atominių elektrinių saugumu, jų įtaka Lietuvos gyventojų sveikatai. ALT’ui Washington, DC šiuo metu atstovauja Eglė Gintautaitė, dirbanti senatoriaus Dick Durbin įstaigoje. Šios organizacijos pirmininkas yra Saulius V. Kuprys, vykdomasis direktorius – Paulius Vertelka. ALT’as turi susikūręs gerą internetinę svetainę: http://altcenter.org

ALT’o viešųjų ryšių skyrius yra Jungtinio Amerikos Pabaltiečių Nacionalinio komiteto (JBANC) dalis. JBANC buvo įkurtas 1961 m., siekiant prisidėti prie Baltijos šalių pastangų siekiant atgauti nepriklausomybę bei plėtojant žmogaus teises ir demokratiją trijose šalyse. JBANC apjungia Amerikos estų nacionalinę tarybą, Amerikos latvių asociaciją ir ALT’ą. JBANC vykdomasis direktorius yra Karl Altau, kuris el. paštu vis atkreipia mūsų dėmesį į karščiausias temas, susijusias su Lietuva, Latvija ir/ar Estija – ar tai būtų ,,Pussy Riot” narių įkalinimas, ar meškučių išmetimas virš Baltarusijos teritorijos. Turiu pripažinti, kad apie kitų organizacijų veiklą daugiausia informacijos gaunu būtent iš JBANC (http://jbanc.org). O juk visi žinome, jog informacija šiais laikais yra auksas.

JAV užsienio politika turėtų stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir karinį jos saugumą. Stiprybę sukuria ne tik raketos ir tankai, ne tik diplomatiniai santykiai, bet ir pilietinių vertybių stiprinimas bei bendravimas verslo, kultūros, mokslo ir kitose srityse. Todėl siūlau:

– Skatinkime JAV Kongresą ir administraciją laikytis savo pažadų, duotų visoms NATO narėms Europoje, nes netrukus daug JAV išteklių bus nukreipta į Ramiojo vandenyno regioną, o tai gali būti ženklas Putin režimui, kad Lietuva ir kitos NATO valstybės lieka Rusijos įtakos zonoje.

– Skatinkime JAV toliau tęsti oro policijos misiją, įsikūrusią Šiaulių karinėje bazėje (JAV tai kainuoja tik apie milijoną dolerių), kuri vaidina labai svarbų karinį ir psichologinį vaidmenį.

– Remkime Juodojo kaspino dienos rezoliuciją.

– Prašydami JAV laikytis savo pažadų dėl NATO, skatinkime ir Lietuvą laikytis pasižadėjimo NATO savo krašto gynybai išleisti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Per paskutinius 5–6 metus to nebuvo daroma. Tai yra Lietuvos draudimas. Visi gerai suprantame, jog jeigu savo draudimo mokesčių nesumoki, tai, nelaimės atveju, negali kreiptis paramos.

Kuo ryškesnis Lietuvos įvaizdis bus pasaulyje, tuo dažniau Lietuva taps JAV Kongreso ir angliškos spaudos taikiniu dėl žiaurumų, įvykdytų jos žemėje rusų ir vokiečių okupacijos metais. Tokie klausimai yra keliami anglų kalba, dažniausiai amerikiečių, bet tai gali labai pakenkti Lietuvai. Noriu patarti apsilankyti internetinėje svetainėje anglų kalba ,,VilnNews” (http://vilnews.com), kurioje galima rasti daug žinių apie Lietuvą. Įdomu paskaityti, kaip Lietuva ten yra pristatoma – anglų kalba ir dažniausiai amerikiečių. Iškilus kebliems klausimams, ar nekreipsime į juos dėmesio, ar būsime pasiruošę į juos atsakyti?

Nesvarbu, kaip dažnai lankomasi Kongreso rūmuose Washington, DC, galia ir parama ateina iš tų grupių, kurios, angliškai tariant, ,,deliver the vote”. Taigi itin svarbu yra aktyvi vietinė veikla, artimi ryšiai su savo išrinktais Kongreso nariais ir senatoriais, nes juk ir jie yra žmonės. Ir jie mėgsta būti pagerbti, ir jie mėgsta išgirsti ,,Ačiū.”

Mes, lietuviai, negalime skųstis, kad į mūsų rūpesčius niekas nekreipia dėmesio, jeigu mes patys jų aiškiai ir konkrečiai neįvardijame, neparemiame faktais, nesusiejame jų su Amerikos vertybėmis. Tad ką turi JAV LB, ko neturi kitos organizacijos? Apylinkes! Tad grįžtu prie pagrindinės savo temos: visa politika yra vietinė, net ir tarptautinė.

Pranešimas skaitytas JAV LB XX Tarybos 1-oje sesijoje, 2012 m. rugsėjo 29 d. Atlanta, GA.