Smurtas šeimoje – nesibaigianti tragedija

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Dirbant Protinės sveikatos centre, teko artimai bendradarbiauti su policija, teismais ir pagalbą teikiančiomis organizacijomis, turinčiomis reikalų su smurtu šeimoje. Mano sukaupta informacija buvo suglaustai aprašyta žurnale ,,Laiškai lietuviams” (1997 m. liepa-rugpjūtis). Neseniai viena uoli ,,Draugo” skaitytoja paskatino ką nors ta tema vėl parašyti, nes smurto šeimoje tikrai nemažėja ir tragedija nešvelnėja. Ką tik perskaičiau, kad Psichologinės ir dvasinės pagalbos draugijos rugpjūčio 7 d. susitikimo metu buvo aptartas kun. Antano Saulaičio pasiūlymas pradėti pokalbį lietuvių bendruomenėje smurto tema. Buvo nutarta lapkričio 5 d. 7 val. v. Pasaulio lietuvių centre, Lemont, IL, surengti seminarą apie smurtą šeimoje (informacija pasirodė ,,Drauge”). Tai tikrai sveikintinas užmojis.

Smurtas šeimoje yra lydimas prieštaravimų. Meilė gali pavirsti piktnaudžiavimu. Arba ji gali lygiagrečiai sugyventi su skausmu ir sielvartu. Amerikoje kasmet apie 6 milijonai moterų patiria smurtą šeimose, bet dauguma jų lieka toliau gyventi su savo skriaudėjais. Nors yra atvejų, kur moterys yra skriaudėjos arba smurtas vyksta tarp tos pačios lyties asmenų, didelė dauguma nuskriaustųjų yra moterys. Kasmet apie 1,200 moterų yra nužudomos savo partnerių. Dažniausia moterų sužalojimo priežastimi yra smurtas prieš jas. Taip pat dauguma moterų smurtą patiria iš joms pažįstamų asmenų. Apskaičiuota, kad vien JAV su prievartavimu, smurtu ir žmogžudyste susijusios medicininio gydymo išlaidos siekia daugiau nei 5,8 mlrd. dol. kasmet.

Dar 1991 m. Amerikos medicinos sąjunga smurtą šeimoje paskelbė svarbiausia viešosios sveikatos problema. Dėl to buvo suorganizuotas gydytojų vajus prieš smurtą šeimoje. Gydytojai buvo ne tik informuojami ir mokomi, kaip atpažinti ir gydyti šeimos smurto aukas, bet ir kaip aukas nukreipti į paramos tarnybas: moterų pastoges, protinės slaugos centrus. Ir toliau gydytojams tenka svarbus vaidmuo kovojant su smurtu šeimoje. Dažnai gydytojai yra pirmieji žmonės už šeimos ribų, į kuriuose smurtą patyriusios aukos kreipiasi pagalbos.

Kas gi yra tas smurtas šeimoje? Anot dr. Robert Geffner, smurtas šeimoje yra toks elgesys, kur vienas asmuo stengiasi kontroliuoti kitą asmenį ir dominuoti, naudodamas bauginimus ar jėgą. Čia kalbama tiek apie fizinį, tiek ir apie dvasinį piktnaudžiavimą, ekonominę kontrolę, lytinę skriaudą, apleidimą, bauginimus ir atsiskyrimą. Smurto motyvuojamas elgesys kyla iš noro turėti viršijančią jėgą ir kontrolę.

Iš kur toks smurtas kyla? Vienas galimas paaiškinimas remiasi fiziologija. University of Massachusetts esančio Medicinos centro duomenimis, 60 nuošimčių vedybinių smurtininkų patyrė smegenų sužalojimą. Tyrinėtojai įtaria, kad impulsus valdanti smegenų dalis yra sužeista. Tačiau dauguma radinių rodo, kad smurtas yra išmoktas elgesys. Daugelis vyrų smurtininkų yra užburto rato, kuriame jie, būdami vaikais, buvo skriaudžiami arba matė tėvo smurtą prieš žmoną ar visą šeimą, dalimi. Smurtas šeimoje prisideda prie paauglių sunkumų mokykloje ir padidina galimybę piktnaudžiauti narkotikais bei alkoholiu. Tokie jaunuoliai yra pritvinkę apmaudo, bet turi sunkumų išreikšti savo jausmus priimtinu būdu.

Daugelis šeimos smurto nepatyrę galvoja, kad jie tokią padėtį paliktų, iš jos pasišalintų. Tačiau dažnai smurtas prasideda palaipsniui ir nėra kasdieninis įvykis. Su laiku smurtininkas savo žmoną turi ,,po padu”, kontroliuodamas jos išlaidas arba drausdamas jai dirbti ir būti savarankiškai. Jis varžo jos socialinius ryšius su kitais. Jis tikrina ir seka jos žingsnius bei pokalbius. Šalia to, jis pajuokdamas, erzindamas ar provokuodamas, stumia ją nepasitikėti savimi.

Psichologė Lenore Walker savo knygoje ,,Cycle of Violence” (,,Smurto ciklas”) šeimos smurtą aptaria trijose pasikartojančiose stadijose. Pirmoje stadijoje įtampa palaipsniui kyla, moteris stengiasi tą įtampą mažinti. Tačiau vis tiek įvyksta jos užpuolimas ir smurtas. Tada seka trumpas ,,medaus mėnuo”. Šioje stadijoje smurtininkas atsiprašinėja, prižada pasitaisyti. Norėdama tikėti, kad padėtis iš tikro pasikeitė, žmona lieka kartu su vyru. Ji vėl pradeda planuoti, kaip ir ką gali daryti, kad smurtas prieš ją nepasikartotų. Tačiau stadijos vis tiek pasikartoja, o nuskriaustoji ilgainiui išsenka tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Jos sugebėjimas aiškiai mąstyti irgi gali nukentėti. Ji net gali pradėti galvoti, kad ji pati yra atsakinga už patiriamą smurtą.

Skriaudžiamos moterys, norinčios palikti savo skriaudėją, patiria ypatingų sunkumų. Dauguma neturi pinigų pragyventi ir vaikus išlaikyti. Joms sunku rasti gyvenamąją vietą. Dauguma moterų globos pastogių yra perpildytos arba nepriima vaikų. Pats vyro palikimo faktas neretai susilaukia dar didesnio smurto. Planuojančios vyrą palikti moterys turėtų būti susitarusios su patikimu asmeniu, kurio žinioje būtų laikomi pinigai, svarbūs dokumentai, raktai ir informacija apie saugų prieglobstį, jau jai pabėgus.

Nutarimas vyrą palikti dažnai yra padaromas, kai moteris daugiau nebegali paslėpti sumušimo žymių, mėlynių, kai susitaupo šiek tiek lėšų naujai pradžiai, kai jos ar jos vaikų gyvybė atsiduria dideliame pavojuje arba kai kartu buvimo skausmas yra didesnis už rizikingą žingsnį. Be stiprybės, buitinių poreikių patenkinimo, drąsos, joms gali reikti paramos iš gydytojų, kaimynų, draugų ir šeimos narių.

Kenčiančios smurtą šeimoje gali kreiptis į National Domestic Violence Hotline 1-800-799-7233. Galimas ir teismo įsikišimas, uždraudžiąs skriaudėjui toliau turėti ryšių su skriaudžiamąja. Taip pat pagalbos galima kreiptis į Psichologinės pagalbos liniją, skambinant pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 6 val. v. iki 10 val. v. telefonu: 1-Pagalba. Čia pagalbos sulauksite lietuvių kalba.