Smurtas šeimoje – nesibaigianti tragedija
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Dirbant Protinės sveikatos centre, teko artimai bendradarbiauti su
policija, teismais ir pagalbą teikiančiomis organizacijomis,
turinčiomis reikalų su smurtu šeimoje. Mano sukaupta informacija
buvo suglaustai aprašyta žurnale ,,Laiškai
lietuviams” (1997 m. liepa-rugpjūtis). Neseniai viena uoli
,,Draugo” skaitytoja paskatino ką nors ta tema vėl
parašyti, nes smurto šeimoje tikrai nemažėja ir tragedija
nešvelnėja. Ką tik perskaičiau, kad Psichologinės ir dvasinės
pagalbos draugijos rugpjūčio 7 d. susitikimo metu buvo aptartas kun.
Antano Saulaičio pasiūlymas pradėti pokalbį lietuvių bendruomenėje
smurto tema. Buvo nutarta lapkričio 5 d. 7 val. v. Pasaulio lietuvių
centre, Lemont, IL, surengti seminarą apie smurtą šeimoje
(informacija pasirodė ,,Drauge”). Tai tikrai sveikintinas užmojis.
Smurtas šeimoje yra lydimas prieštaravimų. Meilė gali
pavirsti piktnaudžiavimu. Arba ji gali lygiagrečiai sugyventi su
skausmu ir sielvartu. Amerikoje kasmet apie 6 milijonai moterų patiria
smurtą šeimose, bet dauguma jų lieka toliau gyventi su savo
skriaudėjais. Nors yra atvejų, kur moterys yra skriaudėjos arba smurtas
vyksta tarp tos pačios lyties asmenų, didelė dauguma nuskriaustųjų yra
moterys. Kasmet apie 1,200 moterų yra nužudomos savo partnerių.
Dažniausia moterų sužalojimo priežastimi yra smurtas prieš jas.
Taip pat dauguma moterų smurtą patiria iš joms pažįstamų asmenų.
Apskaičiuota, kad vien JAV su prievartavimu, smurtu ir žmogžudyste
susijusios medicininio gydymo išlaidos siekia daugiau nei 5,8
mlrd. dol. kasmet.
Dar 1991 m. Amerikos medicinos sąjunga smurtą šeimoje paskelbė
svarbiausia viešosios sveikatos problema. Dėl to buvo
suorganizuotas gydytojų vajus prieš smurtą šeimoje.
Gydytojai buvo ne tik informuojami ir mokomi, kaip atpažinti ir gydyti
šeimos smurto aukas, bet ir kaip aukas nukreipti į paramos
tarnybas: moterų pastoges, protinės slaugos centrus. Ir toliau
gydytojams tenka svarbus vaidmuo kovojant su smurtu šeimoje.
Dažnai gydytojai yra pirmieji žmonės už šeimos ribų, į kuriuose
smurtą patyriusios aukos kreipiasi pagalbos.
Kas gi yra tas smurtas šeimoje? Anot dr. Robert Geffner, smurtas
šeimoje yra toks elgesys, kur vienas asmuo stengiasi
kontroliuoti kitą asmenį ir dominuoti, naudodamas bauginimus ar jėgą.
Čia kalbama tiek apie fizinį, tiek ir apie dvasinį piktnaudžiavimą,
ekonominę kontrolę, lytinę skriaudą, apleidimą, bauginimus ir
atsiskyrimą. Smurto motyvuojamas elgesys kyla iš noro turėti
viršijančią jėgą ir kontrolę.
Iš kur toks smurtas kyla? Vienas galimas paaiškinimas
remiasi fiziologija. University of Massachusetts esančio Medicinos
centro duomenimis, 60 nuošimčių vedybinių smurtininkų patyrė
smegenų sužalojimą. Tyrinėtojai įtaria, kad impulsus valdanti smegenų
dalis yra sužeista. Tačiau dauguma radinių rodo, kad smurtas yra
išmoktas elgesys. Daugelis vyrų smurtininkų yra užburto rato,
kuriame jie, būdami vaikais, buvo skriaudžiami arba matė tėvo smurtą
prieš žmoną ar visą šeimą, dalimi. Smurtas šeimoje
prisideda prie paauglių sunkumų mokykloje ir padidina galimybę
piktnaudžiauti narkotikais bei alkoholiu. Tokie jaunuoliai yra
pritvinkę apmaudo, bet turi sunkumų išreikšti savo
jausmus priimtinu būdu.
Daugelis šeimos smurto nepatyrę galvoja, kad jie tokią padėtį
paliktų, iš jos pasišalintų. Tačiau dažnai smurtas
prasideda palaipsniui ir nėra kasdieninis įvykis. Su laiku smurtininkas
savo žmoną turi ,,po padu”, kontroliuodamas jos išlaidas
arba drausdamas jai dirbti ir būti savarankiškai. Jis varžo jos
socialinius ryšius su kitais. Jis tikrina ir seka jos žingsnius
bei pokalbius. Šalia to, jis pajuokdamas, erzindamas ar
provokuodamas, stumia ją nepasitikėti savimi.
Psichologė Lenore Walker savo knygoje ,,Cycle of Violence”
(,,Smurto ciklas”) šeimos smurtą aptaria trijose
pasikartojančiose stadijose. Pirmoje stadijoje įtampa palaipsniui kyla,
moteris stengiasi tą įtampą mažinti. Tačiau vis tiek įvyksta jos
užpuolimas ir smurtas. Tada seka trumpas ,,medaus mėnuo”.
Šioje stadijoje smurtininkas atsiprašinėja, prižada
pasitaisyti. Norėdama tikėti, kad padėtis iš tikro pasikeitė,
žmona lieka kartu su vyru. Ji vėl pradeda planuoti, kaip ir ką gali
daryti, kad smurtas prieš ją nepasikartotų. Tačiau stadijos vis
tiek pasikartoja, o nuskriaustoji ilgainiui išsenka tiek
fiziškai, tiek dvasiškai. Jos sugebėjimas aiškiai
mąstyti irgi gali nukentėti. Ji net gali pradėti galvoti, kad ji pati
yra atsakinga už patiriamą smurtą.
Skriaudžiamos moterys, norinčios palikti savo skriaudėją, patiria
ypatingų sunkumų. Dauguma neturi pinigų pragyventi ir vaikus
išlaikyti. Joms sunku rasti gyvenamąją vietą. Dauguma moterų
globos pastogių yra perpildytos arba nepriima vaikų. Pats vyro palikimo
faktas neretai susilaukia dar didesnio smurto. Planuojančios vyrą
palikti moterys turėtų būti susitarusios su patikimu asmeniu, kurio
žinioje būtų laikomi pinigai, svarbūs dokumentai, raktai ir informacija
apie saugų prieglobstį, jau jai pabėgus.
Nutarimas vyrą palikti dažnai yra padaromas, kai moteris daugiau
nebegali paslėpti sumušimo žymių, mėlynių, kai susitaupo
šiek tiek lėšų naujai pradžiai, kai jos ar jos vaikų
gyvybė atsiduria dideliame pavojuje arba kai kartu buvimo skausmas yra
didesnis už rizikingą žingsnį. Be stiprybės, buitinių poreikių
patenkinimo, drąsos, joms gali reikti paramos iš gydytojų,
kaimynų, draugų ir šeimos narių.
Kenčiančios smurtą šeimoje gali kreiptis į National Domestic
Violence Hotline 1-800-799-7233. Galimas ir teismo įsikišimas,
uždraudžiąs skriaudėjui toliau turėti ryšių su skriaudžiamąja.
Taip pat pagalbos galima kreiptis į Psichologinės pagalbos liniją,
skambinant pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 6 val. v. iki 10 val. v.
telefonu: 1-Pagalba. Čia pagalbos sulauksite lietuvių kalba.