Konferencijos dalyviai. Viduryje dr. Algis Norvilas. Jurgitos Rohde nuotr.
Kaip išsaugoti savo gimtąją kalbą jaunųjų kartų atmintyje
MARIJA DAINIENÈ
K. Donelaičio mokyklos lietuvių kalbos mokytoja
2010 m. spalio 30 dieną Kristijono Donelaičio lituanistinėje mokykloje
Washington, DC įvyko JAV lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija,
kurią organizavo šios mokyklos direktorė Ilona
Verbušaitienė, parėmė JAV lituanistinių mokyklų švietimo
taryba. Įvykęs renginys – tai ir šventė, ir darbas –
galimybė susirinkti ir kalbėtis, iškelti ir spręsti mums rūpimas
kalbines problemas. Juk kalba kuria žmogaus pasaulėvaizdį. Ar mes,
lietuviai, norime, kad mūsų atžalų ir tolimesnių kartų atmintyje
neišdiltų kalboje išsaugota protėvių dvasia bei vertybės?
Renginį pradėjo Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir Meksikai
Žygimantas Pavilionis. Jis pasidalijo įspūdžiais apie JAV Lietuvių
Bendruomenę JAV. Ambasadoriaus nuomone, svarbu rūpintis jaunąja karta,
kuri turi perimti vyresniųjų patirtį, nes JAV išeivija –
yra patriotiškiausia ir bene brandžiausia,
inteligentiškiausia Lietuvos išeivijos dalis, per
pakankamai ilgą laikotarpį sukūrusi ir puoselėjusi milžiniškus
dvasinius turtus. Ambasadorius iškėlė mokyklos, kuri jungia
jaunąją kartą su vyresniaisiais, vaidmenį. Per pastaruosius metus JAV
lituanistinėse mokyklose mokinių skaičius didėja. Vadinasi, poreikis
išmokti, išsaugoti ir išlaikyti lietuvių kalbą
tautiečių sąmonėje auga.
Pagrindinė konferencijos dalis – tai dvi psichologijos mokslų
daktaro Algio Norvilo paskaitos „Kalba ir jos likimas svetur: ar
ilgai dar bus kalbama lietuviškai?” ir „Gimtosios
kalbos mokymas išeivijoje. Keli kalbos mokymo būdai”.
Kiekviena kalba – tai pasaulio turtas. Mokslininkai stebi
reiškinį, kas atsitinka su kalba žmonių grupėse, kurios atvyksta
į svetimą šalį. Ir klausia, kaip kuo ilgiau išlaikyti
kalbą, išsaugoti papročius ir kultūrą? Mokslininkus ypač domina
Amerikos imigrantų padėtis, o mums, sakė dr. A. Norvilas, svarbus
būtent lietuvių kalbos tausojimas ir puoselėjimas Amerikos lietuvių
imigrantų šeimose.
Konferencijoje dalyvavo ne tik mokytojai, bet ir mokinių tėvai, kurie
galėjo išgirsti, kokia didelė tėvų atsakomybė ir pareiga budėti
prie gimtosios kalbos, kelti savo kalbos gerą vardą vaikų sąmonėje, kad
jie patikėtų, jog sava, jų tėvų ir senelių kalba yra vertybė, kad
kiekviena gerai išmokta kalba yra didelis dvasinis turtas.
Renginio dalyviai išgirdo patarimų, kaip šeimose
motyvuotai mokyti vaikus gimtosios kalbos. Prof. A. Norvilas savo
paskaitoje pateikė pasaulio mokslininkų padarytas išvadas,
apklausų rezultatus ir savo kompetentingą asmeninę patirtį, mat
gyvendamas JAV nuo 1949ųjų jis pats yra išgyvenęs sudėtingą
laikotarpį, bet savo gimtąją kalbą išsaugojo.
Lietuvių mokyklų mokytojams svarbu, kad mokiniai noriai lankytų
šeštadienines mokyklas ir mielai mokytųsi savo gimtosios
kalbos, todėl Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos direktorė I.
Verbušaitienė rūpinasi pamokų kokybe ir mokinių motyvacija.
Konferencijoje skaitė pranešimą „Tradicinė ar netradicinė
pamoka? Kaip sudominti mokinius lietuvių kalba?’’ Direktorė
paminėjo daugybę mokymo metodų, kuriuos mokytojos galėtų naudoti savo
pamokose. Pasak jos, būtina atsižvelgti į kiekvieno mokinio gebėjimus,
kai kuriuos metodus taikyti individualiam darbui su atskirais mokiniais.
Konferencijos pabaigoje vyko diskusija, pasidalijimas darbo patirtimi.
Aišku viena, kad svetimoje šalyje nepuoselėjama gimtoji
kalba ar net jos vardas greitai išnyks jaunesnės kartos
atmintyje. Renginį baigėme su šviesia viltimi, kad mokytojai,
tėvai ir vaikai sutelks savo jėgas ir stengsis puoselėti kalbines
vertybes bei per jaunesnes kartas kuo ilgiau išsaugoti gimtąją
lietuvių kalbą.