gabija

,,Gabijai” – 10 metų

AUDRONĖ SIDAUGIENĖ

Turbūt Čikagoje ir jos apylinkėse jau neliko nė vieno lietuvio, kuris nors kartą negirdėjo lietuvių liaudies muzikos ansamblio ,,Gabija”. Lietuvaitės su kanklėmis, vyrukai su birbyne ir skrabalais pasirodo ir konsulato organizuojamuose renginiuose Čikagos miesto centre, Pasaulio Lietuvių centre, Lemonte, Marquette Park esančioje bažnyčioje, Čikagos lituanistinėje mokykloje ir dar dešimtyse kitokių renginių. Per 10 metų kanklių stygų virpėjimu pasibelsta ne tik į lietuvių širdis, bet su šiuo senu instrumentu, jo skambėjimu supažindinti ir kitų tautybių žmonės.

Interneto svetainėje rašoma, kad kanklės yra vienas seniausių lietuvių liaudies styginių muzikos instrumentų. Žinių apie kankles galima rasti lietuvių liaudies dainose, pasakose, padavimuose, dažnai siekiančiuose tuos laikus, kai lietuviai dar buvo stabmeldžiai ir tikėjo, kad žmogaus siela gali persikelti į medį, į kankles ir kalbėti arba raudoti žmogaus balsu. Istoriniuose šaltiniuose kanklės pirmą kartą paminimos tik XVI amžiuje.

Šiuo nepaprastu instrumentu Genė Razumienė išmokė skambinti ne tik savo dukrą Mildą, bet ir Aušrą Bružėnaitę, Giedrę Elekšytę, o Aistė Barkauskaitė atėjo į ansamblį jau mokėdama groti. Susibūrus į ansamblį, prisidėjo ir vyrija – sūnus Mindaugas atlieka kūrinius birbyne, o vyras Algirdas – skrabalais. Pasivadino ansamblis pagonišku ugnies deivės Gabijos vardu ir štai jau 10 metų grojimu ir dainavimu teikia klausytojams džiaugsmą.

Ansamblio 10mečio proga pakalbinome vadovę Genę Razumienę ir kelis ,,Gabijos” narius.

– Ansambliui – 10 metų. Kas su jumis per tuos 10 metų grojo?

Genutė: ,,Gabijai” – 10, ir viskas prabėgo taip greitai, lyg būtų praėję tik 10 dienų. ,,Gabijos” gimtadienis yra 2000 m. rugpjūčio 22 d. – tą dieną vyko pirmasis mūsų pasirodymas. ,,Gabijoje” groja kanklininkės Aušra Bužėnaitė, Giedrė Elekšytė, Aistė Barkauskaitė, Milda Razumaitė, birbynininkas Mindaugas Razumas ir Algirdas Razumas, kuris atlieka kūrinius skrabalais. Aš esu vadovė. Visi ansamblio dalyviai taip pat dainuoja ir skudučiuoja. Beveik 5 metus ansamblyje kontrabosinėmis kanklėmis skambino Algirdas Jakutavičius, bet vėliau jam buvo sunku suderinti darbą su repeticijomis ir jis paliko mūsų ansamblį. Jauniausia ansamblio narė – Aistė Barkauskaitė, su mumis ji jau 5eri metai.

– Ką vadovei Genutei reiškia „Gabija”?

Genutė: Man ,,Gabija” – išaugintas ir išpuoselėtas ,,kūdikis”, kuris šiuo metu yra subrendęs kolektyvas. Anksčiau, kai buvome ,,maži” – buvo vienaip, o dabar, kai „vaikai užaugo”, yra su kuo pasitarti, padiskutuoti. Visi dalyviai nepaprastai gabūs.

Be ,,Gabijos” ansamblio dar turime daugybę kitų įsipareigojimų lietuvybei, todėl labai sunku suderinti repeticijų laiką, mes jo kartais ieškome, kaip šaltinio vandens. Bet kartą per savaitę stengiamės susitikti, o reikalui esant – ir daugiau.

Giedrė Elekšytė: Man ,,Gabija” yra šiokia tokia gyvenimo komedija. Prieš dešimt metų į Ameriką atvykau su koncertine viza – kartais su mama pasijuokiam, kad iki šiol taip ir koncertuoju. Aš nuo vaikystės sukuosi visuomeninėje veikloje, net neįsivaizduoju savęs negrojančios ar nešokančios, tai – mano gyvenimo bū das.

Algirdas Razumas: Lietuvoje niekada nebūčiau dalyvavęs tokioje veikloje, o čia, išeivijoje, ,,Gabija” sumažina ilgesį Tėvynei.

Milda Razumaitė: Mama mane jau 21 metus moko, vis ragina koncertuoti ir groti kanklėmis. Ji vis sakydavo, kad jei aš su ja nekoncertuosiu, ji praras džiaugsmą. Štai kodėl aš su ja jau 21 metus! Nors turiu prisipažinti, kad giliai širdyje ir man kanklės daug ką reiškia.

– Gal suskaičiavote, kiek koncertų sugrojote? Kokie įsimintiniausi? Kas jūsų klausytojas?

G. Razumienė: Mūsų klausytojas labai įvairūs: nuo mažiausio darželinuko – iki garbingo žilagalvio, nuo eilinio lietuvio – iki prezidento. ,,Gabija” yra koncertavusi daugelyje renginių. Visų net neįmanoma būtų išvardinti, bet paminėsiu svarbiausius: XIV Mokslo ir kūrybos simpoziumo atidaryme; JAV LB tarybos sesijos metu; Lietuvių Fondo organizuotoje LR prezidento Valdo Adamkaus pagerbimo šventėje. Buvo koncertų kartu su kitais kolektyvais – „Vyčiais”, ,,Suktiniu”. „Dance Due”, su soliste Genovaite Bigenyte. Dalyvavome labdaros vakare ,,Man reikia Jūsų”, kurio lėšos buvo skirtos Viešvilės vaikų namams; „Dance Due” suorganizuotame koncerte ,,Vaikai vaikams”, kurio lėšos buvo skirtos Čikagos lituanistinei mokyklai; Studentų asociacijos renginyje University of Illinois at Chicago, kuriame Amerikos visuomenę supažindinome su Lietuva ir garbingu vardo paminėjimo jubiliejumi.

Daug kartų buvome pakviesti dalyvauti šv. Mišiose Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje.

Pasinaudodama galimybe, norėčiau savo ir ,,Gabijos” vardu pasveikinti tėvą Antaną Saulaitį, SJ, visus misijos valdybos narius, choristus, kuriems teko akompanuoti kalėdinių koncertų metu, misijos 20mečio proga. Taip pat padėkoti už suteiktą galimybę garbinti Viešpatį sekmadieninėse 6 val. v. šv. Mišiose. Pasak kun. Jauniaus Kelpšo, ,,išgirdęs kanklių muziką iškart pasijauti kaip Lietuvoje”. Ne kartą teko koncertuoti ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje, kurioje šventėme Šiluvos 400ąsias metines, kartu su ansambliu ,,Dainava” dalyvavome kalėdiniame koncerte. Nepamirštamas dalyvavimas Tūkstantmečio šventėje Šventojo Vardo katedroje, kurioje šv. Mišias koncelebravo Čikagos arkivyskupas kardinolas Francis George, OMI, dalyvavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, būrys kitų aukštų bažnyčios vadovų ir per 2,000 tikinčiųjų.

Algirdas Razumas: Man labiausiai įsiminė labdaros vakaras, skirtas Viešvilės vaikų namams, nes tai – labai asmeniška patirtis. Buvo gera dalyvauti, prisidėti, sugrįžti prisiminimais į vaikystę, nes ir pats kilęs iš vaikų namų.

– Kokius kūrinius grojate, kurie labiausiai patinka?

Genutė: Kūrinius parenku pati, daugelį jų aranžuoju. Kai į kūrinį įdedi daug sielos ir širdies, kiekvienas jų tampa ,,savu vaiku” – yra savaip brangus ir mielas.

Mida: Mano mėgstamiausias kūrinys yra ,,Kaimo polka”, kurį ansambliečiai net vadina ,,Mildos polka”. Kai neturėdavau nuotaikos, visi užgrodavo šią polkutę ir nori nenori nusišypsodavau.

– Ar buvo kokių linksmų nutikimų jūsų koncertuose?

Giedrė: Kai pradedi galvoti apie visus dešimt metų, tai labai daug visko buvo. Mes, „Gabijos” narės, ypač Aušra, Milda ir aš (kurios grojame nuo pat pradžių), užaugome „Gabijoje”. Ansamblis susikūrė kai dar buvome paauglės. Visko buvo – daug juoko, juokingųų situacijų, neapsėjome ir be ašarų, nuovargio ir pykčių. Pamenu, kai dar paauglės būdamos mes su Milda po kokių „baliuškų” tiesiai į koncertus lėkdavom. Sunku būdavo po jaunatviškos bemiegės nakties 7 val. r. groti šv. Mišiose. Ypač pirmuosius penkerius metus, kai tų koncertų, kiek pamenu, kiekvieną mėnesį būdavo. Linksma buvo išeiti į sceną ne tuos skudučius pasiėmus, arba dalyvauti bendruose koncertuose su tautinių šokių kolektyvu ,,Suktinis”, kai man tekdavo ir šokti, ir groti.

Kaip minėjau, per tuos dešimt metų visko nutiko ir asmeniniuose gyvenimuose – baigėme mokyklas, universitetus, Aušra net magistrantūrą baigė. Aplankė pirmosios meilės, teko laidoti artimus žmones, o visa tai atsiliepia ir ansamblio nuotaikoms.

Milda: Per 10 metų buvo visko. Dabar mes repetuojame vadovų rūsyje įrengtoje studijoje. O kur tik nesame repetavę – ir mažiukuose kambarėliuose, ir koridoriuose! Tačiau geros nuotaikos neprarasdavome.

– Kokie planai? Kur norėtumėte pasirodyti?

Giedrė: Aš norėčiau įrodyti, kad kanklės nėra nuobodus lietuviškas instrumentas. Viena problema – laiko trūkumas. Pamenu, dar mokykloje, kai gitara buvo ,,ant bangos”, o aš grodavau kanklėmis, klasės draugams būdavo keista. Tačiau jų požiūris stipriai pasikeitė, kai su ansambliu, kur skambinau kanklėmis, pradėjau keliauti po Europą ir manęs nebūdavo pamokose.

Milda: Kanklės kanklės... Nors kartais ir pritingiu groti, bet man jos yra mielos. Jei išgirstu kanklių muziką, iš karto pagalvoju apie savo mamą. Mano mama yra pati geriausia mama bei vadovė pasaulyje ir aš esu jai dėkinga už jos kantrybę dirbant su mumis. O labiausiai – už kantrybę dirbant su manimi.

Genutė: Artimiausias koncertas – mūsų 10 metų jubiliejinis pasirodymas, kuris vyks lapkričio 13 d. 7 val. v. Pasaulio lietuvių centre, Fondo salėje.

Vadovė Genutė ir visas kolektyvas nuoširdžiai kviečia visus savo gerbėjus į koncertą ir baigdama priduria: ,,Norėčiau labai padėkoti visiems ansamblio ‘Gabija’ gerbėjams. Dėkojame už pagalbą ir rūpestingumą Čikagos lituanistinės mokyklos vadovybei, tėvų komitetui ir visiems mokytojams ir mokiniams, kurie mus visada palaiko ir negaili katučių. Dėkingi esame ir JAV LB Vidurio Vakarų aygardos valdybai, kuri leido rėmėjams rašyti čekius jų vardu, kad organizacijos ir žmonės, kurie norėtų paremti ‘Gabiją’, galėtų nurašyti aukas nuo mokesčių. Nekantraudami lauksime žiūrovų mūsų šventėje: ‘Gabija, Gabija, Gabijuže dievuže, Šventoji ugnie, dek mūsų širdy se...’”

Sveikiname „Gabiją” gražaus jubiliejaus proga ir linkime, kad liaudiškų instrumentų garsai, jūsų dainos ir kanklių stygų virpėjimas dar ilgai džiugintų mūsų širdis. Kad gerbėjų būtų pilnos salės, kad atsirastų žmonių, paremiančių jūsų gražią koncertinę veiklą, o svarbiausia, kad neišnyktų meilė lietuviškai melodijai...

gabija