Amerikoje gyvenę ir studijavę JPP ,,Kurk Lietuvai” dalyviai su JAV ambasados Kultūros atašė (pirma iš kairės), buvusi JAV ambasadore Anne Derse (penkta iš kairės) ir ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi, P. Vertelka (pirmas iš dešinės).

Kiekvieną dieną atsiveria naujos galimybės

Pokalbis su vienu iš jaunųjų profesionalų
programos ,,Kurk Lietuvai” dalyvių Pauliumi Vertelka.


– ,,Drauge” jau ne kartą buvo rašyta apie Tavo veiklą, tačiau gal ne visi skaitytojai yra apie tai skaitę. Papasakok apie save.

– Esu aktyvus, ką tik studijas Čikagoje baigęs jaunuolis. Dar keturiolikos tėvai mane atsivežė į JAV, kur ir pragyvenau beveik devynerius metus. University of Illinois at Chicago (UIC) baigiau dvigubo bakalauro studijas ekonomikos ir politologijos srityse, antrame kurse pusmečiui buvau išvykęs į Freiburgą, Vokietiją studijuoti Europos Sąjungos programoje. Vis dėl to didžiausia mano veiklos dalis vyko už paskaitų auditorijų sienų. Jau nuo pirmo kurso aktyviai įsitraukiau į Lietuvių studentų asociacijos veiklą UIC, po metų tapau vienu iš Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungos (ŠALSS, Inc.) atkūrėjų ir pirmininku. Studentų sąjungos veikla netrukus mane įtraukė ir į kitas JAV lietuvių organizacijas. Amerikos Lietuvių Taryba tapo mano darboviete, o Washington, DC – vienu dažniausiai lankomų miestų. Šios lietuviškos veiklos dėka įgijau neįkainojamą patirtį, kuri galų gale atvėrė duris grįžti dirbti į Lietuvą.

– Esi vienas iš jaunųjų profesionalų programos ,,Kurk Lietuvai” dalyvių. Kaip patekai į ją, kaip sekasi?

– Į jaunųjų profesionalų programą (JPP) ,,Kurk Lietuvai” patekau, kaip ir kiti šios programos dalyviai. Buvo viešai paskelbtas konkursas, apie kurį sužinojau likus vos daugiau nei mėnesiui iki paraiškos padavimo termino pabaigos. Rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo paskelbti atrankos rezultatai, o mėnesio pabaigoje jau prasidėjo ir pati programa. Viskas vyko labai greitai, todėl buvo svarbu žinoti, ko noriu. Iš programos tikėjausi praktinio ir reikšmingo darbo Lietuvos institucijose. Nenorėjau pakliūti į stažuotę, vyliausi, kad bus suteikta galimybė būti atsakingam už tam tikras užduotis ir tikslus. 
Šiuo metu darbuojuosi VšĮ ,,Versli Lietuva” eksporto departamento klasterių fasilitatorių skyriuje. Mano užtuotis – išanalizuoti klasterizacijos praktiką Skandinavijos rinkoje ir pasisemti žinių bei idėjų, kurias būtų galima pritaikyti, didinant Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių tarptautinį konkurencingumą. Klasterizacija yra ganėtinai nauja ir Lietuvoje neišplitusi sąvoka, todėl jau teko su kolega važinėti po Lietuvą ir ją tiesiogiai pristatyti Lietuvos verslininkams. Tokių komandiruočių dėka turėjau galimybę susidaryti tikroviškesnį vaizdą apie Lietuvą. Vilnius yra visiškai europietiškas miestas, tačiau mažesniuose miesteliuose dar trūksta veržlumo tarptautiniu lygmeniu. Verslininkai pernelyg orientuojasi į konkurencinę kovą Lietuvos rinkoje, kai tuo tarpu Lietuva yra visavertė 500 milijonų Europos Sąjungos vartotojų ekonomikos dalis. Taigi aišku, kad veikti Lietuvoje tikrai yra ką, ypač kai  tenka susidurti su pesimistiškai ir kritiškai nusiteikusiais piliečiais.

– Kas be Tavęs dar dalyvauja šioje programoje? Kokie reikalavimai keliami dalyviams?

– Į programą papuolė iš viso 20 neseniai studijas užsienyje baigusių lietuvių. JPP ,,Kurk Lietuvai” dalyvauja 10 vaikinų ir 10 merginų iš 9 skirtingų valstybių, dalyvių amžiaus vidurkis – 24 metai. Visiems dalyviams buvo keliami keli reikalavimai – gerais arba labai gerais pažymiais baigtos studijos užsienyje, aktyvumas lietuviškoje veikloje, profesionalumas, savarankiškumas, komandinis darbas ir iniciatyva.

– Kokie pirmi įspūdžiai? Kokiose įstaigose ir kokius darbus dirba programos dalyviai?

– Pirmieji įspūdžiai tikrai geri. Kadangi programos tikslas – kuo greičiau dalyvius supažindinti su valstybės institucijų darbu ir iššūkiais, mes per primąją apmokymų savaitę aplankėme daugiau nei 10 valstybinių institucijų ir susitikome su kone 100 valstybės ir jos agentūrų tarnautojų, ministrais ir jų patarėjais, ambasadoriais bei departamentų vadovais. Informacinis krūvis buvo tikrai didelis, todėl negaliu sakyti, jog tai buvo tiesiog pažintinės ekskursijos.
Po apmokymų dalyviai galutinai pasirinko savo darbovietes. Dauguma mano naujųjų kolegų per metus dirbs trijose darbovietėse, kiekvienoje – po keturis mėnesius. Jaunieji profesionalai darbuosis 15 valstybinių įstaigų, ministerijose, Seimo kanceliarijoje, ministro pirmininko ir Konkurencijos taryboje bei viešosiose įmonėse ,,Investuok Lietuvoje” ir ,,Versli Lietuva.” Kiekvienas dalyvis bus atsakingas už vieno specifinio projekto įgyvendinimą, kurį tiesiogiai suderins su įstaigos specialistais. Projektų spektras labai platus – pradedant gamtosauga ir elektromobiliais, baigiant viešaisiais ryšiais, patriotiškumo skatinimu bei ekonomine plėtra ar socialine politika.

– Ar jauti skirtumą tarp Lietuvos ir JAV valstybės valdymo struktūros, valstybinių įstaigų darbo specifikos, požiūrio į darbą?

– Taip, skirtumų yra, tačiau svarbu pastebėti, kad Lietuvos valdymo sistema vis dar yra tobulinama, o ir žmonės ne visur pakankamai sparčiai keičia savo požiūrį į darbą, kaip iš tiesų norėtųsi. Galiu pasidžiaugti tuo, kad jau galima pamatyti jaunosios kartos įsitraukimą į valstybines institucijas. Tokios valstybinės agentūros kaip VšĮ ,,Investuok Lietuvoje" ar ,,Versli Lietuva” yra labai atviros jauniems ir veržliems darbuotojams, taip pat galiu drąsiai teigti, kad tarp ministrų patarėjų ar viceministrų yra jaunosios kartos atstovų.
Programos dalyviams netrūksta iššūkių. Susidarė įspūdis, kad ministerijų darbuotojai nėra tokie lankstūs ir imlūs naujovėms kaip VšĮ ,,Versli Lietuva” ar VšĮ ,,Investuok Lietuvoje” dirbantys žmonės. Teko girdėti, jog dar pasitaiko tipiškų biurokratų, kurie neaišku, kaip ten dar ,,dirba”. Tačiau vis dažniau iš programos dalyvių tenka išgirsti gerų patirčių, kai atrandama visiškai atsidavusių ir užsidegusių LR institucijų darbuotojų, kurie sąžiningai siekia tobulinti visą valstybę. Visi 20 dalyvių ieško būdų, kaip pristatyti savo žinias, idėjas ir darbus į reikiamas rankas, kad jos susilauktų atitinkamo dėmesio. Kaip žinia, visi ir visur turi savus darbus, todėl tik kiekvieno dalyvio asmeninė iniciatyva gali skatinti pokyčius visoje sistemoje.

– Jaunųjų profesionalų programa ,,Kurk Lietuvai” tęsis vienerius metus. Kas finansuoja šios programos vykdymą?

– JPP ,,Kurk Lietuvai” projektą trejų metų laikotarpiui finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai.

– Ką veiki laisvalaikiu?

– Šiuo metu negaliu pasigirti turintis daug laisvalaikio. Dažniausiai mano laisvalaikis apsiriboja papildomais projektais ar tiesiog namų ruoša, be abejonės, pasitaikius progai, mėgstu praleisti laiką su draugais.

– Gal turi planų pasilikti Lietuvoje ir ilgesniam laikui?

– Šiandien apie tolimesnius planus nieko negaliu pasakyti. Kiekvieną dieną atsiveria naujos galimybės, iniciatyvos, pažintys, todėl sunku pasakyti, ką veiksiu, pasibaigus JPP programai. Susiklosčius tinkamoms galimybės, mielai likčiau Lietuvoje ir ilgesniam laikui.

Kalbino Loreta Timukienė