Paskutiniai tradicinės žurnalistikos mamutai

Dalia Cidzikaitė

Praėjusią savaitę, spalio 29 d., JAV spauda pranešė apie šiais metais šimto metų sulaukusio, Boston mieste leidžiamo laikraščio ,,Christian Science Monitor” (CSM) sprendimą nuo ateinančių metų balandžio mėnesio atsisakyti popierinio varianto ir tapti vien tik internetiniu laikraščiu. Viena iš pagrindinių tokio CSM leidėjų sprendimo priežasčių – pernelyg didelės spausdinimo bei pašto išlaidos, taip pat gerokai smukęs prenumeratų ir apskritai skaitytojų skaičius. ,,The New York Times” (2008 m. spalio 29 d.) duomenimis, 1970 metais CSM galėjo pasigirti 220,000 tiražu, dabar tas skaičius nukrito iki 52,000.

Pasak NYT žurnalistės Stephanie Clifford, CSM yra savotiška atgyvena dabartinėje žurnalistikoje – tai pelno nesiekiantis laikraštis, finansuojamas bažnyčios – The First Church of Christ, Scientist, prenumeratoriams pristatomas tradiciniu būdu – paštu. Vis dėlto, nepaisant, atrodo, tokių šiais laikais nepopuliarių ir atgyvenusių dalykų, šis laikraštis buvo apdovanotas 7 Pulitzer premijomis (Pulitzer Prizes) žurnalistikos srityje, JAV spaudos padangėje yra išsikovojęs gerą vardą už savo rimtus straipsnius ir ypač stiprias tarptautines apžvalgas.

Žengiant tokį žingsnį, CSM redaktoriaus John Yemma teigimu, bus sumažintos kasdieninės išlaidos, susijusios su tradiciniu spausdinimu bei siuntimu paštu, tai padės išlaikyti neuždarytus aštuonis biurus užsienyje, o tapus tik internetiniu laikraščiu yra vilties pritraukti ne tik daugiau skaitytojų, bet ir kuo daugiau jaunimo.

CSM nėra pirmasis laikraštis JAV, kuris popierinį laikraštį iškeis į internetą. Šiais metais mažesni laikraščiai tokie kaip ,,The Capital Times” (Madison, WI) ir ,,The Daily Telegram” (Superior, WI) paskelbė apie pasitraukimą iš tradicinės spaudos, nors pastarasis dukart savaitėje dar leis ir popierinį variantą.

Nesunku aukščiau išvardytas pastabas apie CSM pritaikyti ir kitais metais šimtmečio sulauksiančiam ,,Draugui”. Lietuviškoje spaudoje – tiek pačiame ,,Drauge”, tiek ir kitur – jau pasirodė keletas pamąstymų dėl dienraščio ateities, kuri, iškilus pastato, kuriame dienraštis įsikūręs, galimo pardavimo klausimui, pasidarė dar aktualesnė.

Dar vasarą man lankantis ateitininkų surengtoje šeimų stovykloje Dainavoje iš dr. Aldo Kriaučiūno gavau keturių puslapių tekstą, pavadintą ,,Planas padidinti ‘Draugo’ prenumeratorių skaičių”. Jis siūlo vietoj to, kad ‘Draugą’ platintume vardan patriotizmo, pagalvoti, kaip atgaivinti dienraštį pasinaudojant strategijos bei verslo principais. (A. Kriaučiūnas yra Krannert School of Management Strategy profesorius Purdue University.) Kaip vieną iš atspirties taškų ir argumentų A. Kriaučiūnas pasitelkia konkurenciją ir „Draugą” lygina su kitais žinomais dienraščiais: „Draugas” kainuoja 2,88 dol. į savaitę (leidžiamas 5 kartus per savaitę), pristatomas paštu; ,,New York Times” kainuoja 6,70 dol. į savaitę (leidžiamas 7 kartus per savaitę), ribotose vietose pristatomas ryte, kitaip – paštu; ,,Chicago Tribune” kainuoja 9,05 dol. į savaitę (eina 7 kartus per savaitę), ribotose vietose pristatomas ryte, kitaip – paštu.

Tad iš finansinės pusės „Draugas” yra patrauklus – išvadą daro A. Kriaučiūnas ir klausia: ką dabartinis ar būsimas ,,Draugo” skaitytojas gauna ar gaus iš vienerių metų dienraščio prenumeratos? Ir atsako: daugiau nei 250 vedamųjų, skirtų aktualiems šių dienų klausimams; 50 ,,Sveikatos” skyriaus straipsnių, kurie padeda geriau ir sveikiau gyventi; 50 sporto apžvalgų apie Lietuvos ir išeivijos sportininkus; 50 ,,Mūsų stalui” straipsnių su patarimais Jūsų namams ir virtuvei; 48 „Draugo” kultūrinius priedus apie meną, literatūrą ir mokslą; daugiau nei 100 puslapių apie lietuvių organizacijų veiklą (skautus, ateitininkus, Lietuvos Vyčius ir kitas). Be šių skyrių taip pat yra žinių iš JAV ir viso pasaulio, lietuvių telkinių naujienos, skaitytojų pasisakymai, kalendorius apie lietuvių renginius Amerikoje ir dar daugiau.

Toliau plano autorius pateikia dienraščio rinkos apžvalgą, t.y. kas yra ar kas gali būti tie „Draugo” skaitytojai. Galimą dienraščio rinką jis suskirsto į tris grupes: dabartinius, buvusius ir būsimus prenumeratorius, pastebėdamas, jog daugiau nei 90 proc. rinkos yra būtent paskutinėje – būsimų skaitytojų – grupėje.

Tai tik keletas ištraukų iš A. Kriaučiūno plano. Iš jo ir kitų pateiktų pasiūlymų aišku, kad pokyčiai ne tik reikalingi, bet ir įmanomi. Savo planą A. Kriaučiūnas užbaigia pasiūlymu susitikti su tais, kurie norėtų ,,Draugą” pasukti į XXI amžių, pasitelkus strategijos ir rinkos analizę.


Nuo kitų metų norėdami paskaityti CSM (o turbūt ir keletą kitų laikraščių) su kavos puodeliu ryte sėsime prie kompiuterio, o ne prie paprasto valgomojo ar virtuvės stalo. Kur po metų ar dviejų sės „Draugo” skaitytojai, o svarbiausia – kiek jų tai darys, priklausys nuo to, ar tik išklausysime pasiūlymus ir nieko nedarysime, ar išklausę sudarysime veiklos planą ir bandysime jį įgyvendinti, ar išdrįsime kitaip, naujai pažvelgti į įprastus mums dalykus, kai ko atsisakyti ir drąsiai žengti į artėjantį antrąjį šimtmetį. Kuo norime tapti: praeities mamutu ar retu, bet vis dėlto neišnykusiu, gerą vardą išsaugojusiu laikraščiu?